Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. R. atstovės advokatės Aušros Žukienės apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko 2016 m. birželio 8 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. 2016 m. birželio 8 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 2 dalį 320 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių už tai, kad jis 2016 m. gegužės 14 d. 4 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) sav., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, iš chuliganiškų paskatų kelis kartus staigiai manevruodamas blokavo kelią kitai transporto priemonei, taip priversdamas jos vairuotoją staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį. Vairuodamas K. R. rodė nepagarbą kitiems asmenims, kėlė pavojų sau ir kitiems, jam buvo nustatytas 0,42 promilės neblaivumas.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, K. R. jį apskundė Kelmės rajono apylinkės teismui.

Be to, pasak advokatės A. Žukienės, teismas, nagrinėdamas bylą, nekreipė dėmesio į esmines įvykio aplinkybes, t. y. į tai, kad K. R., norėdamas susitaikyti su E. B., norėjo susistabdyti taksi automobilį ir paprašyti, kad E. B. vyktų į (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena, kartu su juo. K. R., važiuodamas prieš automobilį, įvairiais būdais bandė prašyti, kad taksi sustotų. Tai jis darė pastoviai rodydamas dešinį posūkį, lėtindamas važiavimo greitį, o ne staiga stabdydamas, kaip nepagrįstai teigia liudytojai. Pažymi, kad K. J. be jokios priežasties išdaužė K. R. automobilio stiklą, o spręsdamas, kad K. R. transporto priemonę vairuoja chuliganiškai, nesustojo, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, šalikelėje ir nekvietė policijos.

Skunde taip pat teigiama, kad teismas nevertino faktinio pagrindo, dėl kurio kilo nesutarimai dėl neteisėto K. R. vairavimo, netinkamai vertino liudytojų parodymus, nerinko rašytinių įrodymų, nevertino įrodymų viseto. Teismas išvadas grindė tik prielaidomis, rėmėsi tik K. R. kaltinančiais, o ne teisinančiais įrodymais.

Anot K. R. atstovės, nesuprantama, kuo teismas grindė K. R. administracinio teisės pažeidimo motyvą – chuliganiškas paskatas, t. y. kuo pasireiškė pastarojo veiksmai, rodantys, kad jis negerbia žmogaus ar visuomenės arba niekina elementarias moralės ir elgesio normas, bei kuo grindžiamas tariamas jo elgesys, pasireiškiantis atviru iššūkiu visuomeninei tvarkai, priešpastatymu savęs aplinkiniams, demonstravimu niekinančio požiūrio į juos. Dar kartą pažymi, kad A. R., tam, kad susitiktų su savo drauge, turėjo prašyti, kad sustotų K. J. vairuojamas taksi automobilis, bet tai padaryti jam nepavyko, tikriausiai, dėl ten sėdėjusių asmenų neigiamo nusiteikimo jo atžvilgiu, nes jis „kaip ir sugadino jų balių“. Teigia, kad K. R. nebuvo jokio tikslo kažką demonstruoti taksi važiavusiems asmenims, juo labiau, jo automobilyje važiavusiai K. D..

K. R. atstovės advokatės A. Žukienės apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 579 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 724 iki 1 013 eurų.

Minėto administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutartyje išdėstytoms išvadoms dėl K. R. kaltės padarius ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, priešingai, nei teigiama skunde, visus įrodymus įvertino jų visumoje ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

