- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-05
- Bylos Nr.
- 2A-2171-392/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02623-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius (pran.), Danutė Kutrienė, Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- M. J.
- Trečiasis asmuo
- J. M., V. K., H. A., E. J., J. J.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. J. (M. J.) ir trečiojo asmens J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-58-494/2012 pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl 2009-03-16 Statybos sustabdymo akto Nr. (100)-11.39-01 ir 2011-08-19 Reikalavimo Nr. REI-00-110819-00120 nugriauti ūkinės paskirties statinius panaikinimo; tretieji asmenys: V. K., H. A., J. M., E. J. (E. J.), J. J. (J. J.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. J. patikslintu ieškiniu teismo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-03-16 Statybos sustabdymo aktą Nr. (100)-l1.39-01 ir 2011-08-19 Reikalavimą nugriauti ūkinės paskirties statinius Nr. REI-00-l10819-00120. Nurodė, kad ginčijamas Aktas ir Reikalavimas yra nepagrįsti. Reikalavimas surašytas, neatsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2011-04-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-370-567/2010. Šia nutartimi teismas panaikino analogišką atsakovo 2009-03-16 Reikalavimą Nr. (100)-11.39-40, kuriuo ieškovas buvo įpareigotas iki 2009-09-16 nugriauti ūkinės paskirties statinius žemės sklype (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti teritoriją. Atsakovo surašytas pakartotinis reikalavimas, 2009-03-16 Savavališkos statybos aktas Nr. (100)-11.39-04, Statybos sustabdymo aktas Nr.(100)-11/39-01 bei minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi panaikintas 2009-03-16 Reikalavimas Nr. (100)-11.39-40 yra surašyti, pažeidžiant norminius statybos teisės aktus. Aplinkybės, kuriomis remiantis buvo surašyti ginčijami aktai, nebuvo įvertintos objektyviai, buvo netinkamai taikomos ir aiškinamos pagrindiniuose statybos norminiuose teisės aktuose vartojamos sąvokos. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamų statinių statyba buvo pradėta ir sustabdyta iki įsigaliojant 2006 m. Statybos įstatymo redakcijai. Pagal bendrąsias materialinės teisės normų galiojimo laiko atžvilgiu taisykles ginčo teisiniams santykiams spręsti yra taikomas tas teisinis reglamentavimas, kuris galiojo teisinių santykių atsiradimo momentu. Departamento pareigūnai, priimdami ginčijamus aktus, turėjo vadovautis Statybos įstatymo 28 str., 27 str. 3-7 d. 1996-2001 metų redakcijomis. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą statyba galėjo būti vykdoma ir buvo leidžiama 1996-11-28 Vilniaus apskrities administracijos pažyma Nr. 1469-04. Ieškovas statybą vykdė pagal tuo metu galiojusias Statybos įstatymo redakcijas (1996-2001 m.). Pagal Statybos įstatymo 22 str., 23 str. (2000-2001 m. redakcijos) leidimas vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus privalomas, išskyrus nesudėtingus statinius, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Be to, leidimui gauti statytojas turėjo pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Statybos pradžioje žemės sklypo bendraturčiai statybai neprieštaravo ir savo sutikimą patvirtino raštiškai. Atsakovas iš pradžių ginčijamus statinius priskyrė II nesudėtingų statinių kategorijai, nors Departamento pareigūnai pagal 2009-03-16 Savavališkos statybos akto 3 p. ginčijamus statinius priskyrė I nesudėtingų statinių kategorijai. Statinių priskyrimas II nesudėtingų statinių grupei pagal STR 1.07.01:2002 yra nepagrįstas. Statybos inspekcija pažymėjo, kad 2010-10-01 pasikeitus teisinei reglamentacijai, vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 lentelės 2 punktu, ieškovo ūkinis pastatas Nr. 2 priskirtinas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kuriai nereikalingas supaprastintas projektas, tačiau ieškovas privalo turėti rašytinius žemės sklypo bendraturčių sutikimus ginčo statiniui statyti. Taip pat atsakovas nurodė, kad dėl ieškovo ūkinio pastato Nr. 1 teisinė reglamentacija nepakitusi, ir, vadovaujantis Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 ir 4 punktais, statytojas, ieškovas, privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti naują statinį. Statybos inspekcija 2011-12-12 atsiliepime nurodė, jog statybos legalizavimui reikia visų bendraturčių sutikimo (susitarimo) statybai. V. K. teisę į dalį minėto žemės sklypo įgijo 2004 m. paveldėjimo būdu. Statybos pradžioje ir vykdymo metu ji dar nebuvo bendrasavininkė. Tapusi bendrasavininke, ji pradėjo ginčyti vykdomą statybą, tačiau tai negali įtakoti, kad statyba būtų priskirta ir traktuojama kaip savavališka, nes nepaneigė bendraturčių teisės, esant nesutarimams valdant, naudojant ir disponuojant bendrąja nuosavybe, kreiptis į teismą dėl tvarkos nustatymo pagal CK 4.75 str. Paveldėdamas turtą, naujasis savininkas kartu su nuosavybės teise paveldi ir prievoles. V. K. savo nuosavybės teisės viešame registre neįregistravusi, todėl negali kreiptis į teismą bei duoti sutikimo. Be to, jos, kaip bendraturtės, teisės nebuvo pažeistos.
