- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-31
- Bylos Nr.
- 2-4515-129/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-01183-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronislava Todesienė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- ADB „BTA“, UAB „Lietuvos žinios“
- Trečiasis asmuo
- I. S., A. Ž.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovėms ADB „BTA“ Lietuvos filialui, UAB „Lietuvos žinios“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, su trečiaisiais asmenimis I. S. ir A. Ž.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas palaikė ieškinį, ieškinyje ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2010-07-21 be ieškovo sutikimo atsakovės UAB „BTA draudimas“ atstovas Ekspertizių skyriaus vadovas A. Ž. viešai atskleidė ir paviešino, o UAB „Lietuvos žinios“ darbuotoja žurnalistė I. S. 2010-07-21 laikraščio „Lietuvos žinios“ leidinyje, straipsnyje „Sukčiai lieka be pinigų ir be automobilių“ viešai paskelbė privačius ieškovo asmens duomenis: vardą, pavardę, taip pat duomenis apie teistumą. Ieškovas savo asmens duomenis atsakovei UAB „BTA draudimas“ pateikė, sudarydamas sutartis dėl draudiminės paslaugos teikimo. Šie duomenys pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas galėjo būti naudojami tik veiklai, tiesiogiai susijusiai su atsakovės veikla. Pagal atsakovės UAB „BTA draudimas“ pareiškimą ieškovo atžvilgiu 2007 m. buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas. 2009 metais ieškovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, 2010-05-18 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė ieškovo kasacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2009-11-25 nuosprendį, pagal kurį ieškovas buvo pripažintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 236 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. Nuo bylos nagrinėjimo teismuose momento teisėtam ieškovo asmens duomenų tvarkymui pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 str. 4 d. nuostatas turėjo būti gautas ieškovo sutikimas. Tai, kad atsakovė UAB „BTA draudimas“ nuo 2009-06-03 Vilniaus miesto miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo tvarkė ieškovo asmens duomenis ir 2010-07-21 atsakovės atstovas A. Ž. be ieškovo sutikimo viešai atskleidė ir paviešino ieškovo asmens duomenis prieštarauja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatoms ir pažeidžia ieškovo teisėtus interesus, tai yra teisę į privatų gyvenimą. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 4 d. asmens duomenis, susijusius su asmens teistumu, nusikalstamomis veikomis, vykdant nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais, gali tvarkyti tik valstybės institucija ar įstaiga. Kiti fiziniai ar juridiniai asmenys tokius duomenis gali tvarkyti įstatymų nustatytais atvejais, kai yra tinkamai įgyvendintos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos priemonės duomenų subjekto teisėtiems interesams apsaugoti. Išsamūs duomenys apie asmens teistumą gali būti tvarkomi tik Valstybės registrų įstatymo nustatyta tvarka. Taigi atsakovė UAB „BTA draudimas“ neturėjo teisė atskleisti ieškovo ypatingų duomenų, tai yra duomenų apie asmens teistumą. Ieškovas yra eilinis pilietis, bedarbis, neužimantis pareigų, dėl kurių visuomenė būtų suinteresuota, nedalyvaujantis aktyviame visuomeniniame gyvenime, jo asmuo nekelia visuomenės susidomėjimo, visuomenės interesai nesusiję su ieškovo privačiu gyvenimu, todėl informacijos apie ieškovo privatų gyvenimą atskleidimas negali būti pateisinamas Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d. nuostatomis, todėl atsakovės pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas ir CK 2.23 str. nuostatas. Atsakovėms viešai paskelbus ieškovo asmens duomenis ir duomenis apie teistumą, ieškovas patyrė dvasinį sukrėtimą, stiprius emocinius pergyvenimus, pažeminimą visuomenės akyse, gyvenimo nepatogumų. Ilgą laiką buvo sumažėjusios ieškovo bendravimo su kitais asmenimis galimybės, ieškovą pasmerkė ir ilgą laiko tarpą atsisakė su juo bendrauti artimieji, kilo ilgai trukęs konfliktas su kartu gyvenančia motina bei partnere. Taip pat buvo apribotos ir ieškovo įsidarbinimo galimybės – potencialūs darbdaviai atsisakydavo ieškovą įdarbinti, motyvuodami ne tik jo teistumu, bet visuomenės informuotumu apie jo teistumą, nes tai galėjo pakenkti darbdavio reputacijai. Ieškovas tik prieš pusantro mėnesio pradėjo dirbti. Ieškovui teismo nuosprendžiu jau buvo skirta bausmė. Tai nebuvo sunkūs nusikaltimai, kuriuos turėtų žinoti visuomenė. Net teismai asmens duomenis nuasmenina. Prašo priteisti iš atsakovių solidariai 20000,00 Lt neturtinės žalos.
