Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams M. M. ir M. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas atsakovei M. M. įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai 2020 m. liepos 21 d., atsakovui M. M. 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – per darbovietę (UAB DND LT) 2020 m. rugpjūčio 4 d. Kadangi atsakovai nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė tiekia centralizuotą šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris remiantis Nekilnojamo turto registro duomenimis nuosavybės teise pagal 2008 m. balandžio 16 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams, minėto buto adresu atsakovai deklaruoja ir savo gyvenamąją vietą. Tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo sudarytos rašytinės Šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau darytina išvada, kad tokia sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnis), nes vadovaujantis CK 6.384 straipsnio 1 dalimi, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, 6.383 straipsnis, 6.391 straipsnis ). Atsakovai naudojosi ieškovės teikiama energija, tačiau tinkamai su ieškove už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, todėl už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. susidarė 785,26 Eur įsiskolinimas. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškove, nėra (CPK 178 straipsnis).

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovai pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengia mokėti už suteiktą šilumos energiją ir karštą vandenį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 785,26 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. yra pagrįstas ir tenkintinas.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis).

Kadangi atsakovai nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją/karštą vandenį, pagal pateikiamas sąskaitas, ieškovė vadovaudamasi Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalimi, atsakovams paskaičiavo 0,02 procentų delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, nuo laiku nesumokėtos sumos. Iš ieškovės pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad ieškovė atsakovams paskaičiavo 17,20 Eur dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. Kadangi atsakovai tinkamai prievolės laiku ir visiškai atsiskaityti su ieškove neįvykdė, reikalavimas priteisti iš atsakovų 17,20 Eur dydžio delspinigius yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (802,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsakovų prievolė ieškovei kyla iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise atsakovams priklausančio turto išlaikymo pareigos, todėl jų prievolė ieškovei yra solidari (CK 3.109 straipsnis), t. y. įsiskolinimas su palūkanomis ieškovei priteistinas iš atsakovų solidariai.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovei iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidos – 18 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), 2,55 Eur už Gyventojų registro duomenų ir Nekilnojamojo turto registro išrašus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas), iš viso – 20,55 Eur.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, priteistinos iš kiekvieno atsakovo, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, naudai 785,26 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų ir 26 euro centų) skolą, 17,20 Eur (septyniolikos eurų ir 20 euro centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (802,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, naudai 20,55 Eur (dvidešimties eurų ir 55 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš atsakovės M. M. – 10,28 Eur (dešimt eurų ir 28 euro centus), iš atsakovo M. M. – 10,27 Eur (dešimt eurų ir 27 euro centus).

Atsakovai negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.