Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje nagrinėjant pareiškėjo K. R. skundą dėl Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viršininko priimto nutarimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą palaikė, prašė panaikinti nutarimą.

Institucijos, paskyrusios nuobaudą atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti, nurodė, kad K. R. nubaustas pagrįstai, nes vairuodamas transporto priemonę tyčia, iš chuliganiškų paskatų kelis kartus staigiai manevruodamas blokavo kelią kitai transporto priemonei, taip priversdamas kitos transporto priemonės vairuotoją staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, tuo kėlė realų pavojų sau ir kitiems.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

2016m. birželio 8d. Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininko nutarimu nutarta paskirti K. R. pagal Lietuvos ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą paskirti 320 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių už tai, kad 2016m.gegužės 14d. 4 val. 10 min. Kelmės r. sav. , kelyje (duomenys neskelbtini), 10 kilometre, K. R. vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, iš chuliganiškų paskatų kelis kartus staigiai manevruodamas blokavo kelią kitai transporto priemonei, taip priversdamas jos vairuotoją staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį. Vairuodamas K. R. rodė nepagarbą kitiems asmenims, bei kėlė pavojų sau ir kitiems, K. R. buvo nustatytas 0,42 promilių girtumo laipsnis.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 579 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 724 iki 1 013 Eur.

Minėto administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis).

Pareiškėjas skundą argumentavo tuo, kad vairuodamas automobilį jis nesielgė chuliganiškai, nekėlė jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, nei sau. Skunde nurodo, kad draugo gimtadienyje susipyko su savo mergina E. B. ir ji su kitais asmenimis, K. J. vairuojamu automobiliu Ford Galaxy, išvažiavo į Tytuvėnus. Norėdamas susitaikyti su drauge, jis bandė sustabdyti automobilį Ford Galaxy, važiuodamas automobilio Ford Galaxy priekyje ir prilėtindamas savo vairuojamo automobilio Volkswagen Passat greitį, tuo veiksmu( prilėtindamas greitį) rodė vairuotojui, kad jis sustotų, tačiau šis automobilis nesustojo, netgi aplenkė jį, todėl kiek pavažiavus jis prisivijo Ford Galaxy ir vėl jį aplenkė, o kadangi per galinį savo automobilio veidrodėlį pamatė, kad Ford Galaxy tolsta, tai suprato, kad automobilis sustojo, todėl ir jis atbuline eiga pavažiavo atgal ir sustojo kelkraštyje. Tuo metu prie jo automobilio atėjęs Ford Galaxy vairuotojas K. J. atidarė vairuotojo pusės dureles ir trenkė delnu jam į veidą.

Pareiškėjo skundo argumentus, kad jo vairavimas nebuvo chuliganiškas, paneigia byloje surinktų įrodymų visuma, pirmiausia automobilio Ford Galaxy vairuotojo K. J. bei keleivių M. D., L. Ž. ir L. B. pirminėse apklausose( 2016-05-14 iš karto po įvykio ) ir teisme duoti parodymai: liudytojas K. J., kuris vairavo automobilį Ford Galaxy ir vežė dar keturis asmenis, paaiškino, kad išvažiavus iš Kelmės Tytuvėnų kryptimi jo vairuojamą automobilį aplenkė automobilis Volkswagen Passat ir ėmė staigiai stabdyti. Manydamas, kad tam automobiliui ant kelio atsirado kliūtis ir jis staigiai stabdė savo automobilį, tačiau tokie priekyje važiavusio vairuotojo veiksmai pasikartojo keletą kartų, jis staigiai stabdydavo, priversdamas stabdyti ir K. J.. Tuomet K. J., nutaręs aplenkti automobilį Volkswagen Passat, didino greitį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau ir automobilio Volkswagen Passat vairuotojas didino greitį, neleido aplenkti, tai kartojosi keletą kartų kol K. J. sustojo, jo automobilio keleiviai paaiškino, kad automobiliu važiuoja jų draugas K. R. ir skambino bendruoju pagalbos telefonu; liudytojas M. D. paaiškino, kad išvažiavus iš Kelmės, K. J. vairuojamą automobilį aplenkė K. R., kuris vairavo automobilį Volkswagem Passat, aplenkęs pradėjo „užstabdinėti“, tai yra staigiai stabdydavo savo automobilį ir vėl pradėdavo važiuoti, neleido jo aplenkti, sudarė avarines situacijas, o netoli Maironių kaimo sustojo važiuojamojoje kelio dalyje, todėl ir K. J. turėjo sustoti, jie skambino į pagalbos centrą, o sustojus K. R. ėjo aiškintis su juo; liudytojas L. Ž. paaiškino, kad važiuojant iš Kelmės į Tytuvėnus, juos aplenkė K. R. vairuojamas automobilis VW Passat ir pradėjo blokuoti kelią, staigiai stabdyti, neleido jo aplenkti, spaudė prie kelkraščio, tai kartojosi keletą kartų. Paskui K. R. sustojo, tuomet sustojo ir K. J. ir jie ėjo išsiaiškinti su K. R. kas vyksta; liudytojos L. B. paaiškino, kad važiuojant link Tytuvėnų pastebėjo, kad priekyje jų automobiliu VW Passat važiuoja K. R., kuris už Kelmės miesto ženklo pradėjo staigiai pristabdyti savo automobilį ir vėl pradėdavo važiuoti, jis tiesiog neleido nei jo aplenkti nei važiuoti normaliu greičiu, jis staigiai sustodavo ir vėl pradėdavo važiuoti.

