Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2010-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-284/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-18
Bylos Nr.
2K-284/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Antanas Klimavičius (pirm.), Tomas Šeškauskas, Viktoras Aidukas (pran.)
Nuteistasis
D. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-284/2010Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.1. 1.2.20.6. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 18 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. (D. P.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteistas:

pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. gegužės 10 d. pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą) 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl svetimo turto įgijimo apgaule) 55 MGL (7150 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. rugsėjo 13 d pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą) 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo įgyti svetimą turtą apgaule) 65 MGL (8450 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi skirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. P. subendrinta bausmė paskirta – 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda.

Skundžiamas ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžio dalis pakeista ir D. P. pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. gegužės 10 d. pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą) išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 55 MGL (7150 Lt) dydžio bauda, BK 236 straipsnio 1 dalį 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 65 MGL (8450 Lt) dydžio bauda subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nuteistas už tai, kad pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y. laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 9 d. 23.00 val. iki 2007 m. gegužės 10 d. 8.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, jis inscenizavo automobilio BMW 728 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinio bamperio su valstybiniu numeriu vagystę, po to apie vagystę pranešė Vilniaus m. trečiajam policijos komisariatui, esančiam Vilniuje, Mindaugo g. 14, nors šį bamperį pats nuėmė, jis nebuvo pavogtas. Šiais veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. 2007 m. kovo 22 d. transporto priemonių draudimo polisu Nr. (duomenys neskelbtini) apdraudęs automobilį BMW 728 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo trečiųjų asmenų tyčinės veiklos ir vagystės, apgaule laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 9 d. 23.00 val. iki 2007 m. gegužės 10 d. 8.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, inscenizavęs šio automobilio priekinio bamperio su valstybiniu numeriu vagystę, 2007 m. gegužės 10 d. kreipėsi dėl nuostolių atlyginimo į draudimo bendrovę UAB ,,BTA draudimas“, esančią Vilniuje, Verkių g. 29, ir pateikė bendrovei tikrovės neatitinkančią informaciją apie neva padarytą vagystę, o UAB ,,BTA draudimas“ pagal draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. gegužės 31 d. mokestiniu reikalavimu Nr. 05745 pervedė jam 1617 Lt draudiminę išmoką. Taip D. P. apgaule savo naudai įgijo UAB ,,BTA draudimas“ priklausantį 1617 Lt turtą.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y. laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 12 d. 23.30 val. iki 2007 m. rugsėjo 13 d. 8.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, inscenizavo automobilio BMW 728 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinio bamperio su valstybiniu numeriu bei galinio bamperio su amortizatoriais vagystę; po to 2007 m. rugsėjo 13 d. apie vagystę pranešė Vilniaus m. šeštajam policijos komisariatui, esančiam Vilniuje, Šeškinės g. 30, kaip apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Tokiais veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis nuteistas už tai, kad pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą. Laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 12 d. 23.30 val. iki 2007 m. rugsėjo 13 d. 8.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kieme, inscenizavo automobilio BMW 728 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinio bamperio su valstybiniu numeriu bei galinio bamperio su amortizatoriais vagystę; po to 2007 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi dėl nuostolių atlyginimo į draudimo bendrovę UAB ,,BTA draudimas“ Vilniuje, Verkių g. 29, ir pateikė bendrovei tikrovės neatitinkančią informaciją apie neva padarytą vagystę, taip pasikėsino apgaule įgyti UAB ,,BTA draudimas“ priklausantį turtą – 3721,62 Lt dydžio draudiminę išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes bendrovė pastebėjo apgaulę ir pinigų neišmokėjo. Tokiais veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį nurodė, kad šis teismas padarė neteisingas išvadas, jog D. P. 2007 m. gegužės 10 d. pranešdamas apie įvykį padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai yra melagingai pranešama apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Pagal šį pranešimą, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodeksu, turi būti pradėtas ar yra pradedamas ikiteisminis tyrimas. Kaip matyti iš 2007 m. gegužės 10 d. D. P. surašyto prašymo bei policijos pareigūno O. N. parodymų, jam padaryta žala yra 120 Lt. D. P. taip pat nurodė, kad jis kreipėsi į policiją dėl informacijos ir prašė ikiteisminio tyrimo nepradėti. Nustatyta, kad D. P. pareiškimo dėl vagystės nerašė, jis nebuvo raštiškai įspėtas dėl atsakomybės už melagingą pranešimą. Šios aplinkybės rodo, kad D. P., kreipdamasis į policiją, nurodė melagingus duomenis dėl nebūtos smulkios vagystės, t. y. dėl administracinio teisės pažeidimo, o ne dėl nusikaltimo, todėl jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 236 straipsnio 1 dalyje, sudėties. D. P. pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. gegužės 10 d. pranešimo ) išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu D. P. prašo panaikinti priimtus teismų sprendimus ir jį išteisinti.