Atsiliepimas
Atsakovės ADB „BTA“ filialo Lietuvoje atstovas nesutiko su ieškiniu, atsiliepime ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas buvo nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra 2007-03-22 transporto priemonių draudimo polisu apdraudęs automobilį (duomenys neskelbtini) nuo trečiųjų asmenų tyčinės veiklos ir vagystės, nuo 2007-05-09 23:00 val. iki 2007-05-10 8:00 val. Vilniuje, namo kieme, inscenizavęs šio automobilio priekinio bamperio su valstybiniu numeriu vagystę, 2007-05-10 kreipėsi dėl nuostolių atlyginimo į draudimo bendrovę UAB „BTA draudimas“ ir pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie neva padarytą vagystę, o bendrovė pervedė ieškovui 1617,00 Lt draudiminę išmoką. Taip pat 2007-09-13 ieškovas apie nebūtą vagystę pranešė Vilniaus miesto šeštajam policijos komisariatui. Be to, ieškovas nuteistas už tai, kad pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, tai yra nuo 2007-09-12 23:30 val. iki 2007-09-13 8:00 val. Vilniuje, kieme, inscenizavo automobilio (duomenys neskelbtini) bamperio su valstybiniu numeriu bei galinio bamperio su amortizatoriais vagystę, po to 2007-09-13 kreipėsi dėl nuostolių atlyginimo į draudimo bendrovę, pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie neva padarytą vagystę, ir pasikėsino apgaule įgyti iš UAB „BTA draudimas“ 3721,62 Lt dydžio draudimo išmoką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-18 nutartimi ieškovas buvo pripažintas kaltu už aukščiau nurodytas veikas. „Lietuvos žinios“ laikraščio leidinyje straipsnis buvo išspausdintas tik 2010-07-21, todėl publikacijoje iš esmės pakartojamos viešos teismo posėdžio metu nustatytos faktinės aplinkybės, todėl atsakovė nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. nuostatų. Lietuvos Konstitucinis Teismas 2000-05-08 nutarime „Dėl operatyvinės veiklos įstatymo 2 str. 12 d., 7 str. 2 d. 3 p., 11 str. 1 d. ir BPK 198 str. 1 ir 2 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, kad asmuo darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Nė viena subjektinė teisė, taigi ir teisė į privatų gyvenimą, nėra absoliuti. Todėl galimi protingi jos ribojimai, nustatyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas CK 2.23 str. 3 d. konstatavo, kad galima skleisti informaciją apie asmens privatų gyvenimą, jeigu tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. Demokratinėje visuomenėje spauda atlieka labai svarbų vaidmenį kovojant su nusikalstamumu, todėl spaudos galimybių rašyti apie nusikaltimus darančių asmenų veiklą, vertinti jų elgesį, ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, ribojimas prieštarautų viešam interesui ir keltų pavojų demokratinėms vertybėms, nes visuomenė prarastų labai svarbų ginklą kovojant su asmenimis, kurių veikla kelia pavojų tiek visuomenei, tiek ir pačiai demokratinei santvarkai (LAT c.b. Nr. 3K-3-488/2007). Atsakovė mano, kad ieškovo įvykdyta ir apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu konstatuota nusiklastama veika sukelia teisėtą visuomenės interesą žinoti. Asmuo, darydamas nusikalstamas veikas, pats atsisako nuo teisės į privatų gyvenimą ta apimtimi, kurią nulemia jo daromas nusikaltimas. Jeigu būtų tik skelbiami nusikalstamas veikas padariusių asmenų inicialai, nebūtų pasiekiami prevenciniai tikslai viešinant tokias nusikalstamas veikas. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės UAB „Lietuvos žinios“ atstovas nesutiko su ieškiniu, atsiliepime ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad dienraštyje „Lietuvos žinios“ buvo išspausdintas žurnalistės I. S. straipsnis „Sukčiai lieka be pinigų ir automobilių“, kuriame rašoma apie draudiminio sukčiavimo atvejus, tame tarpe ir ieškovo įvykdytą nusikalstamą veiką. Straipsnyje taip pat nurodyta, kaip tokią ieškovo nusikalstamą veiką įvertino visų lygių teismai, nagrinėję bylą. Šių faktų neneigia ir ieškovas. Pagal BPK 9 str. 1 d. bylos teismuose nagrinėjamos viešai, išskyrus atvejus, nurodytus tame pačiame įstatyme. Ieškovo nusikalstamos veikos buvo nagrinėjamos viešai, todėl bylos aplinkybių negalima laikyti privatų asmens gyvenimą liečiančiais duomenimis, kuriems taikoma CK 2.23 str. numatyta apsauga. Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d. nurodyta, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai informacija pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Ieškovo nusikalstamos veikos buvo nagrinėjamos viešai ir viešai skelbiamas nuosprendis, todėl ieškovo ieškinys yra nepagrįstas. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. išvardytos taisyklės ir apribojimai pagal šio įstatymo 8 str. visuomenės informavimo priemonėms yra netaikomi. Ieškovui skirtos bausmės nepasiekė tikslų, ieškovas ir toliau bando pasipelnyti, nepagrįstai prašydamas neturtinės žalos. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir taikyti CK 1.137 str. 3 d. ir CPK 95 str. 2 d. numatytą baudą – 20000,00 Lt.