Liudytoja E. B., kuri taip pat važiavo K. J. vairuojamame automobilyje, apklausiama liudytoja teisme parodė, kad K. R., aplenkęs K. J. automobilį, prilėtino greitį, bet važiavo tiesiai ir rodė posūkio signalą, kad K. J. sustotų, bet K. J. nesustojo ir aplenkė K. R.. Tada K. R. vėl aplenkė K. J., vis rodė posūkį, ties Dubysos upe K. J. sustojo, o K. R. nuvažiavo į priekį, paskui atbuline eiga privažiavo prie K. J. automobilio. K. J., M. D. ir L. Ž. nuėjo prie K. R. automobilio. Pirminėje apklausoje 2016-05-14( administracinio teisės pažeidimo byla, b.l.10-12) liudytoja E. B. parodė, kad įsėdus į K. J. automobilį ir pradėjus važiuoti pastebėjo, kad paskui važiuoja ir juos seka K. R., liudytoja paaiškino: „ ties Kelmės miesto ženklu K. mus aplenkė ir važiuodamas kelio viduriu pradėjo stabdyti ir manevravo kelyje, neleisdamas aplenkti. Bandant aplenkti jis padidindavo greitį ir užkirsdavo kelią, pasukdamas prieš mus“.

Iš liudytojos K. D., kuri nebuvo apklausta teismo posėdyje, nes yra išvykusi į užsienį, parodymų administracinio teisės pažeidimo byloje( b.l.15,) matosi, K. D. važiavo K. R. automobilyje, ji parodė, kad „...išvažiavus iš Kelmės miesto link Tytuvėnų, K. vairuodamas automobilį duodavo signalus šviesomis bei stabdydamas ir neleisdamas tam automobiliui Ford Galaxy aplenkti. Ties Maironių kaimu K. sustojo ir paskui jį sustojo Ford Galaxy...“

Skundą pateikęs K. R., kuris teismo posėdyje nedalyvavo ir nebuvo apklaustas, administracinio teisės pažeidimo byloje( b.l.39-40) parodė, kad atvažiuojančio automobilio, kuriame važiavo M. D., E. B., L. B. ir L. Ž. jis laukė Kelmės mieste, DNB banko aikštelėje, nes žinojo, kad tas automobilis važiuos į Tytuvėnus. K. R. nurodė: „... kai automobilis pravažiavo aš pradėjau jį sekti ir prie Kelmės miesto ribos aš tą automobilį aplenkiau. Kadangi norėjau su drauge pasikalbėti, bandžiau sustabdyti automobilį, kuriame ji buvo, prilėtindamas greitį. Automobilis nestojo ir ties Maneikių kaimu mane aplenkė“. Toliau K. R. parodė, kad jis dar kartą aplenkė automobilį netoli Maironių kaimo ir per veidrodėlį matydamas, kad automobilis nuo jo tolsta, suprato, kad jie sustojo, todėl sustojo ir jis ir atbuline eiga pavažiavo į kelkraštį.

