- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-02
- Bylos Nr.
- 2A-1065-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39638-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- V. S., A. M.
- Ieškovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Baltposta“
- Kategorijos
- 2.5.29Civilinė atsakomybė
- 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui A. M., trečiajam asmeniui UAB „Baltposta“ dėl nuostolių atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu (t.1, b. l. 129-133) prašė priteisti iš atsakovo A. M. 32 154,77 Eur (111 023,98 Lt) nuostolių atlyginimo UAB „Baltposta“ naudai, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovo A. M. sutuoktinė E. M. yra UAB „Baltposta“ akcininkai, turintys po 50 vnt. akcijų. Atsakovas A. M. yra UAB „Baltposta“ direktorius.
3. 2002-03-29 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu įmonės vadovui buvo nustatytas 920 Lt atlyginimas, tačiau atsakovas nepagrįstai be akcininkų pritarimo, tuo pažeisdamas bendrovės įstatus ir LR Akcinių bendrovių įstatymą, priimtais įsakymais - 2007-09-27 d. įsakymu nustatė sau 1500 Lt atlyginimą, 2009-02-27 įsakymu - 3000 Lt atlyginimą, o 2010-03-27 įsakymu - 2600 Lt atlyginimą. Tokiu būdu neteisėtai išsimokėjo 84 740 Lt didesnį atlyginimą, nuo šios sumos sumokėtas socialinio draudimo mokestis 26 283,98 Lt, taigi žala dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sudaro 32 154,77 Eur (111 023,98 Lt) dydžio nuostolių.
Šalies argumentai
4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad siekdamas išvengti skolos grąžinimo įmonei ieškovas inicijuoja teisminius procesus. Pažymėjo, kad ieškovas nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2013 m. balandžio 22 d. dirbo UAB „Balposta“ vyr. finansininko pareigose.
5. Prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ieškovo pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo, kadangi ieškovui kaip įmonės finansininkui buvo žinoma apie atsakovo atlyginimą.
6. Pažymėjo, jog įmonės darbuotojams atlyginimai buvo kelti tris kartus, daugumos darbuotojų atlyginimai viršijo direktoriaus atlyginimą, jie padvigubėjo, taip pat ir paties ieškovo, tačiau ieškovas dėl to pretenzijų atsakovui ar įmonei nereiškė.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo su ieškinio reikalavimu nesutiko, nurodė, kad ieškovas dirbo vyr. finansininko pareigose ir jam buvo pavesta tvarkyti ir saugoti visus UAB „Balposta“ finansinius ir kitus oficialius dokumentus, taip pat ir visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus. Nutraukus darbo sutartį ieškovas ne kartą ir žodžiu, ir raštu prašytas grąžinti dokumentus, kurie pas jį buvo saugomi, tačiau iki šiol įmonei jie nėra grąžinti. Prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, jį skaičiuojant nuo 2010-02-08 pranešimo pasirašymo dienos.
8. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą motyvuodamas tuo, kad neturėjo galimybės anksčiau pareikšti ieškinio, nes buvo tik įmonės finansininkas.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 933 Eur žyminio mokesčio. 2015 m. liepos 10 d. papildomu sprendimu teismas priteisė iš ieškovo atsakovui 1633,50 Eur išlaidų advokato pagalbai.
10. Teismas sprendime konstatavo, kad pagal 2015-01-21 pažymą apie darbo užmokestį atsakovui 2012 m. lapkričio mėn. buvo priskaičiuotas 2183,32 Lt darbo užmokestis, 2012 m. gruodžio mėn. – 1336,11 Lt, 2013 m. sausio mėn. – 2600 Lt, nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. atsakovui buvo priskaičiuotas 1000 Lt atlyginimas (T.1, b.l. 167).
11. Ieškovas pagal 2013-03-08 įmonės pažymą nuo 2001-07-01 iki 2013-04-20 dirbo UAB „Baltposta“ vyr. finansininko pareigose, nuo 2010-04-01 gaudamas 2500 Lt atlyginimą (T.1, b.l. 154). Pagal bylos duomenis ieškovas iš vyr. finansininko pareigų buvo atleistas 2013-02-20 direktoriaus įsakymu, panaikinus finansininko pareigybę dėl bendrovėje paskelbtos prastovos (T. 1, b.l. 16).
