Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Projektvita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Projektvita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A Kvadratas“ dėl statybos darbų kainos sumažinimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A Kvadratas“ priešieškinį ieškovei viešajai įstaigai „Projektvita“ dėl skolos ir netesybų priteisimo, trečiasis asmuo ieškovės pusėje, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų – A. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė sumažinti pagal sutartį atsakovės atliktų darbų kainą iki 3 537 Eur ir priteisti iš atsakovės 2 491,48 Eur, t. y. skirtumą tarp sutarties kainos ir ieškovės jau sumokėtos atsakovei sumos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Su atsakovės priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2012 m. liepos 9 d. su atsakove sudarė Statybos rangos sutartį Nr. R2012/07-09 (toliau – Sutartis 1) dėl gyvenamojo namo fasado šiltinimo, pamatų apšiltinimo, skardinimo darbų atlikimo pagal sutarties priedais šalių patvirtintas sąmatas. Atsakovė nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. atliko minėtus darbus, kurie buvo perimti 2012 m. rugsėjo 21 d. Galutiniu atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu. Statybos darbų techninės priežiūros vadovas 2013 m. gegužės mėnesį įvertino atsakovės atliktų statybos darbų kokybę ir nustatė defektus bei būtinus atlikti darbus jiems pašalinti. Atsakovė 2013 m. gegužės 21 d. savo atliktų darbų trūkumus pripažino, tačiau jų nepašalino. UAB „Sistela“ parengė defektų šalinimo darbų sąmatą 89 740,00 Lt sumai. Statybos darbų vykdymo metu pasikeitė gyvenamojo namo savininkas, todėl atsakovė darbus tęsė pagal 2012 m. rugsėjo 28 d. Statybos rangos sutartį (toliau – Sutartis 2), sudaryta su nauja namo savininke, A. S.. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1510-845/2015, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl atsakovės atliktų darbų pagal Sutartį 2 kokybės, teismo paskirtas ekspertas konstatavo, kad gyvenamojo namo pamatų apšiltinimo darbai atlikti nekokybiškai, ir iš dalies patenkino ieškovės A. S. reikalavimą sumažinti Sutarties 2 kainą. Ekspertas 2015 m. lapkričio 30 d. nustatė, jog pagal Sutartį 1 atliktų pamatų šiltinimo darbų defektų pašalinimo vertė yra 3 537 Eur.

Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 1 045,52 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, 150,55 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Sutartimi 1 aptarti darbai buvo atlikti kokybiškai iki 2012 m. rugsėjo 21 d. Šalys 2012 m. rugsėjo 21 d. be jokių išlygų pasirašė Galutinį atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą. Visas pretenzijas dėl darbų trūkumų atsakovei yra pareiškusi nauja namo savininkė, A. S., kuri yra pareiškusi ieškinį 890 740,00 Lt sumai. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl tų pačių defektų šalinimo išlaidų priteisimo kaip A. S., tik apskaičiavusi proporcingai pagal Sutartį 1. Tačiau abiejų ieškinį patenkinimas reikštų, jog tariamų defektų šalinimo išlaidos siekia ne numatytus 89 740 Lt, o net 151 086,26 Lt sumą. Ieškovė pagal Sutartį 1 yra praleidusi vienerių metų ieškinio senatį, tokiam ieškiniui pareikšti, kadangi remiasi 2013 m. gegužės mėnesį surašytame Gyvenamojo namo apžiūros akte nurodytais defektais, o ieškinį reiškia tik 2014 m. gruodžio mėnesį. Ieškovė už atliktus darbus pagal Sutartį 1 atsakovei nesumokėjo 3 609,98 Lt (1 045,52 Eur). Ieškovės ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas ir nesąžiningas. Todėl atsakovė taip pat prašė skirti ieškovei 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesine teise, 50 procentų baudos priteisiant atsakovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priešieškinį tenkino ir priteisti iš ieškovės VšĮ „Projektvita“ atsakovei UAB „A Kvadratas“ 1 196,07 Eur skolą ir delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 27 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, jog šalys sudarė fiksuotos kainos sutartį. Sutartyje 1 numatyti darbai turėjo būti baigti iki 2012 m. rugsėjo 21 d. Atsakovė atliko Sutartyje 1 numatytus darbus ir šalys pasirašė Atliktų darbų aktus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 bei 2012 m. rugsėjo 21 d. pasirašė Galutinį atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo nurodė, kad atsakovė perduoda, o ieškovė priima atliktus fasado šiltinimo darbus, kurių bendra kaina yra 83 609,98 Lt. Tuo pačiu Aktu šalys patvirtino, jog akto pasirašymo dieną atsakovė yra atlikusi visus Sutartyje 1 nurodytus darbus, bei patvirtino, jog yra sutikrinti atliktų darbų kiekiai, įkainiai ir sumos. Darbus ieškovė priėmė be jokių pastabų. Byloje nėra duomenų, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos, ieškovė atsakovei reiškė pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų. Už atliktus darbus ieškovė liko atsakovei skolinga 3 609,98 Lt (1 045,52 Eur).

