Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-12-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-18813-1098/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-07
Bylos Nr.
e2YT-18813-1098/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Leščinskienė
Pareiškėjas
M. C.
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja M. C. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina H. D. O. (taip pat žinoma kaip H. O.) ir jos tėvai, pareiškėjos seneliai, M. O. (taip pat žinoma kaip M. O.) ir A. M. O. (mergautinė pavardė – S.), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

2. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad yra H. D. O. (taip pat žinomos kaip H. [I.] O.) dukra ir M. O. (taip pat žinoma kaip M. O.) ir A. M. O. (mergautinė pavardė – S.) vaikaitė. Remiantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies nuostata, ji Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pateikė prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Prašyme dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ji nurodė ir pateikė turimus dokumentus, kad jos motina H. D. O. (taip pat žinoma kaip H. [I.] O., gimusi 1923 m. vasario 16 d., gimimo vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, bei jos tėvai (pareiškėjos seneliai) M. O. (taip pat žinomas kaip M. [M.] O.[O.]) ir A. Š. (taip pat žinoma kaip A.[C./C.], antras vardas M. [M./M.], santuokinė pavardė – O. [O.]), turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir iš Lietuvos išvyko iki 1990 m. kovo 11 d. Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 21 d. raštu informavo, jog pateiktų duomenų nepakanka patvirtinti, jog pareiškėjos seneliai M. O. (gimimo data ir vieta – nenurodyti), kuriam 1920 m. liepos 19 išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas (blanko Nr. 154199), arba M. S. O.(gimimo data ir vieta – nenurodyti), gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam 1921 m. liepos 7 d. išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas (Nr. 494646), ir pareiškėjos senelis M. O. (M. O., K. O. ir M. O. sūnus; M. O.), yra tas pats asmuo. Remiantis šia išvada, Migracijos departamentas konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad jos motina H. [I.] O., senelis M. O. (M. O., K. O. ir M. O. sūnus; M. O.), ir senelė A. M. (M., A.) O. (S.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai.

3. Pareiškėja paaiškina, kad kreipėsi į Kauno regioninį valstybės archyvą, Lietuvos centrinį valstybės archyvą bei Lietuvos valstybės istorijos archyvą su tikslu surinkti įrodymus, patvirtinančius, jog jos senelė iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Lietuvos centrinis valstybės archyvas raštu informavo, kad duomenų, jog H. (H., H.) D. O. (O., O., O., O.), M. dukra, gimusi 1923 m. iki 1940 m. birželio 15 d. gyveno Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) miestelyje arba (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) miestelyje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė, taip pat, kad C.(C., C., H.) M.(M., M.) O. (O.. O.as, O.as, O.. O.e), gimusi 1894 m., gyveno Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) miestelyje arba (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) miestelyje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė, bei dokumentų, patvirtinančių šių asmenų Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) faktą, archyve nerasta. Kauno regioninis valstybės archyvas 2019 m. gegužės 13 d. raštu informavo, kad šiame archyve saugomuose dokumentų fonduose žinių apie C. M. O. (O.) – S. (S.), ir M. O. (O.o), A. Z. sūnaus, gyvenusių (duomenys neskelbtini), pilietybę žinių taip pat nerasta. Kitų pareiškėjos turimų ir Migracijos departamentui pateiktų dokumentų Migracijos departamentui nepakako nustatyti, jog jos motina ir seneliai iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., bei priimti sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pareiškėjai atkūrimo. Pareiškėjos nuomone, jos pateikti įrodymai atitinka leistinumo reikalavimus bei nuosekliai patvirtina bylai reikšmingas aplinkybes, kurių prieštaringumo nėra nustatyta, todėl yra pakankami juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, t. y. kad pareiškėjos motina H. D. O. (taip pat žinomos kaip H. [I.] O.) ir seneliai M. O. (taip pat žinoma kaip M. O.) ir A. M. O. (mergautinė pavardė - S.), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dalyje, kad pareiškėjos motina H. D. O. (taip pat žinoma kaip H. [I.] O. ir pareiškėjos senelė A. M. O. (mergautinė pavardė – S.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietės ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. nagrinėti teismo nuožiūra, o pareiškimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjos senelis išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. atmesti.

5. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos teismui pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjos motina H. D. O. buvo žinoma kaip H. [I.] O. ar, kad pareiškėjos senelis M. O. buvo taip pat žinomas kaip M. O.. Be to, pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina, kad minėtų dokumentų pareiškėja negali gauti. Anot, Migracijos departamento, pareiškėja kreipėsi tik į Lietuvos Respublikos archyvus, tačiau nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į užsienio archyvus ar valstybines institucijas. Suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, jog tuo atveju, jei minėtų dokumentų nebūtų galimybės gauti, pareiškėja kaip netiesioginį įrodymą teismui galėtų pateikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą ar pareiškėjos pareiškime nurodyti pareiškėjos motinos ir senelio vardai/pavardės yra tų pačių vardų/pavardžių variantai. Taip pat Migracijos departamento nuomone, pareiškėjos teismui pateikti dokumentai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina, kad pareiškėjos senelis išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ar, kad pareiškėja negali gauti tai patvirtinančių dokumentų iš užsienio archyvų ar valstybinių institucijų.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba, kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).

8. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

9. Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

10. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos patvirtinančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 – 2 dalyse, 7 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu, t. y. kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonė. Tuo tikslu pareiškėja Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Kartu su prašymu pateikė turimus dokumentus, patvirtinančius, jog jos motina H. D. O. (taip pat žinoma kaip H. [I.] O., gimimo data –1923 m. vasario 16 d., gimimo vieta – (duomenys neskelbtini), Lietuva, bei jos tėvai (pareiškėjos seneliai) M. O. (taip pat žinomas kaip M. [M.] O.[O.]) ir A. Š. (taip pat žinoma kaip A.[C./C.], antras vardas M. [M./M.], santuokinė pavardė – O. [O.]), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Migracijos departamentas pateikė pareiškėjai sprendimą, kuriuo konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjos motina H. D. (H.) O. (M.), senelis M. O. (M. O., K. O. ir M. O. sūnus; M. O.), ir senelė A. M. (M., A.) O. (S.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai.

11. Remiantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento išduotas gimimo liudijimas ir kiti pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėja M. C. (mergautinė pavardė – M.) yra H. D. O. (nurodoma, kad 1953 m. vasario 7 d. buvo 30 metų amžiaus, gimusi Lietuvoje) ir M. M. (nurodoma, kad 1953 m. vasario 7 d. buvo 36 metų amžiaus, gimęs Transvaal, Pietų Afrikos Respublikoje) dukra (e. b. l. 28). Pareiškėjos ir jos sutuoktinio R. I. C. santuokos liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos mergautinė pavardė buvo M. (e. b. l. 31).

13. Iš į bylą pateikto pareiškėjos tėvų santuokos liudijimo matyti, kad H. O. (pareiškėjos motina) ir M. M. (pareiškėjos tėvas) 1942 m. gruodžio 27 d. sudarė santuoką, po santuokos motinos pavardė pakeista į M. Pareiškėjos motinai Pietų Afrikoje 1988 m. balandžio 12 d. išduotame identifikaciniame dokumente (pase) nurodoma, kad H. D. M. gimė 1923 m. vasario 16 d. Lietuvoje (CPK 178 straipsnis).

14. Pietų Afrikos Respublikos išduota laidojimo forma patvirtina, kad H. M., kurios pavardė iki santuokos buvo O., gimė 1923 m. vasario 16 d., Lietuvoje, mirė 2000 m. kovo 13 d. Formoje nurodoma, kad pareiškėjos motinos hebrajiškas vardas – H. D. B. M..

15. Pietų Afrikos Respublikoje išduotas pareiškėjos senelės A. O. mirties liudijimas patvirtina, kad A. O. gimė Lietuvoje, 1949 m. kovo 27 d. Lietuvoje sudarė santuoką su M. O., santuokoje susilaukė pareiškėjos motinos H. M. (mergautinė pavardė O.). Iš pareiškėjos senelių santuokos liudijimo matyti, kad pareiškėjos senelės tėvai buvo D. S. ir S. S. (e. b. l. 66 – 67).

16. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. sausio 3 d. rašte Nr. R4-12 nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės archyviniame fonde, pasų registracijos 1920 – 1927 m. knygoje, eilės Nr. 1531, įrašytas O. M., 1920 m. liepos 19 d. gavęs vidaus pasą (blanko Nr. 494646) (e. b. l. 39).