Trečiasis asmuo A. Ž. nesutiko su ieškiniu, atsiliepime ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis kaip atsakovės UAB „BTA draudimas“ darbuotojas administravo žalą dėl ieškovo automobilio bamperio vagystės, taip pat dalyvavo policijos apklausose ir beveik visuose teismo procesuose. Kadangi pastaruoju metu daugėja asmenų, bandančių pasipelnyti iš draudimo bendrovių, o ieškovas buvo vienas iš jų, ši tema buvo įdomi ir spaudos atstovams, todėl susitikimo su UAB „Lietuvos žinios“ žurnaliste ir draudimo bendrovės atstove spaudai metu tretysis asmuo papasakojo apie administruotą bylą ir apie tai, ką pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Tretysis asmuo pasakojo tik tai, kas buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, todėl jis nepažeidė ieškovo teisių į privatumą. Šiuo metu tokių sukčiavimo atvejų yra sumažėję. Tretysis asmuo nežino, ar tai galima sieti su straipsniu, bet turėjo kažkokią įtaką padaryti. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis asmuo I. S. su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad jos straipsnio tikslai buvo informuoti visuomenę, kad sukčiaujantys asmenys nuo atsakomybės neišsisuks.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-06-03 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-116-654/2009 pripažino kaltinamąjį D. P. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., 182 str. 1 d., 236 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., ir skyrė jam 80 MGL dydžio baudą bei patenkino civilinį ieškinį ir priteisė iš D. P. 1617 Lt civilinės ieškovės UAB „BTA draudimas“ padarytai turtinei žalai atlyginti. Vilniaus apygardos teismas 2009-11-25 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-770/09 iš dalies patenkino nuteistojo D. P. skundą, pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-03 nuosprendį, tai yra išteisino D. P., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., ir skyrė subendrintą 70 MGL baudą, kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-05-18 nutartimi baudžiamojo byloje Nr. 2K-284/2010 nuteistojo D. P. kasacinį skundą atmetė. 2010-07-21 laikraščio „Lietuvos žinios“ Nr. 162 žurnalistės I. S. straipsnyje „Sukčiai – be pinigų ir automobilių“ buvo nurodyta, kad bendrovės „BTA draudimas“ Ekspertizių skyriaus vadovas A. Ž. papasakojo apie vienintelę įmonės istorijoje KASKO draudimo sukčiavimo bylą, nukeliavusią net iki Aukščiausiojo Teismo. Toliau straipsnyje buvo atskleista, kad (duomenys neskelbtini) D. P. apgaule iš UAB „BTA draudimas“ gavo 1617 litų draudimo išmoką, pasikėsino apgaule gauti kitą išmoką, bei aprašyta pirmos, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismų nuosprendžių, kuriais D. P. buvo pripažintas kaltu, esmė, taip pat publikacijoje apklausti kitų draudimo bendrovių atstovai dėl padažnėjusių bandymų apgaule gauti draudimo išmokas, aptarta panašių sukčiavimo atvejų didėjimo statistika (b.l. 10).
