- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-28
- Bylos Nr.
- 1S-224-387/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Aloyzas Kruopys, Algimantas Valantinas
- Nuteistasis
- A. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aloyzo Kruopio ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios A. S. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistosios A. S. prašymas palengvinti jos teisinę padėtį, sušvelninant jai Šiaulių apygardos teismo 2008 m. vasario 29 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. vasario 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-34-152/2008 A. S. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktus laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 21 d. nutartimi nuteistosios A. S. apeliacinis skundas buvo atmestas, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi atmestas ir nuteistosios kasacinis skundas.
2. 2018 m. birželio 29 d. Šiaulių apygardos teisme gautas nuteistosios A. S. prašymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio nuostatomis palengvinti jos teisinę padėtį – atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą bei į Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialią poziciją, suformuotą 2018 m. kovo 19 d. pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą - sušvelninti jai skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, t. y. parinkti kitą bausmės rūšį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartimi atmetė nuteistosios A. S. prašymą. Apygardos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimui neįgyvendinus EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą ir nepakeitus Lietuvos Respublikos įstatymų, nėra galimybės priimti tokio procesinio sprendimo, kurio šie įstatymai nenumato, netgi kai malonės ir amnestijos institutai, veikiantys Lietuvos Respublikoje, pagal tarptautinių teismų praktiką laikytini neveiksmingomis galimybėmis sušvelninti bausmę asmenims, įkalintiems iki gyvos galvos.
Šalies argumentai
4. Nuteistoji A. S. skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį ir sušvelninti jai Šiaulių apygardos teismo 2008 m. vasario 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-34-152/2008 paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį (terminuotą laisvės atėmimą ar kt.).
4.1. Skunde nurodoma, kad nuteistoji visiškai sutinka su Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialia pozicija, pareikšta EŽTT 2018 m. kovo 19 d. pastabose dėl bylos Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą priimtinumo ir esmės, pagal kurią pareiškėjai galėjo ir gali pasinaudoti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą išaiškinimais kreipdamiesi į bendrosios jurisdikcijos teismus dėl jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo kitos rūšies bausme, o nepasinaudojimas tokia galimybe yra vidaus teisinių galimybių neišnaudojimas, pareiškėjams sukeliantis neigiamų teisinių pasekmių EŽTT procese.
4.2. Pasak nuteistosios, teismas EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą išaiškinimus turi tiesiogiai taikyti nagrinėdamas jos prašymą dėl laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos sušvelninimo. EŽTT sprendimai ir Konvencija turi būti įgyvendinami efektyviai, tuo tarpu nuo EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą priėmimo praėjo jau daugiau kaip vieneri metai, EŽTT konstatuotos įstatymų spragos vis dar nėra pašalintos.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios A. S. skundas atmetamas.
5. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis, o to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).
6. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kreipdamasi į teismą su prašymu sušvelninti jai paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nuteistoji vadovaujasi ne įstatyme įtvirtintomis jos padėtį švelninančiomis nuostatomis, o EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kt. prieš Lietuvą pateiktais išaiškinimais, kuriuos, anot nuteistosios, turėjo tiesiogiai taikyti jos prašymą išnagrinėjęs apygardos teismas. Minėtame sprendime EŽTT konstatavo, kad nacionalinis teisinis reguliavimas, kuriame nenumatytas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas kitos rūšies bausme, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnio reikalavimus. EŽTT nurodė, kad nacionalinėje teisėje turi būti nustatytas bausmės nuteistajam, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, pakeitimo kitos rūšies bausme institutas, t. y. įstatyme turi būti aiškiai įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis būtų sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo.
7. EŽTT byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą taip pat pabrėžė tokių kriterijų svarbą, teigdamas, jog svarbu, kad nuteistasis žinotų, ką jis privalo daryti, kad būtų svarstomas jo išleidimas į laisvę, ir kokiomis sąlygomis tai galėtų įvykti, bei atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvoje nėra teisminės peržiūros, kuri galėtų lemti atleidimą nuo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės ar jos sušvelninimą. Būtent minėtoje byloje EŽTT padarė išvadą, kad nacionalinėje teisėje egzistuoja spraga, nes įstatymuose nėra nustatyta galimybė pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės kitos rūšies bausme.
8. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta, kad teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų, todėl teismo nesaisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabose byloje Dardanskis ir kt. prieš Lietuvą pateikta pozicija, kad minėta nacionalinės teisės spraga turėtų būti šalinama bendrosios kompetencijos teismams tiesiogiai taikant EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą išaiškinimus.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, nacionalinės teisės spraga turėtų būti šalinama tik keičiant teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į minėtame EŽTT sprendime pateiktus išaiškinimus. Tokiu būdu įstatymais ar kitais teisės aktais būtų aiškiai nustatyta kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį prašymą, kokiais atvejais toks prašymas galėtų būti patenkintas ir pan. Teismas neturi teisėkūros subjektams suteiktų įgaliojimų ir negali savarankiškai spręsti šių klausimų. Teismo galimybės užpildyti teisės spragas negali virsti aktyvia teisėkūra. Tai prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui. Klausimą dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme teismai iš esmės galės spręsti tik tuomet, kai nacionalinėje teisėje bus įtvirtintas tokio pobūdžio institutas ir aiškiai nustatyta šių prašymų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Tokio pobūdžio teisės spraga, atsižvelgiant į siekiamas sukelti teisines pasekmes (nuteistųjų padėties teisinį palengvinimą), negali būti užpildyta nagrinėjant pavienių nuteistųjų prašymus.
10. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakydamas į nuteistosios prašyme nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, nurodė iš esmės analogiškus teisėjų kolegijos šiame procesiniame sprendime išsakytiems teiginiams motyvus, todėl naikinti teisėtos ir pagrįstos Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.