12. Nurodė, kad remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 1 d. 9 p., finansinės atskaitomybės dokumentai turi būti patvirtinti visuotinio akcininkų susirinkimo, pagal Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenis matyti, jog įmonės UAB „Baltposta“ finansinės atskaitomybės dokumentai nuo 2012 metų nebuvo pateikti VĮ „Registrų centrui“, todėl pripažino, kad į bylą pateikta 2013-12-31 Pelno (nuostolių) ataskaita ir 2013-12-31 balansas neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, todėl nelaikytini tinkamais įrodymais (CPK 178 str.).
13. Teismo vertinimu, į bylą pateikti įrodymai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados nei apie atsakovo neteisėtus veiksmus, nei apie įmonei padarytą žalą. Ir nors į bylą nebuvo pateikti visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai dėl atsakovui kelis kartus padidinto atlyginimo, toks atlyginimo didinimas negali būti vertinamas kaip savavališki (neteisėti) atsakovo veiksmai, dėl kurių padaryta ieškovo nurodyta žala, nes pagal bylos duomenis ne tik atsakovui, bet ir ieškovui bei kitiems įmonės darbuotojams buvo kelis kartus padidintas atlyginimas. Pažymėjo, jog nurodyto dydžio atlyginimas buvo mokamas oficialiai, nuo jo mokami privalomi mokesčiai, todėl sutiktina su atsakovo atstovo argumentais, jog mažai tikėtina, jog ieškovas, būdamas akcininku ir įmonės vyr. finansininku galėjo nežinoti apie atlyginimo atsakovui padidinimą.
14. Teismo vertinimu, pagal bylos duomenis įmonės vadovui mokėtas atlyginimas nuo 920 Lt iki 3000 Lt (neišskaičius mokesčių) nėra neatitinkantis protingumo ar sąžiningumo kriterijų ir sukeliantis žalą bendrovei, o kaip matyti iš pažymos apie darbo užmokestį, įmonėje paskelbus prastovą, nuo 2013 m. vasario mėn. vadovui atlyginimas sumažintas iki 1000 Lt per mėnesį. Taigi, nėra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, nuostoliai, kas sudaro pagrindą ieškinio atmetimui (CK 6.246-6.249 str., CPK 12, 177, 185 str.).
15. Teismas byloje taip pat taikė ieškinio senatį, konstatuodamas, kad ji praleista. Esant byloje nustatytu, kad ieškovas nuo 2001-07-01 iki 2013-04-20 dirbo UAB „Baltposta“ vyr. finansininko pareigose, jis pasirašė pranešimą apie apdraustuosius 2010-02-08 d., padarė išvadą, kad būdamas akcininku ir įmonės vyr. finansininku ieškovas žinojo apie atlyginimo atsakovui padidinimą, todėl praleido reikalavimo atsakovui pareiškimo terminą, o svarbių priežasčių termino atnaujinimui teismas nenustatė, todėl prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė (CK 1.131 str. 2 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovas V. S. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimą ir 2015 m. liepos 10 d. papildomą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo faktines ir teisines bylos aplinkybes.
17. Pirmosios instancijos teismas turėjo aiškinti ir vertinti, kodėl UAB „Baltposta“ finansinės atskaitomybės dokumentai nėra patvirtinti. Tam, kad šie duomenys būtų patvirtinti, atsakovas turėjo pateikti duomenis, nes jis atsako už metinių finansinių atskaitomybės ataskaitų rinkinio sudarymą bei bendrovės metinį pranešimą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 2 p.). Atsakovas negalėjo tinkamai parengti metinių ataskaitų, todėl jo parengtų dokumentų akcininkai nepatvirtino.
18. Atsakovas pažeisdamas galiojančius teisės aktus nusistatė sau atlyginimą, jį pasididino, šiuos klausimus turėjo spręsti įmonės akcininkų susirinkimas.
