- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-07
- Bylos Nr.
- ATP-274-380/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00662-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Kategorijos
- 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria H. P. skundas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2011 m. liepos 21 d. nutarimo patenkintas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. P. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2011 m. liepos 21 d. nutarimu, nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 3 d. – 500 Lt bauda ir įpareigotas atlyginti – 814,40 Lt žalą gamtai, už tai, kad 2010-08-15, medžiodamas Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ plotuose, medžioklės lapo Nr.(duomenys neskelbtini), išduotas 2010-08-12, pievose, ties (duomenys neskelbtini), neteisėtai nušovė pilkąją antį, kuri įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą ir yra 2(V) retumo kategorijos, tuo pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.14 ir 74.4 punktus.
Šį nutarimą H. P. apskundė Šilutės rajono apylinkės teismui motyvuodamas tuo, kad pildant medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko nesusipratimas. 2010-08-15 buvo sumedžiotos dvi antys, medžioklės lape atžymėta, kad sumedžiota viena didžioji ir viena pilkoji antis, tačiau pilkoji antis panaši į didžiąją antį, todėl nesunku supainioti pavadinimus. Du liudytojai gali patvirtinti, kurie matė antis, kad iš tikrųjų tą dieną buvo sumedžiotas dvi didžiosios antys.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcija atsiliepimu į H. P. skundą teigia, kad skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas. Pažymėtina, kad 2011-07-14 H. P. teigė, kad pažįsta medžiojamas ir nemedžiojamas antis, rašydamas paaiškinimą, nurodė, kad 2010-08-15 iš dviejų sumedžiotų ančių viena buvo pilkoji antis. Todėl darytina išvada, kad H. P. savo veiksmus suprato, numanė jų pasekmes bei sąmoningai leido joms kilti.
Šilutės rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. priėmė nutartį, kuria H. P. skundą patenkino. Panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Mindaugo Mačiulio 2011-07-21 nutarimą, kuriuo pagal ATPK 85 str. 3 d. H. P. paskirta 500 Lt bauda bei jis įpareigotas atlyginti 814,40 Lt žalą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena H. P. atžvilgiu nutraukta. Teismas nustatė, kad didžioji antis, kurią teigia nušovęs H. P. ir pilkoji antis yra panašios, jos skiriasi nežymiai savo dydžiu bei plunksnų sparnuose margumu, atsižvelgiant į tai tikėtina, kad H. P., tiek medžioklės lape, tiek rašytiniuose paaiškinimuose galėjo klaidingai nurodyti sumedžiotos anties rūšį. Tai, kad jis nušovė ne pilkąją antį patvirtina apklaustas liudytojas P. R., nes jis įvykio dieną matė sumedžiotas antis, be to jis daugelį metų yra medžiotojas netikėti šio liudytojo parodymais nėra pagrindo. Tai, kad nušautos antys nesiskyrė savo dydžiu nurodė liudytoja R. U., tai leidžia daryti išvadą , kad nušauta antis buvo ne pilkoji. Be to iš H. P. teismui pateiktos fotonuotraukos (b.l. 25) matyti, kad įvykio dieną nufotografuotos jo sumedžiotos antys yra panašaus dydžio, tai patvirtina jo paaiškinimą, kad nušovė didžiąsias antis. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad H. P. nušauta antis nebuvo apžiūrėta, neužfiksuoti detaliai jos individualūs požymiai, vien minėto asmens medžioklės lape užfiksuoti duomenys bei jo rašytiniai paaiškinimai nėra pakankamai patikimi įrodymai, kurie neginčijamai patvirtintų, jog H. P. padarė nutarime įvardintą pažeidimą, todėl byloje esamos abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai (in dubio pro reo).
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcija apeliaciniu skundu prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2011-07-21 nutarimą. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino administracinėje byloje esančius įrodymus, neteisingai taikė tiek materialines, tiek ir procesines teisės normas. ATPK 256 str. 1, 2 d. įtvirtinta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra viena iš priemonių, padedančių nustatyti faktinius duomenis administracinio teisės pažeidimo byloje. Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Mindaugas Mačiulis 2011-06-29 atlikęs medžioklės klubo „(duomenys neskelbtini)“ planinį patikrinimą nustatė, kad H. P. 2010-08-15 medžiodamas, neleistinai nušovė pilkąją antį ir įrašė į medžioklės lapą. Pažymėtina, kad teismas, priimdamas nutartį, neįvertino fakto, kad H. P. pareigūnui teigė pažįstąs medžiojamas ir nemedžiojamas antis, tačiau teismo posėdžio metu, šiuos savo žodžius paneigė ir pasakė, kad ančių rūšių nepažįsta, o pavadinimus maišo su rusiškais pavadinimais, nes medžiotojų egzaminus laikė (duomenys neskelbtini) srityje. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas vertino H. P. pateiktą nuotrauką ir iš jos sprendė apie nušautas antis, tačiau fotografuota iš gana didelio atstumo ir nėra ryškumo. Be to, pozityve nėra nei datos, nei laiko kada fotografuota. Pateiktoje fotografijoje neįmanoma atskirti nufotografuotų ančių dėl prasto pozityvo ryškumo, nors akivaizdžiai matosi, kad viena antis yra mažesnė (pilkoji antis mažesnė už didžiąją). Teismas neįvertino aplinkybių, kad teismo posėdžio metu, H. P. buvo pateiktas Europos paukščių apibūdintojas „Collins Bird Guiden“, kuriuo naudojasi daugelis pasaulio ir Europos paukščių stebėtojų, tačiau H. P. nesugebėjo atskirti jam rodomų ančių piešinių, nors medžiotojai privalo skirti medžiojamuosius gyvūnus nuo nemedžiojamųjų. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. P. kaltė grindžiama jo paties užpildytu medžioklės lapu Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-15 jo raštiškais parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokole. Atkreiptinas dėmesys, kad H. P. pripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, jo neginčija, bet gailisi padaręs. Teismas priimdamas 2011-08-29 nutartį, rėmėsi dviejų liudytojų parodymais: P. R. ir R. U.. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas ignoravo tą faktą, kad R. R. ir H. P. sieja ilgalaikė draugystė, yra geri draugai, abu ilgą laiką kartu medžioja. R. U. taip pat su H. P. sieja ilgalaikiai santykiai. Teismo posėdžio metu duoti R. U. parodymai leido manyti, kad ji ančių rūšių neskiria. Todėl akivaizdu, kad abu liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai galėjo būti neobjektyvus. Minėtų liudytojų parodymai teismo buvo įvertinti nesilaikant įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas neargumentavo, kodėl liudytojų parodymus pripažįsta kaip objektyvius.