Teismas konstatavo, kad iki darbų ieškovei perdavimo jokių akivaizdžių darbų trūkumų (defektų) nenustatyta, o darbų garantinis laikotarpis prasidėjo 2012 m. rugsėjo 22 d. ir nėra pasibaigęs. Teismas padarė išvadą, kad statinio defektai atsirado po darbų perdavimo-priėmimo. Ieškovė turi CK 6.697 straipsnio 5 dalyje bei 6.666 straipsnio 3 dalyje numatytą teisę per statinio garantinį laikotarpį nustačiusi objekto, apibrėžto 2012 m. rugsėjo 21 d. Galutinio atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte, defektus per protingą terminą nuo jų nustatymo raštu reikšti pretenzijas atsakovei. Byloje yra duomenys, ir ši aplinkybė patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1510-845/2015, kad gyvenamojo namo defektus nustatinėjo ir pretenzijas atsakovei reiškė trečiasis asmuo. Dar 2013 m. gegužės mėnesį buvo surašytas gyvenamojo namo apžiūros aktas, kuriame nurodyti atliktų darbų defektai ir trūkumai. Tačiau, duomenų, kad trečiasis asmuo būtų reiškęs pretenzijas atsakovei dėl parduoto daikto trūkumų, o pastaroji nuo defektų nustatymo momento tuo pagrindu būtų reiškusi pretenzijas atsakovei, taip pat nėra.

Civilinio kodekso 6.665 straipsnis numato užsakovo, šiuo atveju ieškovo, teisę, esant nustatytiems darbų trūkumas (defektams), pasirinkti vieną iš 1-3 punktuose nurodytų savo teisės gynimo būdų, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita. Ieškovė ir atsakovė Sutarties 1 24-29 punktais numatė, kad garantinio laikotarpio metu atsiradę darbų defektai fiksuojami šalių bendrai atskiru aktu, kuriame nurodomas terminas, per kurį rangovas įsipareigoja nemokamai ištaisyti garantiniu laikotarpiu atsiradusius defektus, jų ištaisymo būdus ir tvarką, jei defektai yra atsiradę dėl rangovo kaltės; jeigu rangovas nepašalina darbų trūkumų (defektų) per užsakovo nustatytą protingą terminą, užsakovas turi teisę pats arba pasitelkęs trečiuosius asmenis, pašalinti atsiradusius darbų trūkumus (defektus). Tokiu atveju rangovas privalo atlyginti visas užsakovo turėtas protingas išlaidas, kurios yra susijusios su trūkumų (defektų) pašalinimu ir kurios buvo būtinos trūkumų (defektų) pašalinimui, pagal užsakovo pateiktą sąskaitą.