Taigi iš aptartų parodymų, matosi, kad K. R. laukė atvažiuojančio K. J. automobilio ir pastarajam pravažiavus, savo automobiliu važiuodamas sekė iš paskos, paskui aplenkė. To nedraudžia KET taisyklės, vienok, kaip matyti iš liudytojų parodymų, aplenkęs K. J. vairuojamą automobilį, K. R. kelis kartus staigiai važiuojamojoje dalyje stabdydamas savo automobilį ir vėl pradėdamas važiuoti, taip priversdamas kitos transporto priemonės vairuotoją staigiai stabdyti, keisti vairavimo kryptį, neleisdamas aplenkti ( didindamas važiavimo greitį, spausdamas prie kelkraščio) ir kitaip( „blokuodamas ir užstabdydamas“) pavojingai ilgą kelio atkarpą( atstumas nuo Kelmės miesto iki Maironių kaimo yra apie 10 kilometrų) manevruodamas kėlė akivaizdų pavojų sau, savo keleivei bei kito automobilio keleiviams. Atkreipiamas dėmesys, kad ir pats K. R. patvirtino, jog aplenkęs K. J. automobilį bandė jį stabdyti, prilėtindamas savo automobilio greitį, K. J. automobilyje važiavę keleiviai patvirtino, kad K. R. ne tik keletą kartų staigiai stabdė, bet ir neleido aplenkti, didino greitį, spaudė prie kelkraščio K. J. automobilį. Liudytojai nurodė, kad jie buvo išsigandę tokio K. R. elgesio, jautė sau pavojų. Liudytojų K. J., M. D., L. Ž. ir L. B. parodymai buvo nuoseklūs tiek pirminėse apklausose tiek teisme, vieni kitiems iš esmės neprieštaraujantys, parodymus jie davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad minėti liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi nėra, netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Liudytoja E. B. parodymus teisme pakeitė, motyvuodama tuo, kad ją įtakojo K. J., kuris liepė sakyti policijos pareigūnams, kad K. R. chuliganiškai vairavo, vienok apie kokią nors K. J. įtaką nenurodė nei vienas ir automobilyje važiavusių keleivių, todėl įrodymų pakeitimą teismas vertina kritiškai kaip liudytojos siekimą duoti naudingus parodymus K. R., su kuriuo E. B., byloje apklaustų liudytojų teigimu, yra pora. K. R. į teismo posėdį neatvyko ir betarpiškai savo paaiškinimo dėl įvykio aplinkybių teismui nepateikė, teismas vadovavosi pirminiu K. R. liudytojo apklausos protokolu( administracinė bylą, b.l.39-40), K. R. interesus atstovavo advokatė, kuri nurodė, kad K. R. yra išvykęs į užsienį, nors tame pačiame teismo posėdyje liudytoja E. B. nurodė, kad K. R. ją atvežė į teismo posėdį.

Kaip minėta ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

K. R. skunde nurodo, kad jo vairavimas nebuvo chuliganiškas, jis tik norėjo sustabdyti automobilį, kuriuo važiavo jo mergina ir su ja pakalbėti. Vienok, pats K. R. pirminėje apklausoje( b.l.40, administracinės bylos medžiaga) nurodė: „... mačiau, kaip į kieme stovintį automobilį įsėdo Laurynas, Mantvydas, Liveta ir Ema, tada aš nuvažiavau į buvusio DNB banko aikštelę ir ten laukiau, kol pravažiuos tas automobilis, žinojau, kad jis turi važiuoti į Tytuvėnus, kai automobilis pravažiavo aš pradėjau jį sekti ir prie Kelmės miesto ribos aplenkiau...“ Akivaizdu, kad K. R. tyčia stebėjo automobilį iš šalies, po to laukė kol automobilis pravažiuos pro jį ir tik tada nuvažiavo iš paskos, sekė automobilį ir vėliau jį aplenkęs pavojingai manevravo. Taigi motyvas, kad stabdydamas savo automobilį siekė tik sustabdyti automobilį, kuriame važiavo jo mergina yra aiškiai išgalvotas, kadangi jis turėjo realią galimybę su mergina pakalbėti iki tol kol ji įsėdo į K. J. automobilį. Kita vertus, tokia dingstis( tegul kilusi ir iš asmeninių paskatų) nepateisinama jokiu požiūriu, nes eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui( KET 9, 4 punktas). Pastebėtina, kad K. R. nustatytas 0,42 promilių neblaivumas, nors išminusavus alkotesterio paklaidą 0,017 promiles, protokolas dėl vairavimo esant neblaiviam nebuvo surašytas, tačiau neblaivumo faktas užfiksuotas.

Teismas daro išvadą, kad nutarimas, kuriuo K. R. nubaustas pagal Lietuvos ATPK 124² straipsnio 2 dalį yra pagrįstas, nes priimtas teisingai įvertinus faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikius materialines teisės normas ir naikinti nutarimą nėra pagrindo.

Liudytojų A. B., G. S., J. K., R. V. parodymai atskirai neaptarinėtini, dėl to, kad šie policijos pareigūnai pagal pranešimus atvyko į įvykio vietą ir tikrino abiejų automobilių vairuotojų neblaivumą, nei vienas jų nematė ir negalėjo nieko paaiškinti dėl K. R. vairavimo.

Teismas apsiriboja tik aplinkybių, susijusių su K. R. padaryto pažeidimo analize ir neanalizuoja vėlesnių įvykių, dėl galimai apgadinto K. R. automobilio nei K. R. sumušimo).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viršininko 2016m. birželio 8d. nutarimą, kuriuo K. R. pagal Lietuvos ATPK 124 ² straipsnio 2dalį paskirta 320 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.