17. Lietuvos centrinio valstybės archyvo duomenimis, saugomuose fonduose nėra dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjos motina H. (H., H.) D. O. (O., O., O., O.), M. dukra, ir pareiškėjos senelė C.(C., C., H.) M.(M., M.) O. (O. O., O., O. O.), iki 1940 m. birželio 15 d. gyveno Lietuvoje bei dokumentų, patvirtinančių, kad jos buvo Lietuvos Respublikos pilietės.

18. Migracijos departamentas laikosi pozicijos, jog pareiškėjos teismui pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjos motina H. D. O. buvo žinoma kaip H. [I.] O. ar, kad pareiškėjos senelis M. O. buvo taip pat žinomas kaip M. O.. Teismo vertinimu, su tokia Migracijos departamento pozicija sutikti nėra pagrindo.

19. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-34831-1012/2020, nusprendė tenkinti pareiškėjos M. C. pareiškimą dėl įpareigojimo atkurti civilinės būklės akto įrašą ir atkurti pareiškėjos motinos H. D. O. (H. (I.) O.), gimusios 1923 m. vasario 16 d., gimimo vieta – (duomenys neskelbtini), Lietuva, tėvai – M. O. (M. (M.) O.(O.) ir A. Š. (A.(C./C.) M. (M./M.) O. (O.), gimimo akto įrašą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad pareiškėjos motina H. D. O. taip pat buvo žinoma kaip H. (I.) O., o pareiškėjos senelis M. O. taip pat buvo žinomas kaip M. (M.) O.(O.). Pateiktų įrodymų viseto pagrindu teismas konstatavo, kad pareiškėjos motina H. D. O. (H. (I.) O.) gimė 1923 m. vasario 16 d. Lietuvoje, jos tėvai buvo M. O. (M. O., M. O.) ir A. Š., (A./C./C. M. (M., M.) O. (O.) (CPK 182 straipsnis).

20. 1928 m. rugsėjo 6 d. keleivių, vykusių laivu „D. C.“, sąrašas patvirtina, kad pareiškėjos motina H. (I.), jos sesuo L. (Z.) ir broliai S. ir Ch. bei pareiškėjos senelė C. M. O. vyko į Pietų Afriką (e. b. l. 68 – 69). Šias aplinkybes, be kita ko, patvirtina ir pateiktas išrašas iš Pietų Afrikos Žydų duomenų bazės (Žydų migracija ir genealogija) (e. b. l. 73 – 75). Atvykimo sąraše užfiksuota, kad minėti asmenys laivu „D. C.“ į Pietų Afrikos Respubliką atvyko 1928 m. rugsėjo 27 d. Išraše nurodoma, kad pareiškėjos senelė, motina ir jos sesuo ir broliai atvyko pas vyrą/tėvą – M. O., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), Pietų Afrikos Respublikoje.

21. Nors pareiškėja teismui nepateikė tiesioginių įrodymų, kurie leistų vienareikšmiškai nustatyti, jog pareiškėjos motinos H. D. O. (taip pat žinoma kaip H. O.) ir jos tėvų, pareiškėjos senelių, M. O. (taip pat žinoma kaip M. O.) ir A. M. O. (mergautinė pavardė – S.) pilietybė buvo Lietuvos, tačiau netiesioginiai įrodymai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog šie asmenys gyveno Lietuvoje iki 1928 m., kai iš Lietuvos išvyko į Pietų Afriką (Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 straipsnio 4 punktas).

22. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo kvestionuoti pareiškime nurodytų aplinkybių tikrumo.

23. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir motyvai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako.

24. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina H. D. O. (taip pat žinoma kaip H. O.) ir jos tėvai, pareiškėjos seneliai, M. O. (taip pat žinoma kaip M. O.) ir A. M. O. (mergautinė pavardė – S.), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos M. C. motina H. D. O. (taip pat žinoma kaip H. O.), gimusi 1923 m. vasario 16 d., (duomenys neskelbtini), Lietuva, ir jos tėvai, pareiškėjos seneliai, M. O. (taip pat žinoma kaip M. O.) ir A. M. O. (mergautinė pavardė – S.), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos M. C., gimusios 1953 m. vasario 7 d., Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jelena Leščinskienė