- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-24
- Bylos Nr.
- 1A-487-383/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28180-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- K. B.
- Advokatai
- Darius Karabinas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Daivai Aliulienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje (3 nusikalstamos veikos) ir jis nuteistas:
- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – terminuotu laisvės atėmimu 1 metams.
- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (veika P. B. atžvilgiu) – 11 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (veika bare „P. P.“) – 10 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (veika bare „M.“) – 10 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (veika P. B. atžvilgiu) subendrintos apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirta K. B. subendrinta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši subendrinta bausmė, taip pat kitos dvi bausmės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį subendrintos iš dalies sudedant, tai yra prie griežčiausios bausmės pridėta po dalį kitų švelnesnių bausmių, prieš tai laisvės apribojimo bausmes pakeitus į terminuotą laisvės atėmimą pagal BK 65 straipsnio bausmių keitimo taisykles, ir skirta K. B. galutinė subendrinta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir įpareigotas K. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. B., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2015 m. gegužės 17 d. apie 3.20 val., viešoje vietoje - UAB „ (duomenys neskelbtini)“ kavinės lauko terasoje, esančioje Laisvės al. 79, Kaune, pašalinių žmonių akivaizdoje be priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, žodžiais prikibo prie sėdinčio ant kėdės P. B., po ko, tyčia du kartus dešine koja spyrė į galvą, padarydamas nukentėjusiajam P. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos sumušimu su odos nubrozdinimais veide, kairės kaktinės srities ir smilkininės galvos smegenų skilties sumušimu be ryškesnės židininės - neurologinės simptomatikos ir daliniu trečiojo danties panirimu apatiniame žandikaulyje, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2016 m. spalio 31 d. apie 21 val. viešoje vietoje - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare „P. P.“, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis įžūliai, baro lankytojų akivaizdoje be priežasties prikibo prie nukentėjusiojo A. Z. bei sudavė vieną kartą jam alkūne į galvos sritį, taip sukeldamas A. Z. fizinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2016 m. spalio 31 d. apie 21.40 val. viešoje vietoje - UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis įžūliai, konflikto su apsaugos darbuotojais metu spyrė į įėjimo durų stiklą ir jį išdaužė, tuo UAB (duomenys neskelbtini) padarė 500 eurų turtinę žalą, po ko pro išdaužtą durų stiklą purškė dujas į baro vidų, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Nuteistasis K. B. apeliaciniame skunde prašė, pakeisti 2017 m. balandžio 19 Kauno apylinkės teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde nurodė, jog su skundžiamu teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme nesutinka ir mano, jog bausmė paskirta neatsižvelgiant pilnai į įvykių aplinkybes, jį charakterizuojančią medžiagą. Apkaltinamajame nuosprendyje teismas konstatavo, kad K. B. teisiamas pirmą kartą, o tai teismo nuomone yra pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Nuteistojo įsitikinimu, priimdamas skundžiamą nuosprendį, teismas turėjo įvertinti BK 55 straipsnio nuostatas, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Apeliaciniame skunde pažymima, jog BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Apelianto manymu BK 54 straipsnio nuostatas buvo galima taikyti jo atžvilgiu, kadangi baudžiamojoje byloje nustatytos tokios aplinkybės, kaip visiškas žalos atlyginimas, visiškas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis, nukentėjusiųjų atsiprašymas, Lietuvoje teisiamas pirmą kartą.Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir aprašydamas nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą nurodė, kad jis gyvena Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), esu nedirbantis. Teisminio nagrinėjimo metu K. B. nurodė, kad jo pastovi gyvenamoji vieta yra Anglijoje, kur turi darbą, gauna pajamas ir moka mokesčius, tačiau teismas į šias nurodytas aplinkybes priimdamas nuosprendį neatsižvelgė. Apelianto teigimu, dar ikiteisminio tyrimo metu buvo suklaidintas ikiteisminį tyrimą atliekančios pareigūnės, kad už jo nusikalstamas veikas bus paskirta bauda, dėl ko teismui nepateikė dokumentų patvirtinančių jo darbo ir gyvenimo vietas. Nuteistojo teigimu, jis šiuo metu realiai gyvena Anglijoje, adresu (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose. Paskyrus laisvės atėmimo bausmę, realiai jis netenka galimybės toliau dirbti Anglijoje, tokiu būdu netenka pajamų, lieka be pastovios gyvenamosios vietos, kadangi butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jo diedukams, šiuo adresu apsistoja tik trumpam sugrįžus į Lietuvą. K. B. teigimu, viena iš bausmės paskirčių yra paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų, atimti galimybę daryti nusikaltimus. Tačiau atimant galimybę dirbti ir gyventi savo gyvenamojoje vietoje, šie bausmės tikslai sunkiai pasiekiami. Nuteistojo teigimu, jis yra dirbantis, gauna pastovias pajamas, yra pasiruošęs toliau dirbti ir susimokėti teismo paskirtą baudą, taip pat sumokėti paskirtą sumą į nukentėjusiųjų nuo smurtinių nusikaltimų fondą. K. B. manymu, apylinkės teismas atsižvelgęs į aukščiau paminėtas aplinkybes ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, galėjo paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje t.y. tik laisvės atėmimą.Atsikirtimų į apeliacinį nuteistojo skundą negauta.