Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

5. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

6. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau ir CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

7. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas P. K. yra V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėtojas pagal testamentą.

8. (duomenys neskelbtini) mirus A. M. J., kuri nebuvo palikusi testamento, jos sutuoktinis V. J. palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė. Iš pateikto 1973 m. spalio 24 d. orderio gyvenamam plotui apgyvendinti Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėto V. J., sąskaitos už kooperatinį butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1972-09-04 apmokėjimo už kooperatinį butą kvito Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 6), Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas V. J. vardu.

9. V. J. ir A. M. J., santuoka įregistruota 1961-08-25. Santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2073-12-24 orderio Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamajam plotui apgyvendinti ir Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1991-05-03 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo butą (duomenys neskelbtini), kuriame nuolat gyveno iki mirties ir kuriame buvo jų abiejų deklaruotos gyvenamosios vietos.

10. V. J. ir A. M. J. turėjo dukterį G. J., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) mirė. G. J. po mamos A. M. J. mirties, palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, palikimo įstatymo nustatyta tvarka nepriėmė, mirė nesudariusi santuokos ir neturėdama vaikų.

11. Byloje nustatyta, kad po sutuoktinės mirties, V. J. rūpinosi visu sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Pareiškėjas P. K. nurodė, kad V. J., mirus sutuoktinei A. M. J., paėmė ir panaudojo jos kauptas lėšas grynaisiais pinigais, apie 1 700 litų laidotuvių apeigoms apmokėti, kadangi pats dalyvavo ir padėjo V. J. organizuoti mirusios sutuoktinės laidotuves, V. J. su P. K. pagalba sutvarkė asmeninius mirusios sutuoktinės daiktus, dalį asmeninių velionės daiktų (rūbus, batus) paaukojo labdaros organizacijai „Caritas“. Be to, po sutuoktinės mirties iki pat savo mirties V. J. nuolat gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bei nenutrūkstamai vykdė turtines prievoles, susijusias su šio turto išlaikymu: mokėjo už teiktas komunalines paslaugas, ką patvirtina pridedamos sąskaitos už laikotarpį nuo 2024 m. sausio iki rugpjūčio mėn. bei jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (kvitai).

12. CK įtvirtintas principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas/įregistruotas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).

14. Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.

15. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po A. M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, jos sutuoktinis V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

16. Pažymėtina, jog teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių. Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 442, 443, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios, (duomenys neskelbtini), mirties jos sutuoktinis V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.