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė reikalavimui panaikinti 2009-03-16 Statybos sustabdymo aktą Nr. (100)-l1.39-01 taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad ieškovas žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodytų privalomųjų techninių dokumentų statė: ūkinį pastatą (8 x 10,5 m įrengė betono pamatus) (toliau - Ūkinis pastatas Nr. l); ūkinį pastatą (6 x 8 m įrengė betono pamatus, išmūrijo sienas iš dujų silikato blokelių, sumontavo medines stogo konstrukcijas, uždengė stogą) (toliau - Ūkinis pastatas Nr. 2). Atsižvelgdami į faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausieji specialistai surašė ieškovui 2009-03-16 Savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.39-04 bei 2009-03-16 Statybos sustabdymo aktą Nr. (100)-11.39-01. 2009-03-16 Reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (100)-l1.39-40 iš ieškovo buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2009-09-16 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti ūkinius pastatus ir sutvarkyti statybvietę. Vilniaus apygardos teismas 2011-04-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-370-567/2010 pagal ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-54-341/2010, konstatavo, kad ieškovas žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), vykdė ginčijamų statinių statybos darbus neturėdamas projektinės dokumentacijos, visų žemės sklypo bendraturčių sutikimo ir statybos leidimo, nesikreipdamas nustatyta tvarka į statybos valstybinę priežiūrą vykdančią instituciją, todėl 2009-03-16 Savavališkos statybos aktas Nr. (100)-11.39-04 surašytas pagrįstai ir nėra naikintinas. Vilniaus apygardos teismas minėta nutartimi panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-03-16 Reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. (100)-11.39-04, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-01-31 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio (2006-10-17 redakcija) 3 dalies ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (2006-10-17, 2009-11-19 redakcijos) 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ numatė alternatyvius savavališkos statybos padarinius. Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2011-04-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-370-567/2010 konstatavo, kad 2009-03-16 Savavališkos statybos aktas Nr. (100)-11.39-04 surašytas pagrįstai ir teisėtai, tai neginčytinas ir 2009-03-16 Statybos sustabdymo akto Nr. (100)-11.39-01 teisėtumas, nes pagal Statybos įstatymo 28 str. statybos sustabdymo aktas surašomas savavališkos statybos akto pagrindu. Todėl, aišku, kad Inspekcija, vadovaudamasi aktualios Statybos įstatymo redakcijos 28 str. bei LR Aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-827 patvirtintu STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, pagrįstai ir teisėtai 2011-08-19 pakartotinai surašė Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110819-00120. Ieškovas teigia, kad, surašant 2009-03-16 Statybos sustabdymo aktą Nr. (100)-11.39-04 ir kitus ginčijamus aktus, reikėjo vadovautis LR Statybos įstatymo 1996-03-19 redakcija, o ne Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-05-06 atsiliepime nurodyta redakcija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008(S) priimtoje nutartyje pažymėjo, kad dauguma teisinių santykių yra tęstiniai, todėl, nors teisinis santykis ir yra atsiradęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos. Atsakovo manymu, atsižvelgiant į CK penktojoje knygoje išdėstytą paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimą, ginčijamų statinių įteisinimui reikalingas ir V. K., kaip vienos iš žemės sklypo, kuriame yra ginčijami statiniai, bendrasavininkių, sutikimas. Pažymėjo, kad 2009-03-16 Statybos sustabdymo aktas Nr. (100)-11.39-04 negali būti ginčijamas, kadangi yra praleistas LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytas minėto akto 1 mėnesio apskundimo terminas.