K. R. atstovės advokatės A. Žukienės teiginį, kad K. R. vairavimas nebuvo chuliganiškas, paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Kaip liudytojas teismo posėdyje apklaustas tąkart taksi automobilį vairavęs K. J. nurodė, kad jam taksi automobiliu vežant keleivius – dvi merginas, M. D. ir pastarojo draugą L., jo vairuojamą automobilį aplenkė pilkos spalvos „Volkswagen“ markės automobilis. Kaip vėliau suprato iš keleivių pokalbio, šį automobilį vairavo jų pažįstamas K. R.. K. R., aplenkęs jo (K. J.) vairuotą automobilį, pradėjo staigiai stabdyti, todėl staigiai stabdyti turėjo ir jis (K. J.). Tokie K. R. veiksmai pasikartojo keletą kartų, o kai jis norėjo K. R. automobilį aplenkti, pastarasis, padidindamas greitį, tai padaryti neleido. Tokie K. R. veiksmai taip pat pasikartojo keletą kartų. K. R. savo automobilį staigiai stabdė 5–6 kartus, nors Kelių eismo taisyklės draudžia staigiai stabdyti be jokios priežasties (b. l. 67–69). Tai, kad K. R. aplenkęs K. J. automobilį staigiai stabdė, blokavo kelią K. J. vairuotai transporto priemonei, priversdamas pastarąjį staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, teismo posėdyje patvirtino liudytojai M. D. ir L. Ž. (b. l. 124–125, 127–128), liudytoja L. B., teismui perskaičius jos parodymus, duotus administracinio teisės pažeidimo byloje 2016 m. gegužės 14 d., t. y. iš karto po įvykio (b. l. 34–35), patvirtino, kad jos parodymai yra teisingi. Atkreipiamas dėmesys, kad ir pats K. R. apklausos, vykusios 2016 m. gegužės 14 d., metu nurodė, kad jis, aplenkęs automobilį, kuriame važiavo L., M., L. ir E., šį automobilį stabdė sulėtindamas greitį (b. l. 39–42). Taigi byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai pavirtina, kad K. R., paeiliui padarydamas kelis eismo taisyklių pažeidimus – staigiai manevruodamas ir blokuodamas kelią kitai transporto priemonei, taip priversdamas jos vairuotoją staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, rodė nepagarbą kitiems asmenims, kėlė pavojų sau ir kitiems, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, K. R. ir jo atstovės argumentas, kad K. R. tik siekė sustabdyti automobilį, kuriuo važiavo jo draugė E. B., norėdamas su pastarąja pasikalbėti ir susitaikyti, jokiu būdu nepateisina jo veiksmų, nes eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus sau ir kitiems, nekelti pavojaus eismo saugumui. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija ir daryti išvadą, kad K. R. vairavimas nebuvo chuliganiškas, nėra pagrindo.

Atsakant į advokatės A. Žukienės skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti jos prašymus ir taip jai užkirto kelią tinkamai atlikti savo pareigą, pažymima, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surinkta tiek, kad jų pagrindu būtų galima išspręsti asmens kaltės klausimą. Akivaizdu, kad šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visiškai pakako K. R. kaltės klausimui išspręsti, todėl teismas pagrįstai K. R. atstovės prašymų netenkino.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas nei nacionaliniuose, nei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintų viešumo, teisingo (sąžiningo) bylos nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt. principų bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių. Nors teismo posėdžio protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad K. R. atstovei advokatei A. Žukienei paprašius teismo padaryti pertrauką atidedant bylos nagrinėjimą, kad ji galėtų pasiruošti baigiamosioms kalboms, teismas padarė tik pusės valandos pertrauką, pastebėtina, kad K. R. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko: pirmasis teismo posėdis buvo paskirtas 2016 m. rugpjūčio 30 d. (b. l. 16–17), o paskutinis posėdis įvyko 2016 m. gruodžio 12 d. (b. l. 123–133). Taigi nekyla abejonių, kad advokatė A. Žukienė turėjo pakankamai laiko išsamiai susipažinti su byla, suderinti pozicijas su atstovaujamuoju bei pasiruošti baigiamosioms kalboms, ir ji tai tinkamai padarė – šią aplinkybę patvirtina jos išsamus pasisakymas baigiamųjų kalbų metu (b. l. 129–132).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai motyvuotas, ir jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį nepakeistą ir K. R. atstovės advokatės Aušros Žukienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.