- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-27
- Bylos Nr.
- 1-1706-966/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-5-00133-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Kaltinamasis
- R. M.
- Kategorijos
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.29.1.2Asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo suklastojimas arba disponavimas žinomai netikra ar žinomai suklastota tikra asmens tapatybės kortele, pasu, vairuotojo pažymėjimu ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu (BK 300 str. 2 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.10Kitos kardomosios priemonės
- 1.1.6.2Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 str
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Alytuje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) koledžo studentė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta Didžioji Britanija, anksčiau neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 300 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. M. 2016 m. spalio mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Anglijoje, Peterborough mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atlikus taisymus tikrame asmens dokumente - Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelėje Nr.(duomenys neskelbtini), išduotoje jos pačios vardu, datoje iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)8“ (specialisto išvada Nr. 109 9KTS)-131, klastotą dokumentą su savimi laikė ir gabeno, o 2017-11-28 apie 13.44 val. Kauno oro uosto pasienio kontrolės punkte, esančiame adresu: Oro Uosto g. 4, Karmėlava, Kauno r., išvykdama lėktuvo reisu Nr. FR 3467 į Londoną, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams pateikė ir taip panaudojo suklastotą tikrą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaltinamoji R. M. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino. Parodė, kad jai yra išduota asmens tapatybės kortelė. Ji nebuvo atidi, jos nesaugojo, todėl ji buvo subraižyta. Paprastai šia kortele ji nesinaudoja, naudojasi pasu, tačiau jai skrendant į Lietuvą, jos pasą buvo paėmusi mama, todėl ji su savimi turėjo ir pateikė pareigūnams oro uoste asmens tapatybės kortelę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti kaltinamosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 27-28), kuomet kaltinamoji parodė, kad 2016 m., maždaug spalio mėnesį, Anglijoje, mieste Peterborough, tikslios datos nepamena, buvo draugų iš Anglijos gimtadienis. Norėjo eiti į klubą, bet tuo metu buvo nepilnametė. Kažkuris iš anglų pasiūlė pakeisti amžių asmens tapatybės kortelėje, t. y. pakeisti skaičių, nes su pakeista data jau būtų pilnametė. Iš pradžių nesutiko, bet vėliau, be leidimo ir nematant, kažkas paėmė iš piniginės asmens tapatybės kortelę. Tuo metu buvo su kitais draugais ir maždaug po 20 min. atėjęs tas anglas padavė jai jos tapatybės kortelę. Jo vardo nežino, ten buvo daug žmonių, o tas asmuo yra draugų pažįstamas. Žino tik tiek, kad jis anglas, aukšto ūgio, stambaus kūno sudėjimo. Nežino ar jis iš to paties miesto, kuriame gyvena. Tame mieste gyvena apie 30 tūkst. žmonių. Kai jis atnešė kortelę, pamatė, kad gimimo datoje buvo mėginta išraižyti aštuonetą vietoje skaičiaus devyni. Jo paklausė, kodėl taip padarė, jis nieko neatsakė, tik nusijuokė. Už tai pinigų neprašė. Ji nenorėjo rizikuoti ir į naktinį klubą eiti atsisakė. Šiuo metu jau 3 m. 6 mėn. gyvena Anglijoje, su šeima, t. y. mama, brolis ir patėvis. Anglijoje dirba, mokosi ir sportuoja. Pasas šiuo metu yra Anglijoje. Jį buvo paėmusi mama, nes reikėjo Lietuvoje tvarkyti reikalus, t. y. išregistruoti iš Sodros. Į Lietuvą dabar buvo atvykusi dėl laidotuvių ir pasitikrinti sveikatą. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, žinojo, kad dokumentas yra taisytas. Pripažįsta savo kaltę.
Motyvuojamoji dalis
Išklausiusi parodymus, kaltinamoji R. M. juos patvirtino kaip teisingus, patvirtino, kad žinojo, kad kortelę buvo bandoma pataisyti, jos gimimo datoje skaičių „9“ taisant į „8“. Paaiškino, kad taisymai kortelėje nelabai matėsi, todėl ji nemanė, kad toks taisymas gali kam nors užkliūti ar užtraukti atsakomybę, kad negalima tokio dokumento naudoti. Kortelę ji yra naudojusi keletą kartų taip pat keliaujant, tačiau niekada taisymas nebuvo pastebėtas. Tikslo save pristatyti, kaip gimusią (duomenys neskelbtini)8 metais, neturėjo, keliaujant ji buvo pilnametė. Gailėjosi dėl savo neatsakingumo.