Tretieji asmenys E. J. (E. J.) ir J. J. (J. J.) ieškinį palaikė.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys V. K., H. A. ir J. M. atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-01-08 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad tiek Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-54-241/2010, tiek Vilniaus apygardos teismo 2011-04-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-370-567/2011 buvo konstatuota, jog ieškovas vykdė savavališką ūkinių pastatų statybą, t. y. statyba buvo pradėta ir vykdoma, nederinant su valstybinėmis institucijomis projektinės dokumentacijos ir negaunat tuo tikslu statybos leidimo. Taigi 2009-03-16 Savavališkos statybos aktas Nr. (100)-11.39-04 yra galiojantis administracinis teisės aktas, nes nebuvo nuginčytas teismine tvarka, todėl tiek šis aktas, tiek 2009-03-16 Statybos sustabdymo aktas Nr. (100)-11.39-01 privalomai sukelia ieškovui teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog panaikinti 2009-03-16 Statybos sustabdymo aktą Nr. (100)-11.39-01, kuris atitinka STR 1.09.06:2007 1 priede nurodytus statybos sustabdymo akto reikalavimus, nėra pagrindo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo nurodyti argumentai apie ūkinių pastatų Nr. 1 ir Nr. 2 statybos metu taikytinas teisės normas, šių ūkinių pastatų priskirtinumą nesudėtingų statinių kategorijai nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes šios aplinkybės buvo išnagrinėtos aukščiau nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-54-241/2010 tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose. Vilniaus rajono apylinkės teismas tenkino atsakovo prašymą ieškovo reikalavimui dėl 2009-03-16 Statybos sustabdymo akto Nr. (100)-11.39-01 panaikinimo taikyti ieškinio senatį, nes šis aktas yra individualus administracinis aktas, o tokie aktai pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. gali būti skundžiami per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo. Ieškovas 2009-03-16 Statybos sustabdymo aktą Nr. (100)-11.39-01 gavo jo surašymo dieną, t. y. 2009-03-16, o patikslintą ieškinį, kuriame vienas iš reikalavimų yra panaikinti minėtą aktą, Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė 2012-01-26 (galutinai patikslintą ieškinį teismui pateikė 2012-03-19). Todėl teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju taikytinas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas yra praleistas, o ieškovas termino minėtam administraciniam aktui nuginčyti atnaujinti neprašė. Esant galiojančiam ir nenuginčytam 2009-03-16 Savavališkos statybos aktui Nr. (100)-11.39-04, ieškovas vietoje to, kad imtųsi visų įmanomų priemonių realizuoti savo teises, kurios ieškovui buvo išaiškintos, kreipėsi į teismą dėl atsakovo 2011-08-19 Reikalavimo Nr. REI-00-l10819-00120 panaikinimo. Tačiau, teismo nuomone, patikslinto ieškinio argumentai nesudaro pagrindo ginčijamą Reikalavimą panaikinti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas M. J. (M. J.) ir trečiasis asmuo J. M. prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-01-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti administracinio poveikio aktus nepagrįstais bei kreiptis dėl reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ patvirtinimo, Nesudėtingų statinių reglamento priedo bendrųjų pastabų 1 lentelės, ar dėl to, kad žemės sklype yra daugiau nei vienas savininkas, jame statomus I grupės nesudėtingus statinius yra perkvalifikavimas į II nesudėtingų statinių grupę, ar toks perkvalifikavimas yra pagrįstas, t. y. šio reglamento leidėjo tinkamo išsiaiškinimo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011-04-13 nutartimi pripažino 2009-03-16 Reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių Nr. (100)-11.39-40 niekiniu. Kadangi atsakovas šios nutarties kasacine tvarka neskundė, apeliantų teigimu, jis sutinka su jos priėmimo pagrindais ir motyvais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi 2011-08-19 Reikalavimu Nr. REI-00-l10819-00120, nes minėti administracinio pobūdžio aktai surašyti, pažeidžiant norminius statybos teisės aktus – nesilaikant pagrindinių tokių aktų priėmimo procedūros taisyklių. Aplinkybės, kuriomis remiantis buvo surašyti ginčijami aktai, nebuvo įvertintos objektyviai, buvo netinkamai taikomos ir aiškinamos pagrindiniuose statybos norminiuose teisės aktuose vartojamos sąvokos. Tokiu būdu Vilniaus rajono apylinkės teismas pažeidė įrodymo vertinimo taisykles. Apeliantai pažymėjo, kad statyba buvo vykdoma 1997-2002 metais, o administracinio pobūdžio aktai surašyti 2009 ir 2011 metais, galiojant skirtingiems teisės aktams/teisės aktų redakcijoms. Taigi, apeliantų manymu, ieškovo vykdyta statyba yra teisėta, nes 1997 metais pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą tokiems statiniams, kokius statė ieškovas, nereikėjo nei statybos leidimo, nei statinio projekto. Atsakovo reikalavimas nugriauti ūkinį pastatą Nr. 1 yra nepagrįstas, nes šiuo metu galiojantys, kaip ir 1997 metais galioję, teisės aktai leidžia įrengti polietileninį šiltnamį, nepriklausomai nuo ploto. Atsakovas nurodė, kad statinio Nr. 2 legalizavimui turi būti bendrasavininkių sutikimas (susitarimas) statybai. Šis reikalavimas yra nepagrįstas, nes sutikimas (susitarimas) buvo gautas 1997 metais. Nustatant savavališkos statybos faktą, Statybos įstatymo 28 str. 2 d. numatytas vieno mėnesio procedūrinis terminas reikalavimui dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo priimti, skaičiuojant nuo savavališkos statybos fakto nustatymo dienos. Kadangi 2011-08-19 Reikalavimas Nr. REI-00-l10819-00120, surašytas 2009-03-16 Savavališkos statybos akto Nr. (100)-11.39-04 pagrindu, yra priimtas praleidus nustatytą terminą, terminas nebuvo pratęstas, tai nebuvo pagrindo tokį reikalavimą priimti. Apeliantų teigimu, ieškovui nebuvo suteikta teisė parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą, ir atsakovo reikalavimas nugriauti statinius pažeidžia protingumo principą, todėl ginčijamas 2011-08-19 Reikalavimas prieštarauja Statybos įstatymo 28 str. 2 d. Statybos įstatymo (2010-10-01 redakcijos) 23 str. 25 numato, kad rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Kadangi bendraturčių sutikimas statybai buvo gautas ir statybos darbai prasidėjo 1997 m., o bendrasavininkė V. K. skundus Inspekcijai pateikė 2005 m. ir 2008 m., laikytina, kad ji praleido pretenzijos pateikimo terminą, todėl tokia pretenzija yra negaliojanti. Tačiau atsakovas ja rėmėsi, priimdamas administracinio pobūdžio aktą. Apeliantai teigė, jog teismas pažeidė nešališkumo principą, nes nurodė, kad ieškovas vietoje to, kad imtųsi visų įmanomų priemonių realizuoti savo teises, kreipėsi į teismą dėl 2011-08-19 Reikalavimo panaikinimo. Tokiu būdu valstybės tarnautojams sudaromos sąlygos piktnaudžiauti, kai pagal Konstitucijos 5 str. valdžios įstaigos ir jos atstovai turi tarnauti žmonėms. Atsakovas 2010-02-23 atsiliepime ginčijamus statinius priskyrė II nesudėtingų statinių kategorijai. Departamento pareigūnai 2009-03-16 Savavališkos statybos akte ginčijamus statinius priskyrė I nesudėtingų statinių kategorijai. Vėliau, 2012-03-09 ir 2012-04-20, atsiliepimuose atsakovas ginčo statinius jau priskyrė I nesudėtingų statinių kategorijai. Tai rodo prieštaringą bei dviprasmišką atsakovo vertinimą ir teisės aktų pritaikymą savo naudai. I nesudėtingų statinių kategorijos statiniams atsakovas