Teismas konstatavo, kad šalys Sutartimi 1 susitarė, kad esant nustatytiems darbų trūkumams (defektams) iki galutinio darbų perdavimo priėmimo akto pasirašymo ir (arba) per statinio garantinį laikotarpį, atsakovė turi pareigą pašalinti nustatytus darbų trūkumus (defektus) per protingą terminą neatlygintinai, o tokių trūkumų nepašalinus, atlyginti ieškovės turėtas trūkumų šalinimo išlaidas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė reiškė atsakovei reikalavimus, atitinkančius Sutartyje 1 numatytus teisės gynimo būdus. Kadangi įstatymas numato šalims teisę sutartimi pasirinkti, kurį iš CK 6.665 straipsnio 1-3 punktuose nurodytų užsakovo teisių gynimo būdų jos renkasi ir šalys Sutartimi 1 aiškiai išreiškė savo valią, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimo dėl Sutarties 1 kainos sumažinimo defektų šalinimo išlaidų dydžiu.

Civilinėje byloje Nr. e2-1510-845/2015 teismas skyrė ekspertizę rangos darbų trūkumams ir jų šalinimo išlaidoms nustatyti. Šios ekspertizės metu ekspertai nustatinėjo namo pamatų šiltinimo darbų defektų nustatymo vertę, vertindami Sutarties 2 sąmatas bei pagal šią sutartį surašytus darbų priėmimo perdavimo aktus. Ieškovė nagrinėjamoje byloje neprašė skirti ekspertizės, bet prašė vadovautis į bylą pateiktu 2015 m. lapkričio 30 d. aktu. Teismas nesirėmė šiuo ekspertizės aktu, nes jis atliktas ne teismo paskirto eksperto, o ieškovės užsakytas, ir negali būti vertinamas kaip ekspertizės išvada pagal CPK 216 straipsnį, o tik kaip paprastas rašytinis įrodymas.

Tiek teismo civilinėje byloje Nr. e2-1510-845/2015 paskirtos ekspertizės akte, tiek į šią bylą pateiktame 2015 m. lapkričio 30 d. akte, ekspertai nurodė, kad ekspertizės metu negalima nustatyti į kokį gylį buvo atkasti pamatai ir kiek (m²) putų polistirolo ir membranos Korys buvo panaudota cokolio apšiltinimui, todėl ekspertai pamatų šiltinimo darbų defektų pašalinimo kiekiams nustatyti panaudojo Sutarties 1 ir atitinkamai Sutarties 2 lokalinių sąmatų darbų kiekius, o darbus abiejose sąmatose įrašė tuos pačius. Ekspertai įvertino visų tiek pagal Sutartį 1, tiek pagal Sutartį 2 faktiškai atliktų pamatų šiltinimo darbų kokybę, defektų šalinimo sąmatas, formaliai įrašydami pagal minėtas sutartis atitinkamus darbų kiekius. Defektų šalinimo išlaidų skirtumas atsirado tik dėl to, kad ekspertai, sudarydami lokalines sąmatas jas atliko pagal skirtingu laikotarpiu buvusias statybinių medžiagų ir statybos darbų kainų lygų ir rinkos konjuktūras.

Statybos objektu – gyvenamuoju namu – naudojasi trečiasis asmuo, kuris, labiau tikėtina, šalins juos visus vienu metu, o ne atlikinės defektų šalinimo darbus atskirai pagal Sutartį 1 ir Sutartį 2. Pašalintų defektų pagal Sutartį 1 vertės trečiasis asmuo turi teisę reikalauti iš daikto pardavėjo. Kad namo pirkėja reiškė reikalavimą ieškovei kaip pardavėjai dėl paslėptų daikto trūkumų, ieškovė į bylą nepateikė. Todėl teismas padarė išvadą, kad tenkinti ieškovės ieškinio nėra pagrindo.

Kadangi tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė perdavė darbus ieškovei pagal 2012 m. rugsėjo 21 d. Galutinį atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, bei, kad atsakovė nėra visiškai apmokėjęs 2012 m. rugsėjo 14 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir liko atsakovei skolinga 3 609,98 Lt (1 045,52 Eur) už atliktus darbus pagal Sutartį 1, teismas šią sumą iš ieškovės priteisė atsakovei (CK 6.687 straipsnio 1 dalis). Sutarties 1 32 punktui šalys susitarė dėl 0,08 procentų dydžio delspinigių nuo neapmokėtos darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Todėl teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 150,55 Eur delspinigių už 180 dienų.

Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, t. y. kreipiantis į teismą kitu tikslu nei siekiant realiai apginti savo teisę, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Teismas neturi pagrindo skirti baudos ieškovei, kuri naudojasi savo procesine teise reikšti ieškinį teisme ir ginti, jos nuomone, pažeistą jos kaip užsakovės teisę. Ieškinio netenkinimo atvejis, nėra pagrindas pripažinti ieškovę piktnaudžiavus procesine teise.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė VšĮ „Projektvita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas be pagrindo apribojo įstatyme įtvirtintus ieškovės pažeistų teisių gynimo būdus, konstatuodamas, kad savo pažeistas teises ji gali ginti tik reikalaudama iš atsakovės neatlygintinai pašalinti nustatytus darbų trūkumus (defektus) per protingą terminą, o tokių trūkumų nepašalinus, atlyginti ieškovės turėtas trūkumų šalinimo išlaidas. Teismas tokią išvadą padarė, pažeisdamas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, taip pat netinkamai aiškindamas CK 6.665 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Teismo išvada, pagal kurią Sutartimi 1 šalys susitarė riboti užsakovo (ieškovės) teises rinktis pažeistų teisių gynimo būdus, grindžiama iš esmės vien pažodiniu sutarties 29 punkto sąlygos aiškinimui. Šioje sąlygoje nustatyta, kad rangovui (atsakovei) nepašalinus darbų trūkumų (defektų) per užsakovo (ieškovės) nustatytą protingą terminą, užsakovas turi teisę pats arba pasitelkęs trečiuosius asmenis, pašalinti atsiradusius darbų trūkumus (defektus). Tokiu atveju rangovas privalo atlyginti visas užsakovo turėtas protingas išlaidas. Tačiau net ir pažodinė Sutarties 1 29 punkto sąlygos analizė nesuteikia pagrindo išvadai, kad joje įtvirtintas užsakovo (ieškovės) atsisakymas nuo CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto teisių gynimo būdo. Priešingai, sisteminė visų Sutarties 1 sąlygų analizė leidžia daryti išvadą, jog sutartimi šalys nesiekė riboti užsakovo (ieškovės) teisių rinktis pažeistų teisių gynimo būdus ir tokio ribojimo Sutartyje 1 nenustatė. Sutartyje l nėra nei vienos sąlygos aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinančios užsakovo atsisakymą nuo CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto teisių gynimo būdų.

Teismas, pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles, nepagrįstai konstatavo, kad Sutartyje l įtvirtintas vienintelis ieškovės teisių gynimo būdas, ir naudotis kitais, įstatyme įtvirtintais gynimo būdais, ji neturi teisės. Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotę užsakovo teisė reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo siejama su sąlyga, kad užsakovo teisė pačiam pašalinti trūkumus turi būti įtvirtinta rangos sutartyje. Tuo tarpu šios normos 1 ir 2 punktuose būtinybė juose nustatytus teisių gynimo būdus aptarti rangos sutartyje neįtvirtinta. Teismo išvada prieštarauja ne tik sutarties, bet ir įstatymo nuostatoms, o taip pat kasacinio teismo išaiškinimams, pagal kuriuos dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis.

Teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, taikymo ir aiškinimo praktikos. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1510-845/2015 konstatavo, kad atsakovė netinkamai atliko gyvenamojo namo pamatų apšiltinimo darbus. Šioje byloje teismo paskirtos statybos darbų ekspertizės aktu nustatyti gyvenamojo namo pamatų apšiltinimo darbų defektai, pripažinta, kad defektus galima pašalinti tik iš naujo atlikus pamatų apšiltinimo darbus, ir pateikta eksperto išvada dėl atsakovo pagal Sutartį 2 atliktų statybos darbų defektų šalinimo vertės.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė 2015 m. lapkričio 30 d. Ekspertizės aktą, kuriuo grindė pagal Sutartį l atliktų darbų defektų šalinimo išlaidų vertę. Šiame ekspertizės akte iš esmės tik atkartojamos civilinėje byloje Nr. e2-1510-845/2015 teismo paskirtos statybos darbų ekspertizės išvados dėl gyvenamojo namo pamatų apšiltinimo darbų defektų, t.y. faktinės aplinkybės, kurios pakartotinai nagrinėjamoje byloje nenustatinėtinos. Tačiau teismas, pažeisdamas imperatyvias įrodymų vertinimo taisykles, nusprendė 2015 m. lapkričio 30 d. Ekspertizės aktu nesivadovauti ir jį atmesti. Teismas sprendimo motyvuose nurodė, jog nesiremia ieškovės pateiktu Ekspertizės aktu, nes jis atliktas ne teismo paskirto eksperto, o ieškovės užsakytas ir negali būti vertinamas kaip ekspertizės išvada Civilinio proceso kodekso 216 straipsnio prasme, nors ir pripažino, kad jis gali būti vertinamas, kaip paprastas rašytinis įrodymas. Taigi, teismas nepagrįstai atmetė šį įrodymą ir sprendimą iš esmės grindė prielaidomis.

Atsakovė UAB „A Kvadratas“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas iš esmės teisingai išnagrinėjus bylą, tinkamai pritaikius materialinės teisės normas ir nepažeidžiant procesinių teisės normų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė reiškė atsakovei reikalavimus, atitinkančius Sutartyje 1 numatytus teisės gynimo būdus. Kadangi įstatymas numato šalims teisę sutartimi pasirinkti, kurį iš CK 6.665 straipsnio 1-3 punktuose nurodytų užsakovo teisių gynimo būdų jos renkasi ir šalys Sutartimi 1 aiškiai išreiškė savo valią, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimo dėl Sutarties 1 kainos sumažinimo defektų šalinimo išlaidų dydžiu. Pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškovės pateiktą 2015 m. lapkričio 30 d. eksperto aktą vertino ne kaip teismo ekspertizės aktą, bet kaip paprastą rašytinį įrodymą byloje. Priešingai nei nurodo ieškovė, teismas neatmetė šio įrodymo, jį vertino su kitais byloje esančiais įrodymais, jų visetu, minėtam aktui nesuteikdamas teismo ekspertizės akto reikšmės. Teismas pagrįstai įvertino ir tą aplinkybę, kad statybos objektu - gyvenamuoju namu naudojasi trečiasis asmuo, kuris, darytina prielaida, šalindamas nustatytų darbų defektus labiau tikėtina, šalins juos visus vienu metu, o ne atlikinės defektų šalinimo darbus atskirai pagal Sutartį 1 ir Sutartį 2.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl rangovo atliktų darbų kokybės ir užsakovo teisės reikalauti sumažinti atliktų darbų kainą.

Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2012 m. liepos 9 d. sudarė statybos rangos sutartį (Sutartis 1), pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo fasado šiltinimo, pamatų apšiltinimo, skardinimo darbus, o ieškovė įsipareigojo sumokėti 122 310,07 Lt (vėliau buvo susitarta dėl 83 609,98 Lt darbų kainos). Šie darbai buvo vykdyti nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. Šalys pasirašė atliktų darbų aktus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 bei 2012 m. rugsėjo 21 d. Galutinį atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo patvirtino, kad atsakovė yra atlikusi visus Sutartyje 1 nurodytus darbus, jokių darbų trūkumų nenustatyta. Už atliktus darbus ieškovė sumokėjo iš dalies ir liko skolinga atsakovei 3 609,98 Lt (1 045,52 Eur).