19. Nesutinka su teismo išvada, kad 3000 Lt atlyginimas neperžengia teisingumo ir protingumo reikalavimų.
20. Į bylą buvo pateiktas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas pateikti eilę dokumentų, tačiau teismo sprendimas nebuvo įvykdytas, atsakovas yra nubaustas bauda antstolio.
21. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad už akcininkų susirinkimų protokolų saugojimą yra atsakingas ieškovas, kad jis buvo supažindintas su tokiu įsakymu, kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl protokolų grąžinimo. Teismas sprendime nepasisakė apie pagrindinį ginčą, akcininkų protokolų buvimą ar nebuvimą, nepasisakė, kaip vertina šalių paaiškinimus.
22. Jeigu pripažįstama, kad akcininkai nebuvo pritarę vadovo algos pakėlimui, yra neteisėti atsakovo veiksmai, ieškovas taip pat nurodė, kad nebuvo lėšų algų pakėlimui. Vadovas yra atsakingas už visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų ir dokumentų saugojimą (Akcinių bendrovių įstatymo 29 str. 7 d.).
23. Atsakovo veiksmai buvo nesąžiningi, jis peržengė savo įgaliojimus išsimokėdamas didelį atlyginimą, tokiu būdu pasisavino įmonės lėšas.
24. Teismas nepagrįstai neatnaujino ieškinio senaties termino, nes dirbdamas įmonės finansininku jis neturėjo galimybės reikšti ieškinio, byloje buvo duomenys, kad ieškovas negalėjo gauti informacijos, reikiamų dokumentų. Be to, ieškovas gynė savo teises kreipdamasis į ikiteisminio tyrimo institucijas, jo skundas 2014 10 01 buvo atmestas, pasisakant, kad tai yra civiliniai santykiai, todėl turi ginti įmonės interesus. Jo situacija sudėtinga ir tuo, kad jis kaip įmonės akcininkas buvo nušalintas nuo informacijos gavimo, o kita įmonės akcininkė buvo atsakovo sutuoktinė.
25. Dėl papildomo sprendimo nurodė, jog byla nedidelės apimties, taip pat nedidelės apimties ruošti atsakovo procesiniai dokumentai, taip pat nėra pateiktas advokato pateiktų išlaidų paskaičiavimas ir jų pagrindimas. Teismas neanalizavo pateiktos sąskaitos - faktūros, tuo pažeidė CPK 98 str. 1 d. procesinę teisės normą.
Atsiliepimas
26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad skunde ieškovas iš esmės atkartoja tuos motyvus, kurie išdėstyti patikslintame ieškinyje. 27. Nors apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo padaryta išvada, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai negali būti laikomi netinkamais įrodymais, tačiau nenurodo, kaip šių dokumentų patvirtinimas galėjo įtakoti atsakovo atlyginimo dydį, su kuriuo jis sieja žalos faktą.
28. Įmonės akcininku ieškovas buvo nuo jos įkūrimo momento, todėl galėjo reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo savalaikiai. Ta aplinkybė, kad apeliantas bylinėjosi dėl tam tikrų dokumentų pateikimo nėra svarbia priežastimi terminui atnaujinti, nes nenurodė apeliantas kokia šių dokumentų sąsaja su nagrinėjama byla.
29. Dėl papildomo sprendimo nurodė, kad ieškovas buvo išsamiai supažindintas su 2015-05-13 PVM sąskaita - faktūra, kuriame nurodyti atlikti darbai, tiek jiems sugaištas laikas, jeigu jam kilo klausimų, galėjo juos pateikti. Pažymėjo, jog advokatas dalyvavo visuose keturiuose posėdžiuose ir paruošė visus procesinius dokumentus, o teismo priteistas išlaidų dydis neviršija rekomenduojamų dydžių, priešingai, ji tris kartus mažesnė nei rekomenduojami dydžiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.
31.Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
32. Nagrinėjamu atveju ieškovas, buvęs įmonės darbuotojas ir akcininkas pareiškė ieškinį įmonės vadovui dėl nuostolių atlyginimo, teigdamas, kad šie atsirado bendrovės vadovui vienašališkai, be akcininkų pritarimo, pasididinus atlyginimą.