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo K. B. apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistasis dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su paskirta bausme, prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį ir baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo K. B. atžvilgiu pritaikyti tinkamai. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas pabrėžia bausmės paskirtį, kaip turinčią užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendras visų teisės šakų pagrindinis orientyras, teisės esmė, o skiriant bausmes, jis įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus. Paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo taikymo galimybė – tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pažymėtina, kad bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik nesant pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį ir esant išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. B. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę – padarė tris nesunkius ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, jis veikė tiesiogine tyčia, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino ir gailėjosi dėl nusikalstamų veikų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl visų veikų, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgė į tai, kad K. B. Lietuvoje yra neteistas, tačiau teistas užsienyje (7 kartus Didžiojoje Britanijoje). Šios aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad bausmės tikslams pasiekti, K. B. už nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - laisvės apribojimas, o už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, skirtina vienintelė sankcijoje numatyta bausmė terminuotas laisvės atėmimas. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ar K. B. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos vykdymo, įvertino, kad jis Lietuvos Respublikoje nusikalto pirmą kartą ir yra teisiamas pirmą kartą asmuo, todėl pagrįstai atidėjo paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatydamas įstatyme numatytus įpareigojimus. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo K. B. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas taikyti BK 54 straipsnio nuostatas ir švelninti jam paskirtą bausmę atsižvelgiant į tai, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, labai gailisi dėl savo veiksmų, teisiamas pirmą kartą, atlygino žalą, nukentėjusiųjų atsiprašė, gyvena ir dirba Anglijoje, atmestini kaip nepagrįsti.Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis K. B. kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, pripažino tai lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, taip pat atsižvelgė į tai, jog nuteistasis Lietuvoje teisiamas pirmą kartą ir už nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymą skyrė vienintelę sankcijoje numatytą bausmę, terminuotą laisvės atėmimą, nustatydamas ne didesnį nei sankcijoje numatyto bausmės dydžio vidurkis, be to, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Tai, kad nuteistasis tvirtina, jog yra pasiruošęs toliau dirbti ir susimokėti teismo paskirtą baudą, taip pat sumokėti paskirtą sumą į nukentėjusiųjų nuo smurtinių nusikaltimų fondą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, o nubaudus jį realia laisvės atėmimo bausme jis neteks galimybės toliau dirbti Anglijoje, tokiu būdu neteks pajamų ir liks be pastovios gyvenamosios, negali būti vertinamos kaip esminės aplinkybės, kurios leistų skirti kitą bausmės rūšį ir manyti, jog bausmė nuteistajam buvo paskirta nepagrįstai, neteisingai ir neteisėtai. Nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų.Kaip jau minėta, BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šiuo požiūriu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Teisėjų kolegijos vertinimu, analizuojamu atveju yra susiklosčiusi daugiau tipinė, įprastinė nei išskirtinė situacija. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį, pavojingumo laipsnį bei kilusius padarinius nuteistojo skunde nurodytų aplinkybių negali vertinti išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo prasme, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmės individualizavimo nuteistajam K. B., teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo K. B. apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo K. B. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.