Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintaro Čekanausko, Nataljos Zelionkienės,

atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Rūtai Urbonavičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas sutinka su pareiškėjo skundo motyvu, jog šiuo atveju pareiškėjo vienu metu įvykdytuose veiksmuose buvo nustatyta ne vieno, bet dviejų administracinių teisės pažeidimų sudėtis ir buvo surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai bei jis nubaustas dviejų skirtingų subjektų priimtais nutarimais ir tai nesudaro pagrindo GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 11 punkte įtvirtintos teisės normos prasme konstatuoti, jog šis asmuo per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir taikyti GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą leidimo laikyti ginklus medžioklei, savigynai panaikinimo sankciją. Mano, jog šioje dalyje skundas pagrįstas ir tenkintinas.

GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjo veiksmus pavojingais aplinkiniams įvardino ir jo sutuoktinė, pranešdama apie įvykį policijai, po ko pareiškėjo paieškai buvo sutelktos specialiosios tarnybos - policijos kinologas patrulis, specialistai, tyrėjai. Pareiškėjas, neblaivus išvykdamas nežinoma kryptimi automobiliu- padidinto pavojaus šaltiniu - turėdamas su savimi šaunamąjį ginklą - ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esantį daiktą, kėlė realią grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su GŠKĮ tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui - ginklo turėtojui. Dėl paminėto teisinio reglamentavimo pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto tvarka. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje kilęs ginčas dėl Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos 2016-05-03 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licenzijavimo skyriuje pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Karmėlavos policijos nuovados 2016-04-18 nutarimu už tai, kad 2016-03-22, būdamas neblaivus (nustatytas 1,32 promilių girtumas), automobilyje gabeno šaunamąjį ginklą Glock 19 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4 vnt. 9 mm kalibro šovinių, su savimi neturėdamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, t. y. už įvykdytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 194 straipsnio 1 dalyje ir 196 straipsnio 3 dalyje, pareiškėjui skirta 57 Eur bauda. Be to, Kauno apylinkės teismo 2016-04-25 nutarimu už įvykdytą administracinį teisės pažeidimą, vairavimą transporto priemonės, esant neblaiviam, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis, t. y. 1,32 promilių, numatytą LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjui skirta 320 eurų bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Nustačius minėtas aplinkybes, ginčijamu 2016-05-03 Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, vadovaujantis GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktais (asmuo nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos, kadangi jis per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip du kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui) pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

Šiuo atveju akivaizdu, jog pareiškėjas 2016-03-22 tais pačiais veiksmais padarė du teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, 194 straipsnio 1 dalyje bei 196 straipsnio 3 dalyje, ir dėl to ginčijamu sprendimu panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 18 straipsnio 2 dalies 11 punkte numatytu pagrindu. Teisinė situacija, kuomet tuose pačiuose veiksmuose, padarytuose tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, yra dviejų administracinių teisės pažeidimų sudėtis, net jei konkrečiu atveju administracinės bylos buvo išnagrinėtos dviejų skirtingų subjektų ir buvo priimti du atskiri nutarimai dėl administracinių nuobaudų paskyrimo, turi būti vertinama kaip idealioji administracinių teisės pažeidimų sutaptis ir tai nesudaro pagrindo GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 11 punkte įtvirtintos teisės normos prasme konstatuoti, jog šis asmuo per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir taikyti GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą leidimo laikyti ginklus medžioklei, savigynai panaikinimo sankciją. Šis įstatymo pagrindas ir motyvai iš ginčijamo sprendimo šalintini.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001-04-12 nutarimas).

Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos pagrinde GŠKĮ. Taigi, GŠKĮ tikslas - įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Šie klausimai yra detalizuoti 2003-06-23 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-362 patvirtintose Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse. GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad Įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. GŠKĮ nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą. Nežiūrint to, pareiškėjo atžvilgiu taikant GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, kompetentingam viešojo administravimo subjektui atsiranda pareiga surinkti tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyvūs ir būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti (ABTĮ 57 straipsnis).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 1,32 promilių girtumas), automobilyje gabeno šaunamąjį ginklą Glock 19 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4 vnt. 9 mm kalibro šovinių, su savimi neturėdamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, už tai nubaustas administracine tvarka, baudas pareiškėjas sumokėjo, nutarimai yra įsiteisėję, įstatymų nustatyta tvarka nepanaikinti. GŠKĮ 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, savininkui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti, apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje ginčo situacijoje pareiškėjo veiksmus pavojingais aplinkiniams įvardino ir jo sutuoktinė, pranešdama apie įvykį policijai, po ko pareiškėjo paieškai buvo sutelktos specialiosios tarnybos - policijos kinologas patrulis, specialistai, tyrėjai. Taigi, neabejotinai pareiškėjas, būdamas neblaivus, išvykdamas nežinoma kryptimi automobiliu- padidinto pavojaus šaltiniu - turėdamas su savimi šaunamąjį ginklą - ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esantį daiktą, kėlė realią grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su GŠKĮ tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui - ginklo turėtojui.

Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų, kurie demokratinėje visuomenėje sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997-02-13 nutarimas).

Remdamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teisinį ginčo situacijos reglamentavimą, teismas akcentuoja, kad ginčijamas sprendimas (dalyje dėl GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo) yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.