- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-29
- Bylos Nr.
- II-25-750/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00662-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Pažeidėjas
- H. P., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam H. P., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos Š. Š. gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau Š. Š. gyvosios gamtos apsaugos inspekcija) atstovui M. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto H. P. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos Š. Š. gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2011-07-21 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus M. M. 2011-07-21 nutarimu H. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 3 dalį, paskiriant minėtam asmeniui 500 Lt baudą ir nurodyta H. P. atlyginti –814,40 Lt žalą gamtai, už tai, kad 2010-08-15 jis, medžiotojo bilieto Nr. 024557, medžiodamas Medžiotojų klubo „Rusnė“ plotuose, Medžioklės lapo Nr. 369268, išduotas 2010-08-12, pievose ties Sausgalvių kaimuŠ. Š. rajone, neteisėtai nušovė pilkąją antį (Anas strepera), kuri įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą ir yra 2(V) retumo kategorijos, tuo pažeisdamas „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 58.14 ir 74.4 punktus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas H. P. skundu Š. Š. gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus M. M. 2011-07-21 nutarimą panaikinti ir nutraukti administracinę bylą. Skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pažeidimo ir žalos gamtai nepadarė. 2010-08-15 medžioklės lape Nr. 369268 suklydo nurodydamas, kad sumedžiota pilkoji antis. Tiek didžioji , tiek pilkoji antys yra panašios, todėl nesunku jas supainioti. Pastudijavęs literatūrą ir prisiminęs sumedžiotas antis, tvirtina, kad neteisingai užpildė medžioklės lapą, nes vietoj pilkosios anties turėjo būti įrašyta didžioji antis, kurias leidžiama medžioti. Neteisingai, kad sumedžiota pilkoji antis nurodė ir rašytiniame paaiškinime bei administracinio teisės pažeidimo protokole. Įvykio dieną jis nušovė dvi didžiąsias antis. Nuobaudą skyręs pareigūnas šių ančių nematė, nelietė ir nefotografavo. Jis nepadarė pažeidimo, todėl nepagrįstai jam paskirta bauda ir apskaičiuota žala gamtai jam, kaip pensininkui, yra per didelė.
Atsiliepimas
Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcija atsiliepimu (b.l. 12-13) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad H. P. buvo paklaustas ar jis pažįsta medžiojamas bei nemedžiojamas antis ir jis atsakė teigiamai. 2011-07-14 H. P. rašytiniame paaiškinime patvirtino, kad 2010-08-15 iš dviejų jo sumedžiotų ančių viena buvo pilkoji antis, todėl darytina išvada, kad jis savo veiksmus suprato, numatė jų pasekmes bei sąmoningai leido joms kilti.
Minėtos institucijos atstovas M. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad H. P. prisipažino, jog 2010-08-15 sumedžiojo būtent pilkąją antį. Minėto asmens sumedžiota antis nebuvo apžiūrėta. Be to, minėtas atstovas paaiškino, kad didžioji ir pilkoji antys skiriasi savo dydžiu, t.y. pilkoji yra šiek tiek mažesnė. Be to, pilkosios anties sparnuose yra baltos dėmės, o didžiosios anties sparnuose yra mėlynos spalvos dėmės su baltomis juostelėmis
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš minėtos teisės normos galima daryti išvadą ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma , o ne atskirais įrodymais. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi-vidiniu įsitikinamu. Vidinis įsitikinimas- tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų , kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nagrinėjant administracinę bylą nustatyta, kad H. P. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 3d. grindžiama tik jo užpildytame medžioklės lape Nr.369268 esančiais duomenimis ( b.l. 20) bei jo pateiktu rašytiniu Š. Š. gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai ( b.l. 18), bei rašytiniu paaiškinimu administracinio teisės pažeidimo protokole ( b.l. 14-15) kad jis nušovė pilkąją antį, tuo pažeidžiant „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 58.14 ir 74.4 punktų reikalavimus. Iš skundo turinio bei teismo posėdžio metu jo duotų paaiškinimų, akivaizdu, kad H. P. neigia padarytą pažeidimą, tvirtindamas, kad suklydo ir 2010-08-15 medžioklės lape bei raštu paaiškindamas įvykio aplinkybes ( b.l. 18, 14-15) neteisingai nurodydamas, kad nušovė pilkąją antį, ištikrųjų jis nušovė didžiąsias antis, kurias galima medžioti. Minėto asmens paaiškinimą, kad įvykio dieną nušovė dvi didžiąsias antis patvirtino liudytoju apklaustas P. R., kuris teigė , kad jis matė nušautas antis ir tai buvo didžiosios, nes kitokių ančių jų krašte nėra. Liudytoja R. U. parodė, kad ji matė H. P. nušautas antis, jos buvo laukinės, margos ir panašaus dydžio.
Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad didžioji antis, kurią teigia nušovęs H. P. ir pilkoji antis yra panašios, jos skiriasi nežymiai savo dydžiu bei plunksnų sparnuose margumu, atsižvelgiant į tai tikėtina, kad H. P. tiek medžioklės lape , tiek rašytiniuose paaiškinimuose galėjo klaidingai nurodyti sumedžiotos anties rūšį. Tai, kad jis nušovė ne pilkąją antį patvirtina apklaustas liudytoju P. R., nes jis įvykio dieną matė sumedžiotas antis be to jis daugelį metų yra medžiotojas netikėti šio liudytoju parodymais nėra pagrindo. Tai, kad nušautos antys nesiskyrė savo dydžiu nurodė liudytoja R. U., tai leidžia daryti išvadą , kad nušauta antis buvo ne pilkoji. Be to iš H. P. teismui pateiktos fotonuotraukos (b.l. 25) matyti, kad įvykio dieną nufotografuotos jo sumedžiotos antys yra panašaus dydžio, tai patvirtina jo paaiškinimą, kad nušovė didžiąsias antis.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad H. P. nušauta antis nebuvo apžiūrėta, neužfiksuoti detaliai jos individualūs požymiai, vien minėto asmens medžioklės lape užfiksuoti duomenys bei jo rašytiniai paaiškinimai nėra pakankamai patikimi įrodymai, kurie neginčijamai patvirtintų, jog H. P. padarė minėtame Institucijos nutarime įvardintą pažeidimą, todėl byloje esamos abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai (in dubio pro reo). Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ATPK 85 straipsnio 3 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.), todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena H. P. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Patenkinti H. P. skundą.
Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos Š. Š. gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus M. M. 2011-07-21 nutarimą, kuriuo pagal ATPK 85 straipsnio 3 dalį H. P. paskirta 500 Lt bauda bei jis įpareigotas atlyginti 814,40 Lt žalą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną H. P. atžvilgiu nutraukti.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Š. Š. rajono apylinkės teismą.