Atsiliepimas
H. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą teigia, kad M. Mačiulis, paskirdamas 500 Lt baudą, vien tik iš klaidingo užrašo, pats nematęs ginčo objekto, pasielgė nepagrįstai ir neteisingai. Tuo pačiu jokios padarytos gyvūnijai žalos negali būti. Apeliantas stengiasi sumenkinti byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus. Teigiama, kad M. Mačiulis tų ginčytinų ančių nematė, nefotografavo, o baudą H. P. paskyrė vien dėl klaidingo užrašo. Fotografijoje visi liudytojai mato vienodo dydžio antis, o M. Mačiulis jas mato ne vienodo dydžio. Teismo posėdžio metu M. Mačiulis demonstratyviai rodė knygą „Collins Bird Guiden“, tačiau protokolo rašymo metu kontoroje nebuvo galima rasti paukščių apibūdintojų. Psichologinė aplinka susiklostė taip, kad H. P. M. Mačiulio įtakotas pripažįsta kai kur, kai ką ne taip padaręs. Pilkoji antis išvertus iš rusų kalbos reiškia raiboji arba didžioji antis. Tai ir suklaidino H. P., rašant sumedžiotos anties pavadinimą. Teigia, kad liudytojai parodymus davė sąžiningai ir teisingai, liudytoja R. U. neprivalo skirti ančių rūšių, jos liudijimas, kad antis buvo vienodo dydžio yra pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 85 str. 3 d. numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia laukinių gyvūnų, nepriskiriamų medžiojamiesiems gyvūnams, medžiojimas arba gyvūnų, kuriuos galiojantys teisės aktai medžioti draudžia, medžiojimas. Sprendžiant asmens atsakomybės pagal ATPK 85 str. 3 d. klausimą būtina nustatyti administracinio teisės pažeidimo numatyto šio straipsnio dispozicijoje sudėtį. Teismas turi nustatyti ir įvertinti visas bylai spręsti svarbias aplinkybes.
Susipažinus su bylos medžiaga, nustatyta, kad Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Mindaugas Mačiulis atlikdamas planinį patikrinimą, t.y. tikrindamas medžioklės lapus, medžiotojų klube „(duomenys neskelbtini)“ nustatė, kad medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta, kad 2010-08-15 H. P. sumedžiojo pilkąją antį. Tuo pagrindu surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas, kuriame H. P. pažymėjo, jog netyčia nušovė pilkąją antį. 2011-07-14 paaiškinime nurodė, jog nušovė pilkąją antį. Tačiau po kelių dienų, 2011-07-18 pareiškimu prašė paaiškinimą sunaikinti, nes pastudijavus literatūrą bei atidžiai prisiminus nušautą paukštį, suprato, kad per klaidą įrašė neteisingą sumedžiotos anties pavadinimą. H. P. neigė, jog sumedžiojo pilkąją antį, teigė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, dėl psichologinės aplinkos, prisipažino jog nušovė pilkąją antį. Apeliaciniame skunde teigia, kad klaidingai nurodė sumedžiotos anties rūšį, nes pilkoji antis panaši į didžiąją antį. Nors H. P. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2010-08-15 medžiodamas nušovė pilkąją antį, ši aplinkybė nėra patvirtinta jokiais kitais objektyviais įrodymais bei pati savaime neleidžia daryti išvados, kad H. P. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 85 str. 3 d.
Be to, H. P. parodymus, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai P. R. ir R. U.. Liudytojas P. R., teismo posėdžio metu parodė, jog įvykio dieną matė sumedžiotas antis, tai buvo dvi didžiosios antis. Liudytoja R. U., teismo posėdžio metu parodė, jog abi nušautos antis, buvo margos ir panašaus dydžio. Apygardos teismas su apelianto nuomone, jog minėti liudytojai nėra patikimi, nes juos sieja ilgalaikė draugystė, negali sutikti. Tai, kad liudytojus su H. P. sieja ilgalaikė draugystė nereiškia, jog šie liudytojai turėtų meluoti teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad liudytojai P. R. ir R. U. teismo posėdžio metu pasižada sakyti byloje tiesą ir yra įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-01 nutartis byloje Nr. N438-101/2011).
Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių, jog H. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 3 d., teismas visas abejones vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (in dubio pro reo principas). Todėl apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena H. P. atžvilgiu nutrauktina.
Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo netenkinti, palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.