Gyvenamąjį namą, kuriame buvo vykdomi apšiltinimo darbai, 2012 m. rugsėjo 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo trečiasis asmuo, kuris su atsakove 2012 m. rugsėjo 28 d. sudarė kitą statybos rangos sutartį (Sutartis 2) dėl to paties gyvenamojo namo apšiltinimo darbų. Atsakovė darbus vykdė nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2012 m. gruodžio 12 d. Trečiasis asmuo nepasirašė pagal Sutartį 2 Atliktų darbų aktų Nr. 3 ir Nr. 4, kadangi darbai buvo atlikti nekokybiškai, su defektais. Trečiasis asmuo defektus užfiksavo 2013 m. gegužės mėnesį, reiškė atsakovei pretenzijas dėl darbų trūkumų (defektų), reikalavo juos šalinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1510-845/2015, vadovaudamasis ekspertizės išvada, konstatavo, kad atsakovė netinkamai atliko darbus, todėl eksperto nustatytų defektų šalinimo darbų išlaidų dydžiu sumažino Sutarties 2 kainą.

Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jei užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Taigi įstatymas numato tris užsakovo galimus pažeistų teisių gynimo būdus, kuriuos gali rinktis pats užsakovas. Tačiau minėta norma yra dispozityvi, kadangi ji numato šalių teisę sutartyje detaliau apibrėžti galimus užsakovo pažeistų teisių dėl netinkamai atliktų rangos darbų gynimo būdus.

Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.193 straipsnio 1-2 dalis sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Pagal šio straipsnio 5 dalį, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimą grindė rašytiniais įrodymais, tai yra su atsakove sudarytomis rangos sutartimis bei jas papildančiomis sąmatomis, sąskaitomis bei atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktais. Nei pirmos instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nebuvo pateikta jokių kitų duomenų ar nurodyta papildomų aplinkybių apie šalių derybas, jų ankstesnį bendradarbiavimą, iš kurių galima būtų spręsti apie galimus kitokius šalių ketinimus bei jų tarpusavio santykius, negu tiesiogiai susitarta Sutartyje 1. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai analizavo tik šalių sudarytos Sutarties 1 sąlygas.

Nesutiktina su ieškovės argumentu, kad pirmos instancijos teismas, darydamas išvadą, jog ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, rėmėsi vien Sutarties 1 29 punkto sąlygos pažodiniu aiškinimu. Priešingai, skundžiamame sprendime buvo aptarta Sutarties 1 sąlygų visuma, o išvados dėl rangovės įsipareigojimo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą buvo padarytos sistemiškai aiškinant keletą sutartinių punktų.

Iš dalies sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog Sutarties 16.1.2 bei 33 punktuose yra numatyta užsakovo galimybė reikalauti iš rangovo pašalinti trūkumus, nemokėti už netinkamai atliktus darbus, pašalinti trūkumus trečiųjų asmenų pagalba rangovo sąskaita ar reikalauti nuostolių atlyginimo. Tačiau šios sąlygos yra suformuluotos abstrakčiai, nėra aišku, kokioje sutarties vykdymo stadijoje jomis galima remtis. Be to, ši galimybė numatyta tik dviejuose sutarties punktuose. Tuo tarpu pagal 16.4.2 punktą rangovas įsipareigojo ištaisyti darbų defektus, atsiradusius dėl rangovo kaltės, nustatytus iki darbų perdavimo užsakovui ir (arba) per garantinį laikotarpį. Pagal 16.4.9 punktą rangovas taip pat įsipareigojo savo sąskaita ištaisyti darbus, kurie dėl rangovo kaltės yra netinkami įvykdyti ir neatitinkantys šios sutarties sąlygų bei projektinės dokumentacijos

Pagal Sutarties 15 punktą darbų priėmimo-perdavimo akte užfiksuotus trūkumus, atsiradusius dėl rangovo kaltės, pastarasis privalo pašalinti savo jėgomis ir sąskaita per protingą terminą, kurį nustato užsakovas sutardamas ir suderindamas su rangovu. Taigi, minėtame punkte aiškiai yra kalbama apie darbų priėmimo-perdavimo akto reikšmę ir rangovo pareigas, esant užfiksuotiems atliktų darbų trūkumams. Šiuo atveju pripažintina, kad šalys yra pasirinkę CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą užsakovo teisių gynimo būdą.

Sutarties VII dalyje, tai yra 24-29 punktais, šalys sutarė dėl darbų kokybės garantijos. Taigi, šioje dalyje buvo aptartos šalių teisės ir pareigos tiek jau atliktų darbų priėmimo-perdavimo metu, tiek ir po jų priėmimo. Pagal sutarties 26 punktą garantinio laikotarpio metu atsiradę darbų defektai fiksuojami šalių bendrai atskiru aktu, kuriame nustatomas terminas, per kurį rangovas įsipareigoja nemokamai ištaisyti garantiniu laikotarpiu atsiradusius defektus, jų ištaisymo būdus ir tvarką, jei defektai yra atsiradę dėl rangovo kaltės. Pagal 29 punktą, jeigu rangovas nepašalina darbų trūkumų (defektų) per užsakovo nustatytą protingą terminą, užsakovas turi teisę pats arba pasitelkęs trečiuosius asmenis, pašalinti atsiradusius darbų trūkumus (defektus). Tokiu atveju rangovas privalo atlyginti visas užsakovo turėtas protingas išlaidas, kurios yra susijusios su trūkumų (defektų) pašalinimu ir kurios buvo būtinos trūkumų (defektų) pašalinimui, pagal užsakovo pateiktą sąskaitą.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pagal Sutarties 1 15, 16.4.2, 16.4.9 punktų bei VII dalies sąlygas ieškovė turėjo visų pirma reikalauti, jog atsakovė nemokamai ištaisytų šalių nustatytus ir aptartus trūkumus, o atsakovei to nepadarius, pasitelkti trečiuosius asmenis darbų trūkumams pašalinti, o šių darbų kainą išreikalauti iš atsakovės. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų reiškusi atsakovei reikalavimus dėl darbų trūkumų ištaisymo ar būtų pasitelkusi trečiuosius asmenis šiems trūkumams pašalinti. Todėl konstatuotina, kad ieškovė nesilaikė sutartyje numatytų sąlygų.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat išaiškina ieškovei, jog skundžiamo sprendimo išvada, kad ieškovė pasirinko netinkamą, Sutartyje 1 nenumatytą, savo teisių gynimo būdą, nebuvo pagrindinis teismo motyvas, dėl kurio ieškovės ieškinys buvo atmestas. Pirmos instancijos teismas taip pat vertino ir ieškovės pateiktus duomenis apie galimą atsakovės netinkamai atliktų darbų pagal Sutartį 1 vertę, kurios dydžiu ieškovė prašė sumažinti atliktų darbų kainą.

Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi tai, kad rangos darbai buvo vykdomi dviem etapais ir buvo sudarytos dvi sutartys su skirtingais užsakovais, tačiau abiejų etapų darbų rezultatas buvo to paties gyvenamojo namo apšiltinimas ir darbų trūkumai buvo nustatyti, perduodant darbus pagal Sutartį 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1510-845/2015 išnagrinėjo trečiojo asmens reikalavimą atsakovei ir jį patenkino. Minėtoje byloje dėl atsakovės atliktų darbų pagal Sutartį 2 kokybės buvo teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi paskirta ekspertizė. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė neprašė teismo skirti ekspertizės, bet pateikė teismui 2015 m. lapkričio 30 d. ekspertizės aktą.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškovės pateiktą 2015 m. lapkričio 30 d. ekspertizės aktą vertino tik kaip rašytinį įrodymą, nes jis neatitinka CPK 212-219 straipsnių reikalavimų eksperto išvadai. Pirmos instancijos teismas lygino tiek civilinėje byloje Nr. e2-1510-845/2015 paskirtos teismo ekspertizės išvadas, tiek ieškovės pateiktą 2015 m. lapkričio 30 d. ekspertizės aktą, taip pat pateikė išsamius motyvus, kodėl nesiremia pastaruoju rašytiniu įrodymu. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė, jokių aplinkybių bei argumentų, kodėl pirmos instancijos teismo pateiktas 2015 m. lapkričio 30 d. ekspertizės akto vertinimas galėtų būti laikomas nepagrįstu ar neišsamiu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų bei nenurodė šių išlaidų dydžio, todėl jai bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.