Kaltinamajai pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Be kaltinamosios R. M. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamosios kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais.
2017-12-11 liudytojas D. A. parodė, kad darbo vieta yra Kauno oro uoste, Karmėlavoje, Kauno r. Dirba VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus specialistu. Tiesioginės pareigos yra susijusios su atvykstančių ir išvykstančių keleivių, jų dokumentų patikra. 2017-11-28 apie 13 .44 val., Kauno oro uosto pasienio kontrolės punkte, išvykdama iš Lietuvos į Londoną (Jungtinė Karalystė), Lietuvos Respublikos pilietė - R. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., dokumentų patikrai pateikė savo asmens dokumentą-asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kur kolega, jaunesnysis specialistas -T. T., iš karto pastebėjo taisymus asmens gimimo datoje, kai vietoje „9“ buvo darytas taisymas į „8“. Mergina, pateikusi savo tikrą, tačiau su daline klastote dokumentą, pripažino, kad taisymus atliko užsienietis, kurį pažįsta tik iš matymo, Anglijoje, bei tikslu patekti į naktinį klubą, t. y. siekiant vyresnio amžiaus-pilnametystės. Mergina elgėsi padoriai, buvo pasimetusi ir išsigandusi. Dėl šio fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. b. 21-22).
2017-11-28 gautas tarnybinis pranešimas iš Vilniaus rinktinės Kauno oro uosto užkardos specialisto D. A. apie tai, kad 2017-11-28, apie 13.44 val. Kauno oro uosto PKP, Oro Uosto g. 4, Karmėlavoje, Kauno r., išvykdama reisu Nr. FR 3467 į Londoną, R. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., panaudojo suklastotą tikrą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje matyti, kad gimimo data yra pakeista iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)8 metus (b. l. 9).
2017-11-28 prie bylos pridėtas pranešimas apie klastotę (b. l. 10).
2017-11-29 surašyta įvykio vieta, pridėtas planas-schema (b. l. 11).
2017-11-28 VSAT pareigūnas D. A. prie baudžiamosios bylos savanoriškai pateikė klastotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. M. vardu (b. l. 13–14).
2017-12-12 gauta specialisto išvada Nr. 109(KTS)-131 apie tai, kad Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota R. M. vardu yra tikra, tačiau averso pusėje grafoje „Gimimo data/Date of birth“ esančios datos „28 01 (duomenys neskelbtini)8“ aštuntasis skaitmuo „8“ nėra pirminis. Pakeitimas atliktas prirašant naują įrašą „8“. Pirminis įrašas buvo: „28 01 (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 18–19).
Veikos kvalifikavimas
Baudžiamoji atsakomybė už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu numatyta BK 300 straipsnio 2 dalyje tam, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. M. laikius, gabenusi bei panaudojus tikrą, tačiau žinomai suklastotą asmens tapatybės kortelę, pasitvirtino, t. y. pasitvirtino, kad ji 2016 m. spalio mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Anglijoje, Peterborough mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atlikus taisymus tikrame asmens dokumente - Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelėje Nr.(duomenys neskelbtini), išduotoje jos pačios vardu, datoje iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)8“ (specialisto išvada Nr. 109 9KTS)-131, klastotą dokumentą su savimi laikė ir gabeno, o 2017-11-28 apie 13.44 val. Kauno oro uosto pasienio kontrolės punkte, esančiame adresu: Oro Uosto g. 4, Karmėlava, Kauno r., išvykdama lėktuvo reisu Nr. FR 3467 į Londoną, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams pateikė ir taip panaudojo suklastotą tikrą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaltinamoji kaltę pripažino visiškai, teismas neturi pagrindo abejoti jos parodymais, jos parodymai sutampa ir su liudytojo parodymais, objektyviais bylos duomenimis –dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo liudytojas pateikė į bylą iš R. M. paimtą asmens tapatybės kortelę, specialisto išvada, kuri patvirtina, kad asmens tapatybės kortelėje averso pusėje atlikti daliniai pataisymai. Kaltinamoji suprato, kad asmens tapatybės kortelė yra taisyta, žinojo, kad tokį dokumentą laiko ir žinodama tai, pateikė dokumentą oro uosto pareigūnui. Tai rodo, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Remiantis šiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamosios įvykdyta nusikalstama veika yra pagrįstai kvalifikuota kaip žinomai suklastoto dokumento - asmens tapatybės kortelės laikymas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.
