Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko pareigas, H. P. (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarimo P. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. B. Marijampolės rajono apylinkės 2016 m. gruodžio 6 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nubaustas 289 Eur bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad P. B. nežymiai viršijo leistiną neblaivumo normą, seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, už analogiškus ar šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tiek pažeidėjas, tiek ir jo sutuoktinė yra silpnos sveikatos, reikalingas nuolatinis gydymas, dažnai reikia važiuoti į gydymo įstaigas, todėl sprendė, jog P. B. skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) Institucija prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarimą panaikinti ir paskirti P. B. nuobaudą ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Skunde nurodoma, jog Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ATPK 30¹ straipsnio taikymas sietinas su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, buvimu. Teismas ne kartą tokių aplinkybių kaip asmens teigiamas charakterizavimas, ankstesnių kelių eismo taisyklių pažeidimų nebuvimas, nuoširdus gailėjimasis, asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis, šeimyninių aplinkybių (rūpinimasis vaikais, artimaisiais, jų išlaikymas), nepripažino išskirtinėmis, nes apie tai, kad gali netekti teisės vairuoti, asmuo turi pagalvoti prieš sėsdamas neblaivus už vairo. Įstatymas apibrėždamas nuobaudos tikslus aukščiau iškelia visuomenės interesus taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Institucijos manymu P. B. paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas nebus pasiekti nuobaudos tikslai. Administracinės nuobaudos yra represinio pobūdžio sankcijos, neišvengiamai susijusios su neigiamais padariniais, tai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuoti iš anksto įtvirtinant baudžiamas veikas bei nustatant konkrečias sankcijas, todėl tai neturėtų būti laikoma išskirtinio pobūdžio aplinkybe. Pažymima, jog P. B. būdamas neblaivus automobilį vairavo gyvenvietėje tuo metu, kai itin intensyvus automobilių ir pėsčiųjų eismas. Savo pasekmėmis tai ypač sunkus pažeidimas, kuriuo kėsinamasi į kitų eismo dalyvių teises ir laisves, parodantis atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą ir galėjęs sukelti itin sunkias pasekmes. Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. B. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Skunde sutinkama su padaryto pažeidimo kvalifikacija, tačiau keliamas P. B. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869 patvirtintas naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) P. B. teisinės padėties nešvelnina, kadangi už jo padarytą teisės pažeidimą ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta griežtesnė nuobauda (didesnė bauda) negu ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, todėl jo veika neperkvalifikuojama ir apeliacinis skundas nagrinėjamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

Skunde nesutinkama su teismo sprendimu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti P. B. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, sutinka su skundo argumentais, jog P. B. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda – minimalaus dydžio bauda, neskiriant papildomos nuobaudos, yra akivaizdžiai per švelni, neteisinga ir neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse taip pat ne kartą konstatavo, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).Šiuo atveju, įvertinus pažeidimo pobūdį, o būtent tai, kad padarytas vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliančių realią grėsmę eismo dalyvių saugumui – pažeidėjas transporto priemonę, tai yra padidinto pavojaus šaltinį, vairavo neblaivus, apygardos teismo manymu, sprendimas visiškai netaikyti papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, yra nepakankama priemonė pasiekti nuobaudai keliamus tiek individualiosios, tiek ir bendrosios prevencijos tikslus. Tačiau, nagrinėjamu atveju, įvertinus pažeidėjo padarytos veikos pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir pavojingumą, sprendžiama, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytos papildomos nuobaudos taikymas net ir minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui (1 metai), šiuo atveju būtų neproporcinga savo pasekmėmis ir suvaržymais bei aiškiai per griežta nuobauda. Kaip matyti iš bylos duomenų, pažeidimas, nors ir priskiriamas prie šiurkščių, keliančių realų pavojų eismo saugumui, tačiau šiuo konkrečiu atveju rimtų pasekmių pats savaime nesukėlė. P. B. nustatytas neblaivumas tik nežymiai (minimaliai) viršijo leistiną normą. Pažeidėjas po veikos padarymo kaltę dėl pažeidimo pripažino, gailėjosi, teigė neapskaičiavęs ir nesitikėjęs, kad jo organizme dar gali būti išlikęs alkoholio kiekis, viršijantis leistiną vairuotojams normą. Byloje nenustatyta, kad pažeidėjas būtų elgęsis itin ciniškai ir įžūliai – prie parduotuvės būtų išgėręs alų ir iš karto sėdęs prie automobilio vairo. Nustatyta, jog P. B. alkoholį vartojo anksčiau. Nuo alkoholio vartojimo iki sustabdymo buvo jau praėjęs tam tikras laiko tarpas. Pareigūnų buvo sustabdytas tada kai parduotuvėje lankėsi antrą kartą. Atsižvelgtina taip pat į tai, kad praeityje už panašaus pobūdžio teisės pažeidimus P. B. nebaustas, per ilgą vairavimo praktiką už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas vos du kartus, paskutinį kartą – 2011 metais, bauda sumokėta, už kitus teisės pažeidimus administracine tvarka nebaustas, seniūnijoje charakterizuojamas teigiamai. Pažeidėjo atsakomybę lengvina taip pat ir tai, kad jis pažeidimą padarė būdamas vyresnis nei 65 metų amžiaus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidėjui teisė vairuoti transporto priemones būtina ir beveik neišvengiama kasdieniniame gyvenime, nes būtina nuvykti į parduotuvę, lankytis gydymo įstaigose (tiek pažeidėjas, tiek ir jo sutuoktinė yra patyrę insultą, todėl būtina nuolatinė gydytojų priežiūra). Šių aplinkybių visumos pagrindu daroma išvada, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali papildoma nuobauda (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams) savo pasekmėmis ir poveikiu būtų akivaizdžiai neproporcinga, per griežta veikos pavojingumui, o nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias administracinio teisės pažeidimo pavojingumą, pobūdį ir teigiamai charakterizuojamą pažeidėjo asmenybę, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad ATPK 20 straipsnyje numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti P. B. kartu su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarimu skirta 289 eurų bauda skirtina papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarimas keistinas dalyje dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko pareigas, H. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarimą dalyje dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo pakeisti:

Už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, P. B. paskirti papildomą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.