ir teismai, neatsižvelgdami į LR Aplinkos ministro 2008-08-18 įsakymą „Dėl Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 184 „Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. D1-426, pritaikė II nesudėtingų statinių kategorijos statiniams keliamus reikalavimus. Todėl atsakovo ir teismų priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Pagal teisinį reglamentavimą ūkinio pastato Nr. 2 statybai ieškovas privalo turėti žemės sklypo bendraturčių sutikimus statybai. Bendraturčių, ir 2004 m. mirusio J. J., sutikimai buvo patvirtinti notariškai. Trūkstamas V. K. sutikimas statybos nedaro savavališka. Ji bendrasavininke tapo 2004 m. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, nes neįvertino aplinkybės, kad V. K. nepateikė dokumento, patvirtinančio jos nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį, o taip pat savo teisės nebuvo įregistravusi Nekilnojamojo turto registre. Taigi ji neturėjo jokio pagrindo reikšti pretenzijas dėl minėtų statinių statybos, be to, jos teisės pažeistos nebuvo. Apeliantai pažymėjo, kad V. K., paveldėdama nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį, paveldėjo ir 2004 m. mirusio J. J. įsipareigojimą. 1995 m. buvo gautas statybos leidimas, kiti su statyba susiję dokumentai bei patvirtintas projektas, bet šie dokumentai pradingo. Neatmetama galimybė, jog jie nebuvo grąžinti 2005 m. tikrinimo metu. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, bet 2010-04-29 raštu jis buvo informuotas apie tai, kad Savivaldybės archyve statybos leidimai, techninių projektų kopijos saugomi nuo 2002 m. Apeliantų teigimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas, neatsižvelgdamas į Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str., 2009-11-23 nutartimi nepagrįstai šią bylą perdavė nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, nes ieškovui teismo procesas apsunko ir pabrango.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad apeliacinio skundo argumentai dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-03-16 Savavališkos statybos akto Nr. (100)-11.39-04 neteisėtumo bei jame užfiksuotų faktų neteisingumo atmestini, nes Vilniaus apygardos teismas 2011-04-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-370-567/2010 konstatavo, jog minėtas aktas surašytas pagrįstai ir teisėtai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims įgyja res judicata galią, t. y. šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu. Statybos įstatymo 28 str. 2 d. nustatytas 1 mėnesio terminas nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos, per kurį Inspekcija turi pareikalauti pašalinti savavališkos statybos padarinius, nėra naikinamasis, todėl šio termino pažeidimas negali būti Reikalavimo nuginčijimo ar jo pripažinimo neteisėtu pagrindas. Be to, pagal CK 4.103 str. statytojas neturi teisės naudotis, disponuoti savavališkai pastatytu ar statomu statiniu. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentu, jog jis, neginčydamas Vilniaus apygardos teismo 2011-04-13 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-370-567/2010, sutiko su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-03-16 Reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (100)-11.39-40 neteisėtumu. Šis aktas teismo buvo panaikintas tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011-01-31 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio (2006-10-17 redakcija) 3 dalies ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (2006-10-17, 2009-11-19 redakcijos) 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo buvo nustatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant, teismas, konstatavęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos faktą, spręsdamas dėl kompetentingų institucijų nustatytų įpareigojimų vykdymo, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, gali priimti ir kitokį sprendimą nei patvirtinti kompetentingų institucijų įpareigojimą pastatytą ar statomą statinį (jo dalį) nugriauti. Inspekcijos minėtas reikalavimas buvo surašytas iki šio LRKT nutarimo priėmimo. Atsižvelgdama į Vilniaus apygardos teismo 2011-04-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-370-567/2010, Inspekcija surašė ginčijamą reikalavimą, kuriuo įpareigojo apeliantą per 6 mėn. pašalinti vis dar nepašalintus savavališkos statybos padarinius ir pažymėjo, kad per nustatytą terminą apeliantas turi teisę kreiptis į Statybos įstatymo 23 str. nurodytus subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas pažymėjo, jog Statybos sustabdymo aktą ieškovas gavo akto surašymo dieną, t. y. 2009-03-16, o patikslintą ieškinį dėl akto nuginčijimo pateikė 2012-03-19. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. įtvirtintas 1 mėn. ieškinio senaties terminas. Todėl Vilniaus rajono apylinkės teismas pagristai nusprendė patikslintą ieškinį dalyje dėl Statybos sustabdymo akto panaikinimo atmesti, ieškovui neprašius atnaujinti šio akto apskundimo termino. Be to, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2011-04-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-370-567/2010 konstatavo, kad 2009-03-16 Savavališkos statybos aktas Nr. (100)-11.39-04 surašytas pagrįstai ir teisėtai, tai suponuoja išvadą, jog neginčijamas ir 2009-03-16 Statybos sustabdymo akto Nr. (100)-11.39-01 teisėtumas, nes pagal Statybos įstatymo 28 str. statybos sustabdymo aktas surašomas savavališkos statybos akto pagrindu.
Tretieji asmenys H. A., E. J. (E. J.) ir J. J. (J. J.) atsiliepimais su apeliaciniu skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.
Trečiasis asmuo V. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, 2009-03-16 nustatęs, jog statytojas M. J. (M. J.) savavališkai vykdo dviejų ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini) statybos darbus, surašė Savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.39-04 (t. I, b. l. 27-28), Statybos sustabdymo aktą Nr. (100)-11.39-01 (t. I, b. l. 29) bei Reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (100)-11.39-40, nurodydamas M. J. (M. J.) savo lėšomis ūkinius pastatus nugriauti ir iki 2009-09-16 sutvarkyti statybvietę (t. I, b. l. 30).
Ieškovas M. J. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teimą su ieškiniu atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-03-16 Savavališkos statybos akto Nr. (100)-11.39-04 ir Reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (100)-11.39-40 panaikinimo; tretieji asmenys: V. K., H. A., J. M., E. J., J. J.. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-05-13 sprendimu ieškovo M. J. ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2011-04-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-370-567/2011 apeliacine tvarka išnagrinėjęs M. J. apeliacinį skundą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-13 sprendimą pakeitė, ieškinį tenkindamas iš dalies – panaikindamas Reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (100)-11.39-40 (t. I, b. l. 20-24). Tačiau ieškovui neištaisius statybos trūkumų, susijusių su statybos dokumentų tinkamu įforminimu, ir savavališkai pastatytų statinių nenugriovus, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011-08-19 pakartotinai surašė Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110819-00120, nurodydamas M. J. iki 2012-02-19 nugriauti savavališkai pastatytus ūkio paskirties statinius ir sutvarkyti teritoriją (t. I, b. l. 26).
Apeliaciniu skundu apeliantai prašo sprendimą panaikinti, ieškinį tenkinti, ir priimti naują sprendimą – pripažinti administracinio poveikio aktus nepagrįstais. Savo reikalavimų pagrįstumą iš esmės įrodinėja aplinkybę, kad ieškovo vykdyta statyba nėra savavališka, o yra teisėta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokią ieškovo poziciją vertina kritiškai, nes aplinkybė, kad ieškovo vykdyta statyba yra savavališka, patvirtinta Vilniaus apygardos teismo, kuris 2011-04-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-370-567/2011 apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-54-341/2010 pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-03-16 Savavališkos statybos akto Nr. (100)-11.39-04 bei Reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (100)-11.39-40 panaikinimo ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2010-05-13 sprendimo dalį, kuria ieškinys dėl 2009-03-16 Savavališkos statybos akto Nr. (100)-11.39-04 panaikinimo buvo atmestas. Minėtoje nutartyje yra pažymėta, kad V. K. sutikimas statyti yra būtinas, o teismas, įstatymų nustatyta tvarka, atskiroje byloje pagal ieškovo ieškinį gali nustatyti žemės sklypo tarp bendraturčių naudojimosi tvarką ir įvertinti, ar konkretaus asmens atsisakymas duoti sutikimą statybai bendratučiams priklausančiame žemės sklype, yra pagrįstas. Ši 2010-05-13 sprendimo dalis yra įsiteisėjusi, vadinasi šioje byloje ginčijamas Statybos sustabdymo aktas Nr. (100)-11.39-01 yra surašytas pagrįstai, nes pagal Statybos įstatymo 28 str. statybos sustabdymo aktas surašomas savavališkos statybos akto pagrindu, todėl teismo sprendimo dalyje, kuriuo šis reikalavimas buvo atmestas taip pat ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo, naikinti nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimai turi privalomąją bei res judicata galią, t. y. jie sukelia teisinius padarinius ir privalo būti vykdomi, o jais išspręsti klausimai nebegali būti keliami iš naujo (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).
Spręsdamas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, Vilniaus apygardos teismas 2011-04-13 nutartimi, tik atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-01-31 nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio (2006-10-17 redakcija) 3 dalies ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (2006-10-17, 2009-11-19 redakcijos) 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, t. y. į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, panaikino Reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (100)-11.39-40, kuriuo ieškovui buvo nurodyta likviduoti savavališkos statybos padarinius – ūkinius pastatus savo lėšomis nugriauti ir sutvarkyti statybvietę-, suteikdamas galimybę ieškovui savavališką statybą įteisinti, parengiant/gaunant reikiamus dokumentus – statinio projektą bei statybos leidimą. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas savo teisėms ginti pasirinko ne savavališkos statybos įteisinimo, o kartotinį administracinio pobūdžio aktų ginčijimo būdą.
Kadangi, kaip jau minėta, 2009-03-16 Savavališkos statybos akto Nr. (100)-11.39-04 teisėtumas yra patikrintas teismine tvarka, todėl jis sukelia teisines pasekmes. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė, kad 1995 m. buvo gautas statybos leidimas, kiti su statyba susiję dokumentai bei patvirtintas projektas, bet šie dokumentai pradingo. Tikėtina, jog jie nebuvo grąžinti 2005 m. tikrinimo metu. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl 1995 m. parengtų ir pradingusių statybos dokumentų atkūrimo, 2010-04-27 apeliantas su SĮ „Vilniaus rajono planas“ pastatytų ūkinės paskirties statinių projektavimo darbams sudarė sutartį. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. J. į bylą nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių Vilniaus apygardos teismo 2011-04-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-370-567/2011 nurodytų statybos trūkumų, susijusių su statybos dokumentų tinkamu įforminimu, ištaisymą. Taigi darytina išvada, kad ieškovas teismo suteikta galimybe savavališką statybą įteisinti – nepasinaudojo. Todėl nagrinėjamu atveju, esant nustatytam savavališkos statybos faktui, ieškovui taikyta teisinė priemonė – įpareigojimas nugriauti statinius yra parinkta pagrįstai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas atmesti ir kitus ieškinio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.
Apelianto prašymas kreiptis dėl reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ patvirtinimo, Nesudėtingų statinių reglamento priedo bendrųjų pastabų 1 lentelės, ar dėl to, kad žemės sklype yra daugiau nei vienas savininkas, jame statomus I grupės nesudėtingus statinius yra perkvalifikavimas į II nesudėtingų statinių grupę, ar toks perkvalifikavimas yra pagrįstas, t. y. šio reglamento leidėjo tinkamo išsiaiškinimo negali būti tenkinamas, nes prašyme nenurodyta į ką ir laikantis kokio reglamentavimo tokio išaiškinimo reikėtų kreiptis, be to šis reikalavimas yra iškeltas tik apeliaciniame skunde ir pirmosios instancijos teismo svarstytas nebuvo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apeliantų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą ar jo dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutarė:
Ieškovo M. J. (M. J.) ir trečiojo asmens J. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.