Dėl BK 37 straipsnio (mažareikšmiškumas) taikymo
Kaltinamoji R. M. ir jos gynėjas teismo posėdžio metu prašė pripažinti, kad kaltinamosios padarytas nusikaltimas yra mažareikšmis bei atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu bei baudžiamąją bylą nutraukti. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu taip pat siūlė taikyti BK 37 straipsnį.
Vadovaujantis BK 37 straipsniu, padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu.
Teismo vertinimu, nepaisant to, kad R. M. veikoje yra BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, tačiau šios baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių, nusakančių nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, analizė, taip pat subjektyvieji veikos požymiai, kaltinamosios tikslai ir motyvai, leidžia spręsti, kad padarytas nusikaltimas nėra toks pavojingas, todėl šiuo atveju šis nusikaltimas pripažintinas mažareikšmiu, o kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumų, teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008). Be to, kasacinėje praktikoje ne kartą konstatuota, kad BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog vertinant veiką kaip mažareikšmę pirmiausia būtina atsižvelgti į šia nusikalstama veika padarytos žalos dydį, taikytinas ir nusikalstamoms veikoms, aprašytoms formaliosiomis sudėtimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007). Sprendžiant BK 37 straipsnio taikymo klausimą dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu bylose taip pat atsižvelgtina į tai, ar šiuo nusikaltimu buvo padaryta reali žala kieno nors interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-528/2008, 2K-409/2011).
Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad šiuo atveju sprendžiant dėl padarytos žalos dydžio svarbi faktinių aplinkybių visuma, rodanti, kad kaltinamosios padaryta veika realios žalos BK 300 straipsnio 2 dalies dispozicija saugomoms vertybėms (objektui) nepadarė. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnio objektu (saugoma vertybe) laikoma dokumento teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas, normali valstybės ir savivaldybės institucijų veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-745/2006, 2K-7-200/2008, 2K-114/2009). Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Taigi ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jeigu dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011). Iš byloje esančių kaltinamosios R. M., liudytojo parodymų matyti, kad kaltinamosios atliktas žinomai suklastoto dokumento laikymas, gabenimas ir panaudojimas iš esmės nepažeidė nei fizinių, nei juridinių asmenų teisių ir nesukėlė minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai kokių nors reikšmingesnių padarinių. Kaltinamoji paaiškino, kad dokumentas buvo suklastotas dar jai būnant nepilnametei, norint, kad dokumente nurodytas amžius patvirtintų jos pilnametystę, tačiau jokių duomenų apie tai, kad dokumentas buvo laikomas, gabenamas ir tokiu dokumentu būtų naudojamasi būtent šiuo tikslu nėra. Kaltinamoji nurodė, kad asmens tapatybės kortele ji nesinaudojo, naudojo pasą, netikėti šia jos nurodyta aplinkybe teismas neturi jokio pagrindo. Kaltinamoji jau nuo 2017 m. sausio mėnesio yra pilnametė, todėl jos atliktas šios kortelės, kurioje nurodytas klaidinga jos gimimo data, laikymas, gabenimas bei pateikimas oro uosto pareigūnams, jokių reikšmingų teisinių padarinių nesukėlė ir negalėjo sukelti, nepadarė iš esmės jokios įtakos teisiniams santykiams, asmenų teisėms ir pareigoms, nesutrikdė dokumento teisinės apyvartos funkcionalumo ir patikimumo, normalios valstybės institucijų veiklos.
Dėl to teismas sprendžia, kad R. M. veika nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad, vadovaujantis protingumo, proporcingumo ir teisingumo principų nuostatomis, būtų tikslinga ją už padarytą nusikaltimą bausti baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, jos elgesį proceso metu, darytina išvada, kad šiuo atveju jos veika nulemta neapdairaus, nepakankamai atsakingo, nepamatuoto ir neapgalvoto elgesio, todėl vien jau pradėtas ir tęstas baudžiamasis procesas, pareiga dalyvauti teismo posėdžiuose, taikyta kardomoji priemonė, turės jai auklėjamąjį poveikį bei užtikrins, kad ateityje ji elgsis atsakingai ir panašių veikų nebedarys.
Esant šioms aplinkybėms, kaltinamosios R. M. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 2 dalyje, šiuo atveju pripažintina mažareikšme, o kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jai nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnis).
Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- suklastota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota R. M. vardu, saugoma byloje (bylos galinis viršelis), sunaikintina (BPK 94 str. 1, 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
R. M., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.
Daiktą, turintį reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: suklastotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. M. vardu, saugomą byloje (bylos galinis viršelis), sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.