Kasatorius nurodo, kad ikiteisminio bei teisminio bylos nagrinėjimo metu padaryta esminių BPK pažeidimų, kuriais pažeistos įstatymais garantuojamos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Šie pažeidimai turėjo įtakos ir baudžiamojo įstatymo taikymui, todėl teismai jį pritaikė netinkamai, t. y. nepagrįstai jį pripažino kaltu.

Kasatoriaus nuomone, ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teisme padaryti šie pažeidimai :

1) teismų išvados neatitinka bylos aplinkybių;

2) pažeisti BPK 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimai, A. Ž. ir Č. S. yra suinteresuoti bylos baigtimi;

3) pažeista BPK 20 straipsnio 4 dalis, nes įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais teisėtais proceso veiksmais;

4) teismai pažeidė BPK 1 straipsnio reikalavimus, kuriame nurodyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginti žmogaus piliečio teises bei laisves, tinkamai pritaikyti įstatymus, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas;

5) inkriminuojamų jam nusikaltimų jis nepadarė ir jo kaltė neįrodyta, todėl vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu jis turi būti išteisintas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į nuteistojo D. P. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Darius Stankevičius siūlo jį atmesti. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo versiją tvirtinusių liudytojų A. D. (A. D.), A. S. (A. S.) ir D. N. (D. N.) parodymus, nes jų parodymai paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Minėti liudytojai yra nuteistojo draugai ir suinteresuoti D. P. teigiama bylos baigtimi. Jų parodymai yra nepatikimi, nes apie įvykusias vagystes jie sužinojo iš paties D. P. Teismai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir savo išvadas pagrindė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, taip pat nuosekliais liudytojų A. Ž. bei Č. S. parodymais, kuriuos patvirtina kita bylos medžiaga.

Kasaciniame skunde daug dėmesio skiriama byloje surinktų įrodymų vertinimui, pateikiant savo įvykio versiją. Tačiau vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalimi nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis, taigi faktinių bylos aplinkybių iš naujo nenustato.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Priimtame sprendime teismas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Apeliacinės instancijos teismas patikrino D. P. bylą laikydamasis BPK 320 straipsnio nuostatų. Šios instancijos teismas savo išvadas dėl kasatoriui inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių grindė įrodymų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. P. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 376 straipsnio taikymo

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Ši įstatymo norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą naujų įrodymų nerenka, netiria ir tuo pagrindu nepateikia naujų išvadų apie faktines bylos aplinkybes. Paduotame kasaciniame skunde kasatorius ginčija nuosprendžiu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei įrodymų vertinimą. Šie klausimai yra ne teisės, bet fakto klausimai, todėl kasacinės instancijos teismas palieka juos nenagrinėtus.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų

Kasatorius tvirtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio nuostatų, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.

BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios instancijos teismo, priimančio apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį, ir apeliacinės instancijos teismo, tikrinančio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, prerogatyva.

Pagal BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalis įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys arba paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes; apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5, 3.1.8 punktai).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pagal bylos duomenis, nėra pagrindo teigti, jog apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nuosprendis (D. P.) surašytas laikantis BPK 305 straipsnio nuostatų, jame padarytosios išvados dėl nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties buvimo ir kitų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus.

Kasatoriaus nuomone, byloje pažeisti BPK 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimai, nes A. Ž. ir Č. S. yra suinteresuoti bylos baigtimi.

BPK 58 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato nušalinimo pagrindus BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, jeigu jie patys ar jų šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi. BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nušalinimas gali būti pareikštas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisėjui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. Ž. ir Č. S. apklausti teisme kaip liudytojai. Pagal BPK 78 straipsnį kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, jei <...>.jis žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. BPK 80 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai. Tokių aplinkybių, kuriomis kaip liudytojai negalėjo būti apklausti A. Ž. ir Č. S., nenustatyta. Taigi nurodytas kasatoriaus argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo argumentus patikrino nuosprendžio pagrįstumą ir konstatavo, kad apylinkės teismas laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė iš esmės bylos aplinkybes atitinkančias išvadas bei panaikino nuosprendžio dalį, kuria D. P. nuteistas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. gegužės 10 d. pranešimo).

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 324, 332 straipsnių reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. P. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Antanas KlimavičiusTomas ŠeškauskasViktoras Aidukas