Ieškovas ieškinyje nurodo, jog minėtame straipsnyje atsakovės, be ieškovo sutikimo, paviešinusios jo vardą, pavardę ir duomenis apie jo teistumą, pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Visuomenės informavimo įstatymo ir CK 2.23 str. nuostatas bei padarė ieškovui 20000,00 Lt neturtinę žalą.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo vykdymo priežiūrą atlieka Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, kuri nagrinėja ir fizinių asmenų skundus dėl duomenų valdytojo veiksmų, kuriais pažeidžiamos šio įstatymo nuostatos, tačiau įstatymo 45 str. 1 d. 3 p. nurodo, jog Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsisako nagrinėti skundą, jeigu jis buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas teisme. Kadangi bylos dėl CK 2.23 str. ir Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų, susijusių su informacijos apie asmens privatų gyvenimą paviešinimą, pažeidimų nagrinėjamos bendros kompetencijos teismuose, todėl teismas šiuo atveju tikrina, ar kartu nėra pažeistos ir Asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatos.
Lietuvos Respublikos CK 2.23 str. 1 d. nustato, kad informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu, šio straipsnio 4 d. nustato, kad privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių tikrovę, paskelbimas, asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisė į privatų gyvenimą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; nurodyto straipsnio 4 dalyje suformuluotas bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas, pagal kurį įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Nurodyta teisė įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas.
Tačiau nė viena subjektinė teisė, taigi ir teisė į privatų gyvenimą nėra absoliuti. Galimybė riboti asmens teisę į privatų gyvenimą nurodyta Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 2 dalyje. Pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį teisė į privatų gyvenimą gali būti ribojama, kai yra tokių sąlygų visuma: pirma, galimybė riboti tokią teisę (pagrindas) nustatyta įstatyme; antra, tokiu ribojimu siekiama teisėto tikslo (valstybės saugumo, viešosios tvarkos, valstybės ekonominės gerovės interesų apsaugos, užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti gyventojų sveikatą ar dorovę arba kitų žmonių teises ir laisves); trečia, toks ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje. Tokiu atveju, kai duomenys apie tam tikro asmens privatų gyvenimą paviešinami per visuomenės informavimo priemones, kyla dviejų konstitucinių, taip pat Konvencijos saugomų vertybių – teisės į privatų gyvenimą (Konstitucijos 22 straipsnis, Konvencijos 8 straipsnis) ir teisės į saviraiškos laisvę, apimančios tiek teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti (Konstitucijos 25 straipsnis, Konvencijos 10 straipsnis), konfliktas.
Tiek pagal CK 2.23 straipsnio, tiek pagal Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio nuostatas būtina sąlyga informacijai apie privatų asmens gyvenimą paskelbti be to asmens sutikimo – teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti tokią informaciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad asmens padėtis visuomenėje suprantama ne vien tik kaip asmens veikla ar pareigos. Tiek teisės teorijoje, tiek praktikoje pripažįstama, kad gali būti pateisinamas stiprus trumpalaikis susidomėjimas konkrečiu asmeniu dėl jo veiklos ar su juo susijusio įvykio. Tačiau tokiu atveju turi būti paisoma įsikišimo į asmens privatumą proporcingumo pagrįstam visuomenės interesui žinoti tam tikrus asmens privataus gyvenimo faktus. Skelbiant privataus pobūdžio informaciją, turi būti realus socialinis interesas žinoti tam tikro asmens privataus gyvenimo faktus. Teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso žinoti tam tikrą informaciją apie kitą asmenį negalima sutapatinti su visuomenės interesu patenkinti savo smalsumą. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju būtina atriboti visuomenės norą žinoti sensacijas ir teisėtą bei pagrįstą visuomenės interesą. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006, 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).
Nagrinėjamoje byloje UAB „BTA draudimas“ (civilinių teisių perėmėja atsakovė ADB „BTA“ Lietuvos filialas) veikė ne kaip asmens duomenų tvarkytoja, kuriuo bendrovė buvo, ieškovui sudarius Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį, bet kaip civilinė ieškovė, kuriai kaltinamojo, tai yra šiuo atveju ieškovo, nusikalstama veika buvo padaryta turtinė žala (BPK 110 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos BPK 9 str. 1 d. nustato, kad baudžiamosios bylos visuose teismuose nagrinėjamos viešai, išskyrus tam tikrus atvejus, kuriems ieškovo padarytos nusikalstamos veikos nepriskirtinos. Taigi, baudžiamoji byla, kurioje ieškovas buvo kaltinamuoju, visose proceso stadijose buvo nagrinėjama viešai. Ekspertizių skyriaus vadovas A. Ž. pateikė atsakovės UAB „Lietuvos žinios“ žurnalistei I. S. galutinę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kurioje ieškovas buvo pripažintas kaltu dėl žalos UAB „BTA draudimas“ padarymu apgaule ir pasikėsinimu antrą kartą apgaule padaryti žalos.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. 6 p. nustato, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Šio įstatymo 2 str. 8 p. informaciją apie asmens teistumą priskiria prie ypatingų asmens duomenų. Šio įstatymo 5 str. 2 d. 6 p. įtvirtina draudimą tvarkyti ypatingus asmens duomenis, išskyrus atvejus, kai įstatymų nustatytais atvejais būtina užkirsti kelią nusikalstamoms ar kitoms neteisėtoms veikoms arba būtina jas tirti. Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d. nustatyta, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.