33. Sprendžiant, yra ar ne pagrindas šiuo atveju taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, byloje turėjo būti nustatytos būtinosios šios atsakomybės taikymo sąlygos: ar bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, konkrečiai – ar jis pats nustatė sau didesnį atlyginimą; ar bendrovė patyrė žalos (nuostolių); priežastinį neteisėtų bendrovės vadovo veiksmų ir bendrovės patirtos žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai); nustačius šias sąlygas, bendrovės vadovo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 st. 1 d.). Ieškovas privalo įrodyti tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, bendrovei padarytos žalos faktą ir priežastinį neteisėtų veiksmų bei žalos ryšį (CPK 178 straipsnis). Konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė būtų preziumuojama, todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas; paneigti nurodytą prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).
33. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų bei žalos, taip pat byloje taikė ieškinio senatį, todėl ieškinį atmetė. Su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada apeliantas nesutinka.
34. Pažymėtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
35. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Išimtis yra įrodymai, kuriems didesnė įrodomoji galia suteikta įstatymo – tai oficialieji rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
36. Pirmosios instancijos teismas atsakovo veiksmų teisėtumą nustatinėjo tirdamas bylos aplinkybes, ar bendrovės vadovas vienašališkai priėmė sprendimą padidinti sau atlyginimą, ar toks sprendimas buvo priimtas bendrovės akcininkų. Teismas konstatavo, kad nors į bylą nėra pateikti visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai dėl atsakovui kelis kartus padidinto atlyginimo, teismo vertinimu, tačiau toks atlyginimo didinimas negali būti vertinamas kaip savavališki atsakovo veiksmai, dėl kurių padaryta ieškovo nurodyta žala. Teismo vertinimu, atlyginimo padidinimo ribos buvo protingos ir nesukėlė žalos bendrovei, atlyginimas buvo mokamas oficialiai, kitiems įmonės darbuotojams atlyginimas taip pat išaugo.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tarp šalių susiklosčiusių santykių specifiką pagrįstai nelaikė esmine bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumą patvirtinančia aplinkybe rašytinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų padidinti bendrovės vadovo atlyginimą nebuvimo fakto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Vakarų prekyba“ v. A. Z., bylos Nr. 3K-3-454/2006, kurioje taip pat buvo sprendžiama dėl buvusio uždarosios akcinės bendrovės vadovo civilinės atsakomybės bendrovei, remiantis tuo, jog jis pats sau nusistatė didesnį atlyginimą, pažymėta, kad, nors bendrovės akcininkai formaliai nepriėmė sprendimo dėl bendrovės vadovo atlyginimo dydžio, tačiau iš nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog jie žinojo apie vadovo atlyginimo dydį; kasacinis teismas, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų toje konkrečioje byloje nustatytais faktais, konstatavo, kad teismai pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, pareikšto nurodytu pagrindu.
38. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad UAB „Baltposta“ yra du akcininkai, turintys po 50 vnt. įmonės akcijų, akivaizdu, kad abu akcininkai žinojo (ieškovas buvęs įmonės vyr. finansininkas, kita akcininkė - atsakovo sutuoktinė) apie atlyginimo padidinimą, nes padidintas atlyginimas atsakovui buvo mokamas oficialiai, nurodant jo dydį žiniaraščiuose, apskaičiuojant ir sumokant privalomus mokesčius valstybei. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kuris nors iš akcininkų reiškė dėl to prieštaravimus. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje surinktų faktinių duomenų visuma nepatvirtina neteisėtų atsakovo, kaip bendrovės vadovo, veiksmų, susijusių su atlyginimo padidinimu.
39. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir atmeta kaip nepagrįstus apelianto skundo argumentus, kad atsakovui, kaip bendrovės, kuri vertėsi pasiuntinių veikla, pašto pristatymu vadovui, nustatytas atlyginimo padidėjimas nuo 920 Lt iki 3000 Lt (neatskaičius mokesčių) nevertintinas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo kriterijų, be to, sukeliantis žalą (nuostolius) bendrovei. Juo labiau, kad paskelbus įmonei prastovą 2013 m. atlyginimas buvo sumažintas iki 1000 Lt.
40. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai neatnaujino ieškinio senaties termino, nes dirbdamas įmonėje finansininku jis negalėjo reikšti ieškinio, gauti reikiamos informacijos, jis kaip akcininkas buvo nušalintas nuo informacijos gavimo.
41. Pirmosios instancijos teismas byloje konstatavo, kad ieškovas praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą dėl padarytos žalos atlyginimo, netenkino ieškovo prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo motyvuodamas tuo, kad ieškovas nebuvo atidus gindamas savo teises, nors kaip akcininkas ir įmonės finansininkas tai galėjo daryti savalaikiai.
42. Teisėjų kolegija minėtas teismo išvadas pripažįsta pagrįstomis. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).
Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (CK 1.125 straipsnis).
43. CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas įpareigotas priimti nagrinėti reikalavimą apginti pažeistą teisę net ir tais atvejais, kai ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs; ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima nustatyti, žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas; vadinasi, tam būtina ištirti bylos aplinkybes. Be to, praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
44. Apeliantui teigiant, kad bylą nagrinėjęs teismas, nepagrįstai neatnaujino ieškinio senaties termino pažymėtina, jog kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009).
45. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-170/2010).
46. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas yra įmonės akcininkas, buvęs įmonės finansininkas, dirbęs šiose pareigose nuo 2001-07-01 iki 2013-04-20 d., todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs byloje aplinkybę, kad ieškovas 2010-02-08 pasirašė pranešimą apie apdraustuosius SAM, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas žinojo aplinkybę apie atsakovo darbo užmokestį. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas gynė įmonės interesus, susijusius su trečiaisiais asmenimis nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą.
47. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas 2015 m. liepos 10 d. papildomu sprendimu nepagrįstai priteisė 1 633,50 Eur išlaidų byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti, nes dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo didelės apimties, procesiniai dokumentai nebuvo sudėtingi, nėra pateiktas byloje atsakovą atstovavusio advokato R. G. išlaidų paskaičiavimas ir pagrindimas. Todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis pateikta sąskaita - faktūra su išlaidų paskaičiavimu nedalyvavusio advokato. Tvirtina, kad teismas neanalizavo pateiktos sąskaitos - faktūros, tuo aiškiai pažeidė CPK 98 str. 1 d. procesinę normą.
48. Teisėjų kolegija apelianto skundo argumentų nepripažįsta pagrįstais. Byloje yra pateikta 2015 m. gegužės 13 d. PVM sąskaita faktūra su suteiktų teisinių paslaugų ataskaita (lapo antra pusė) advokatų kontoros VARUL ir partneriai 1633,50 Eur sumai bei 2015 m. birželio 10 d. mokėjimo nurodymas minėtai sumai. Nurodytoje teisinių paslaugų ataskaitoje yra detaliai išvardinta kokios paslaugos klientui buvo suteiktos ir kokiu laikotarpiu, nurodyti konkretūs įkainiai už atskirus procesinius veiksmus. Bylos medžiaga patvirtina, kad advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose, rengė procesinius dokumentus. Spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
49. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai už atliktus procesinius veiksmus (atstovavimą posėdyje, susipažinimą su byla, atsiliepimo į ieškinį bei į patikslintą ieškinį ruošimas, kiti atlikti veiksmai) neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtas išlaidas atsakovui iš ieškovo priteisė pilna apimtimi.
50. Kiti apelianto skundo argumentai, į kuriuos nebuvo atsakyta, atmestini kaip neturintys įtakos ginčo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
51. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą bei papildomą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 punktas).
52. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi apeliantui buvo atidėtas 982 Eur žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą, iš jo apelianto į valstybės pajamas išieškomas žyminis mokestis už apeliacinį skundą 982 Eur (CPK 80 str. 4 d., 7 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimą ir 2015 m. liepos 10 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. S. (a/k (duomenys neskelbtini) 982 EUR žyminio mokesčio valstybei (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, b. k. 73000, įmokos kodas 5660).