Atsakovės ieškovo asmens duomenis gavo baudžiamosios bylos tyrimo ir viešo nagrinėjimo visų instancijų teismuose metu. Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. 1 p. nustato, kad viena iš bausmės paskirčių yra sulaikyti asmenis nuo nusiklastamų veikų darymų, tai yra atlieka prevencinę funkciją kitų asmenų atžvilgiu. UAB „BTA draudimas“ ieškovas nusikalstama veika vieną kartą padarė žalos, taip pat kėsinosi antrą kartą padaryti tokią pačią veiką draudimo bendrovės atžvilgiu, todėl šiuo atveju yra pagrįstas draudimo bendrovės bandymas išnaudoti visus teisėtus būdus, tame tarpe ir viešumą, siekiant apsisaugoti nuo panašių nusikalstamų veikų jos atžvilgiu ateityje, o kartu ir įspėti kitas draudimo bendroves bei asmenis, ketinančius veikti panašiu būdu kaip nuteistasis. Iš nagrinėjamo straipsnio „Sukčiai – be pinigų ir automobilių“ teksto matyti, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria ieškovas pripažintas kaltu buvo pateikta, kaip išskirtinė, nes byla buvo nagrinėta visosų instancijų teismuose. Taip pat iš tekste pateiktos statistinės tokių atvejų analizės, kitų draudimo bendrovių apklausos, matyti, jog tuo metu buvo stebimas panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų didėjimas. Taigi ieškovo vardo, pavardės ir teistumo fakto atskleidimas šiuo atveju buvo svarbus, siekiant įspėti kitas draudimo bendroves, visuomenę apie tam tikro pobūdžio nusikalstamų veikų dažnėjimą, o kartu ir pravenciškai sulaikyti kitus asmenis nuo panašių nusiklatimų darymo. Analogiškus motyvus išdėstė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, konstatuodamas, kad viešas paskelbimas duomenų tų asmenų, kurie yra padarę teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimų esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, nepažeidžia Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų (LVAT 2008-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-689-08). Todėl konstatuotina, kad atsakovės paviešino ieškovo asmens duomenis, esant teisėtam interesui ir tai atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str., 1 d. 6 p. ir 2 d. 6 p. numatytas sąlygas bei visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d. numatytas sąlygas. Taip pat nebuvo pažeista CK 2.23 str. saugoma asmens teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, nes šiuo atveju atsakovės siekė informuoti visuomenę ir apsaugoti nuo naujų dažnėjančių draudiminio sukčiavimo atveju, todėl konstatuotina, kad egzistavo realus socialinis interesas žinoti straipsnyje atskleistus ieškovo privataus gyvenimo fakus, nes baudžiamoji byla, kurioje jis buvo kaltinamasis, buvo išnagrinėta visų instancijų teismuose.
Teismas taip pat konstatuoja, kad nėra pagrindo ieškovo atžvilgiu taikyti CK 1.137 str. 3 d. ir skirti ieškovui CPK 95 str. numatytą baudą. CPK 5 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taip pat, toks kreipimasis nereiškia, kad kiekvienu atveju, teismui netenkinus ieškinio, jis buvo akivaizdžiai nesąžiningas. CK 2.23 str. nuostatų dalis yra vertinamojo pobūdžio, tai patvirtina ir gausi tokio pobūdžio bylų teismų praktika, todėl iš pateikto ieškinio turinio, negalima daryti išvados apie jo nesąžiningumą.
Bylos šalys proceso metu nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nepateikė teismui jokių įrodymų apie turėtas procesines išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesvarstytinas.
Teismas 2011-02-17 nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir atidėjo žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Kadangi ieškinys netenkinamas, todėl iš ieškovo priteistinas 600,00 Lt žyminis mokestis ir teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 95 str., 268 str., Lietuvos Respublikos CK 2.23 str., Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, teismas
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 600,00 Lt žyminio mokesčio ir 23,16 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme.