Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-370-567/2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-04-13
Bylos Nr.: 2A-370-567/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Neringa Švedienė, Alma Urbanavičienė
Ieškovas: M. J.
Trečiasis asmuo: V. K., H. A., J. M., E. J., J. J.
Atsakovas: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Advokatai: Benediktas Paulauskas

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS (S)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Romualdos Janovičienės,sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei,dalyvaujant vertėjai Oksanai Jakšto,ieškovui M. J.,ieškovo atstovui advokatui Benediktui Paulauskui,atsakovo atstovei R. S.,trečiajam asmeniui V. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-54-341/2010 pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys V. K., H. A., J. M., E. J., J. J..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas M. J. 2009-04-15 kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-03-16 savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.39-04 bei 2009-03-16 reikalavimą nugriauti ūkinius pastatus Nr. (100)-11.39-40. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijos planavimo statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009-03-16 surašė ieškovo atžvilgiu savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.39-04, reikalavimą ūkinės paskirties pastatus nugriauti Nr. (100)-11-39-40. Atgavę žemes sklypą Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai tarpusavyje susitarė dėl asmeninio sklypo ribų. Žemės ūkio departamentas prie Vilniaus apskrities valdytojo administracijos leido vykdyti ūkinę veiklą sugrąžinamoje žemėje. Ūkinė veikla yra susijusi su žemės apdirbimu, miškininkyste, ūkinės paskirties pastatų, priestatų, šiltnamių statyba, žemės ūkio produkcijos, ūkinės technikos, inventoriaus saugojimu. 1997 m. buvo gautas Vilniaus elektros tinklų leidimas į sklypą įvesti elektros liniją. 2002 m. dėl finansinių ir kitų priežasčių statyba buvo sustabdyta. 2008-12-17 V. K. skundu sąmoningai suklaidino pareigūnus, nurodydama klaidingą informaciją, jog žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) vyksta ginčai, palikimas nėra įformintas. Būdami suklaidinti šios informacijos, pareigūnai 2009-03-16, vadovaujantis Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 28 str. 2 d. 1 p. (2006-10-17 Nr. X - 857) nuostatomis, Statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2007, nepagrįstai surašė savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.39-04, su reikalavimu nugriauti ūkinės paskirties pastatus. Ieškovas teigia, jog aktai, nustatantys arba sugriežtinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, neturi atgalinio veikimo galios. Pagal Statybos techninį reglamento STR 1.01.07:2002 12.3.1, 12.3.2 punktų nustatytus reikalavimus nesudėtingiems statiniams statinio projektas, kaip ir leidimas statybai, neprivalomi.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad M. J. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto bei statybos leidimo, stato ūkinį pastatą (8x10,5 m., įrengti betono pamatai (ūkinis pastatas Nr. 1)) bei ūkinį pastatą (6x8, įrengti betono pamatai, išmūrytos sienos iš dujų silikato blokelių, sumontuotos medinės stogo konstrukcijos, uždengtas stogas (ūkinis pastatas Nr. 2)). Atsakovas teigia, jog statydamas ūkinį pastatą Nr. l savavališkais veiksmais ieškovas pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio l dalies 3 ir 4 punktų nuostatas, pagal kurias statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą, gauti statybos leidimą, ir 23 straipsnio l dalies reikalavimus, pagal kuriuos ūkinio pastato Nr. 1 statybai yra privalomas statybos leidimas. Ūkinis pastatas Nr. 2 pagal plotą (48 kv. m) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento SI R 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" l priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ l lenteles „Pastatai“ l eilutėje nustatytus kriterijus, priskirtinas I grupės nesudėtingiems statiniams. Pagal I priedo bendrų pastabų l ir 2 lentelėms l punktą, l grupes nesudėtingiems statiniams, statomiems žemes sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise. (...) taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. I ir II grupes nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybes teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Kadangi ūkinis pastatas Nr. 2 statomas žemės sklype, priklausančiame bendrosios dalinės nuosavybės teise ne tik ieškovui, tačiau ir kitiems bendraturčiams, turėjo būti gautas kitų bendraturčių sutikimas. Be to, kadangi I grupės statinys (ūkinis pastatas Nr. 2) statomas žemės sklype, kuris ne visas priklauso statytojui (t.y. iš dalies nepriklausančiame statytojui) nuosavybės teise, šiam statiniui taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Darytina išvada, kad, statydamas Ūkinį pastatą Nr. 2, savavališkais veiksmais ieškovas pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio l dalies 3 punktą, Nesudėtingų statinių reglamento 12.4.2 ir 12.4.3 papunkčių reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono Marijampolio apylinkės tarybos 1994-10-27 sprendimo priėmimo metu galiojo Lietuvos Vyriausybės 1992-12-10 nutarimu Nr. 937 patvirtinti Statybos pagrindų laikinieji nuostatai, kurių 17.1 papunktyje buvo nustatyta, kad statybos užsakovas (atitinka šiuo metu taikomą statytojo sąvoką) privalo gauti statybos sklypą ir savivaldybės leidimą projektuoti statybą (tokiu leidimu galėtų būti laikomas minėtas 1994-10-27 sprendimas), o 17.4 papunktyje buvo nustatyta, kad statytojas privalo turėti parengtą, nustatytąja tvarka suderintą ir po valstybinės (savivaldybės) ekspertizės patvirtintą statybos projektą. Ieškovo pateiktame 1994-10-27 sprendime nurodyta, kad M. J. privalo kreiptis į rajono architektą dėl techninės dokumentacijos įforminimo ir gauti leidimą vykdyti statybos darbus. Nei suderinto projekto, nei statybos leidimo ieškovas nepateikė. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994-12-22 įsakymu Nr. 249 patvirtintų statybos normų „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklės'“ (RSN-158-94) l punkte buvo įtvirtinta, kad pastatai, įrenginiai ir kiti statiniai (išskyrus išvardytus taisyklių 7, 8 ir 17 punktuose) Lietuvos Respublikoje gali būti statomi, perstatomi, išplečiami, modernizuojami, remontuojami arba nugriaunami tiktai turint šiomis taisyklėmis nustatyta tvarka išduotą leidimą. Tokio leidimo ieškovas neturi, o jo statomi statiniai nepatenka į minėtas 7. 8 ir 17 punktų išimtis.

Tretysis asmuo E. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, jog ieškinį palaiko, neprieštarauja ieškovo pateiktiems argumentams.

Tretysis asmuo V. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad M. J. pažeidė įstatymo reikalavimus, kadangi neteisėtai – neturint reikamos dokumentacijos ir statybos leidimo stato du ūkinius pastatus. Ieškovo savavališka statyba pažeidžia V. K., kaip 6.1100 ha ploto žemė sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkės teises ir įstatymo saugomus interesus. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistai pagrįstai surašė ieškovui savavališkos statybos aktus bei pareikalavo likviduoti savavališkos statybos padarinius (LR CK 4.40 str. 1 d., 4.75 str., 4.103 str.).

Tretysis asmuo J. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį patenkinti ir panaikinti skundžiamą aktą. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai vadovavosi Statybos įstatymo pakeitimo 28 str. 2 d. 1 p. (2006-10-17 Nr. X - 857), Statybos techniniu reglamento STR 1.09.06:2007 nuostatomis. Naujai priimtas įstatymas neturi atgalinės galios.

Tretysis asmuo J. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškinį patenkinti, skundžiamą aktą panaikinti. Nurodė, jog žemės bendrasavininkai sutarė dėl sklypo ribų, sutvarkė reikamus dokumentus. Tam, kad žemės sklype vykdyti ūkinę veiklą bei gauti leidimą statybai, 1994 m. bendrasavininkai kreipėsi į Marijampolio apylinkės tarybą, kuri išdavė leidimą gyvenamojo namo bei ūkinės paskirties pastatų statybai.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo H. A. pateikė atsileipimą į ieškinį, prašydama jį tenkinti, nurodė, kad pagal V. K. skundus jau ne pirmą kartą buvo atlikti patikrinimai dėl šios statybos, kurių metu pažeidimų nenustatė. Kad gauti leidimą ūkininkauti (1996 Žemės ūkio departamentas leido vykdyti ūkinę veiklą pažymėjimas Nr. 1469-04) ir statybai, bendrasavininkai kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę. 1994 m. Marijampolio apylinkės tarybos sprendimu buvo gautas leidimas gyvenamojo namo ir ūkinės paskirties pastatų statybai su rekomendacija kreiptis pas rajono architektą dėl projekto ir technikinės dokumentacijos įforminimo. Reikiama dokumentacija buvo paruošta ir pristatyta Vilniaus rajono savivaldybės architektūros skyriui, kur bendrasavininkams buvo pranešta, jog ūkiniams pastatams ir gyvenamiesiems namams iki 50 m² pločio projektas ir leidimas neprivalomi. Atsižvelgiant į tai, kad ateityje nebūtų nesusipratimų, bendrasavininkai J. J., J. J., M. J., H. A. susitarė dėl asmeninio sklypo ribų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-05-13 sprendimu ieškovo M. J. ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo M. J. 43,14 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju byloje pirmiausia būtina įvertinti atliktų darbų pobūdį ir tai, ar jiems buvo reikalingas statybos leidimas ar kitas normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytas dokumentas. 2009-03-16 savavališkos statybos akte Nr.(100)-11.39-04 nurodyta, kad statomi 2 ūkiniai pastatai: vienam (ūkinis pastatas Nr.1) įrengti betono pamatai (8×10,5m), antram (ūkinis pastatas Nr.2) - įrengti betono pamatai (6×8m) ir išmūrytos sienos iš dujų silikato blokelių, sumontuotos medinės stogo konstrukcijos, uždengtas stogas. Ginčo dėl akte nurodytų matmenų byloje nėra. Taigi ūkinio pastato Nr.1 plotas yra 84 kv.m, todėl šis statinys nepriskirtas nesudėtingiems statiniams ir jo statybai ieškovas privalo turėti įstatymo nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą bei statybos leidimą. Teismas daro išvadą, kad ūkinio pastato Nr.1 darbams, dėl kurių surašytas savavališkos statybos aktas, buvo būtinas statybos leidimas. Teismas nustatė, kad iš Marijampolio apylinkės tarybos 1994-10-27 sprendimo matyti, kad Marijampolio apylinkės taryba leido ieškovui statyti gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, bei tuo pačiu išaiškino tolesnę statybos proceso tvarką, t.y. kad M. J. turi kreiptis pas rajono architektą dėl techninės dokumentacijos apiforminimo ir gauti leidimą vykdyti statybos darbus. Sprendime aiškiai nurodyta, kad ieškovas, norint statyti namą su ūkiniais pastatais, turi gauti statybos leidimą. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad Vilniaus rajono Marijampolio apylinkės tarybos 1994-10-27 sprendimo priėmimo metu statybos darbus reglamentavo Lietuvos Vyriausybės 1992-12-10 nutarimas Nr. 937 „Dėl statybos pagrindų laikinųjų nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Statybos pagrindų laikinieji nuostatai), kuris galiojo nuo 1992-12-10 iki 1996-08-31, ir LR Vyriausybės 1992-12-08 nutarimas Nr. 931 „Dėl statinių statybos ir eksploatavimo valstybinės priežiūros vykdymo“. Statybos pagrindų laikinųjų nuostatų 17 punkto 17.1 papunktyje buvo numatyta, kad statybos užsakovas (investitorius) privalo gauti statybos sklypą ir savivaldybės leidimą projektuoti statybą, o 17.4 papunktyje nustatyta, kad statybos užsakovas privalo turėti parengtą, nustatytąja tvarka suderintą ir po valstybinės (savivaldybės) ekspertizės patvirtintą statybos projektą. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994-12-22 įsakymu Nr. 249 patvirtintų statybos normų „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklės“ RSN 158-94) l punkte buvo įtvirtinta, kad pastatai, įrenginiai ir kiti statiniai (išskyrus išvardytus taisyklių 7, 8 ir 17 punktuose) Lietuvos Respublikoje gali būti statomi, perstatomi, išplečiami, modernizuojami, remontuojami arba nugriaunami tiktai turint šiomis taisyklėmis nustatyta tvarka išduotą leidimą. Dokumentą išduoda valstybinę statybos priežiūrą vykdanti institucija. Taigi pažymėtina, kad tiek 1994 metais, tiek vėlesniu laikotarpiu galioję, tiek ir šiuo metu galiojantys statybos darbus reglamentuojantys norminiai teisės aktai (LR Vyriausybės 1992-12-10 nutarimas Nr. 937 „Dėl statybos pagrindų laikinųjų nuostatų patvirtinimo“ ir LR Vyriausybės 1992-12-08 nutarimas Nr. 931 „Dėl statinių statybos ir eksploatavimo valstybinės priežiūros vykdymo“, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir kt.) nustato, kad statinio statybai ar rekonstrukcijai atlikti būtinas leidimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes Marijampolio apylinkės tarybos 1994-10-27 sprendimas negali būti prilyginamas statybos leidimui. Antro ūkinio pastato plotas yra 48 kv.m, todėl pagal reglamento STR 1.01.07:2002 l priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ l lenteles „Pastatai“ l eilutėje nustatytus kriterijus, šis pastatas priskirtinas I grupės nesudėtingiems statiniams. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas nesudėtingo statinio Nr.2 statybos darbus atliko, neturėdamas aukščiau nurodytų teisės aktų reikalaujamų dokumentų, to neginčija ir pats ieškovas. Byloje esantys žemės sklypo bendrasavininkų J. M., E. J., J. J. ir H. A. raštiški sutikimai nepatvirtina ūkinio pastato Nr.2 statybų teisėtumo, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovas turėtų suderintą supaprastintą statinių projektą, todėl pareiškėjo atliekami ūkinio pastato Nr.2 statybos veiksmai vertintini kaip savavališka statyba. Be to, ir žemės sklypas ant kurio stovi ginčo ūkiniai statiniai yra bendra dalinė nuosavybė, o visų bendrasavininkų susitarimo nebuvo ginčo statybos objektų laikotarpiu, nėra ir šiuo metu (LR CK 4.75 str., LR CPK 88 str. 1 d., 96 str., 259 str. 268 str. -270 str., LR Statybos įstatymo 2 str. 71 d., 12 str. 1 d. 3, 4 p., 28 str.).

Šalies argumentai

Ieškovas M. J. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-13 sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas. Nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, neturėjo vadovautis V. K. skundu ir paaiškinimais, kuriuose ji nurodė klaidingą informaciją, jog žemės paveldėjimas nėra tinkamai įformintas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad statybos pradžioje bendrasavininkai neprieštaravo statybai. Statybos įstatymuose nuo 1996 m. nėra numatyta, kad bendrasavininkų sutikimas turi būti patvirtintas notaro. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijos planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsiliepimuose nurodyti vieni argumentai ir motyvacija, dėl kurių surašytas savavališkos statybos aktas, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos - kiti argumentai. Teismas neteisingai išaiškino, kad žemės sklypo bendrasavininkai E. J., J. J., J. M., H. A. sutinka, kad ieškovo, kaip žemės sklypo bendrasavininko, vardu LR teisės aktų nustatyta tvarka pagal patvirtintą projektą ir galiojančias statybos normas, gavęs atitinkamus leidimus žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statytų pastatus ar formuotų ūkininko sodybą (2 t., b.l. 10-13). Šiuo atveju reikia atsižvelgti į tai, kokios rūšies bus statomi statiniai. Nesudėtingos grupės statiniams nėra privalomi projektas ir leidimas statybai (STR 1.01.07:2002). Teismas, remiantis LR Statybos įstatymo 2 str. 71 d., neteisingai statybos leidimą pripažino neteisėtu. Statybos įstatymo pakeitimai įsigaliojo nuo 2006-10-17, todėl ieškovo atveju jie negali būti taikomi. Teismas neteisingai išaiškino Statybos įstatymo 23 str. 9 d., kad statybos leidimai negali būti prilyginami jokiems kitiems viešojo administravimo subjektų priimamiems administraciniams aktams. Leidimus statyti ir griauti išduoda savivaldybės meras, jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas. Marijampolio tarybos sprendimas pilnai gali būti prilygintas statybos leidimo kriterijams, tuo labiau ieškovo atveju leidimas nėra privalomas. Rekomendacija kreiptis pas rajono architektą buvo reikalinga, kad būtų statomi statiniai, kuriems pagal galiojančias normas buvo privalomas statinio projektas ir leidimas statybai. Teismas nesiaiškino Lietuvos Vyriausybės 1992-12-10 nutarimo Nr. 937 „Dėl statybos pagrindų laikinųjų nuostatų patvirtinimo“, kuris galiojo nuo 1992-12-10 iki 1996-08-31 ir LR Vyriausybės 1992-12-08 nutarimas Nr. 931 „Dėl statinių statybos eksploatavimo valstybinės priežiūros vykdymo“ statybos pagrindų laikinųjų nuostatų 17 punkto 17.1 papunktyje buvo numatyta, kad statybos užsakovas privalo gauti statybos sklypą ir savivaldybės leidimą projektuoti statybą, 17.4 papunktyje nustatyta, kad statybos užsakovas privalo turėti parengtą, nustatyta tvarka suderintą ir po valstybinės ekspertizės patvirtintą statybos projektą. Projektas gyvenamajam namui, ūkinės paskirties statiniams buvo įteiktas architektūros skyriui ir kitiems šio proceso dalyviams. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07-2002 18 str. 2 p. nesudėtingus statinius, statinių projektavimas, statyba yra leidžiama fiziniams asmenims, turintiems statybos aukštąjį išsilavinimą. Todėl ieškovo atveju nėra draudžiama statinį Nr. 1 rekonstruoti ir pritaikyti nesudėtingos grupės statiniams. 2002-04-16 LR aplinkos apsaugos ministro įsakyme Nr. 184 yra patvirtintas nesudėtingų statinių sąrašas, kuriems projektas ir leidimas nėra privalomi.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmeti kaip nepagrįstą ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-13 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad techniniai dokumentai buvo parengti ir gautas sprendime nurodytas leidimas, todėl ieškovo argumentai, kad 1994-10-27 sprendimas prilyginamas statybos leidimui yra nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008) yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 15 str. nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Kadangi statiniai statomi žemės sklype, priklausančiame bendrosios dalinės nuosavybės teise ne tik ieškovui, tačiau ir kitiems bendraturčiams, turėjo būti gautas kitų bendraturčių sutikimas. Kadangi I grupės statinys (ūkio pastatas Nr. 2, 48 m²) statomas žemės sklype, kuris ne visas priklauso statytojui nuosavybės teise, šiam statiniui taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994-12-22 įsakymu Nr. 249 patvirtintose Respublikinės statybos normose RSN 158-94 Leidimų statyti griauti statinius išdavimo taisyklėse numatyta kokius dokumentus turi pateikti statytojas, norėdamas gauti leidimą, o 13.2.1 p. nustato, kad privalomas bendraturčių sutikimas, kai statoma bendrasavininkams priklausančioje valdoje.

Tretysis asmuo V. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-13 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas pateikė abstrakčius samprotavimus bei savo subjektyvią nuomonę dėl jam nepriimtinos pozicijos. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs faktą, kad žemės sklypas, ant kurio stovi ginčo statiniai, yra bendra dalinė nuosavybė, o visų bendradalininkų susitarimo nebuvo dėl ginčo statybos, patvirtina, jog ieškovo savavališka statyba pažeidžia V. K., kaip 6.1100 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., bendrasavininkės, teises ir įstatymo saugomus interesus (LR CK 4.75 str.).

Tretysis asmuo J. M. pateikė rašytinį paaiškinimą, prašydama apeliacinį skundą tenkinti, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-13 sprendimą panaikinti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2010-04-28 buvo paduotas ieškinys Vilniaus rajono apylinkės teismui su prašymu atidalinti turto, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Teismas ieškinį grąžino, nes nepavyko pateikti žemės sklypo atidalinimo projektą. 2010-04-28 su UAB „Geokada“ pasirašyta sutartis dėl geodezijos ir žemės sklypo atidalinimo projekto, bet iki šiol sklypo geodezija, projektas nėra padarytas. 2010-03-26 Vilniaus rajono 1 notarų biure bendrasavininkams pavyko įforminti notariškai patvirtintą sutikimą, kad bendrasavininkai neprieštaravo statybai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali pakeisti sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškinys dalyje dėl 2009-03-16 reikalavimo Nr. (100)-11.39-40 nugriauti ūkinius pastatus panaikinimo ir ieškinį šioje dalyje patenkinant, panaikinant Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-03-16 reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (100)-11.39-40 nugriauti ūkinius pastatus. Paliktina iš esmės nepakeista sprendimo dalis, kuria ieškinys dalyje dėl 2009-03-16 savavališkos statybos akto Nr. (100)-11.39-04 panaikinimo atmestas, nes byla šioje dalyje išspręsta teisingai (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-01-31 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalies ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos) 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai) nutarta:

1) Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 116-4403) 3 dalis, pagal kurią tuo atveju, kai statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, bylą nagrinėjantis „teismas savo sprendimu gali: 1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.); 2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti“, ta apimtimi, kuria nebuvo numatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams;

2) Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 116-4402) 3 dalis ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant teismas, konstatavęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos faktą, spręsdamas dėl kompetentingų institucijų priimtų įpareigojimų vykdymo, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą, nei patvirtinti kompetentingų institucijų įpareigojimą pastatytą ar statomą statinį (jo dalį) nugriauti arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ir pan.), prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams;

3) Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (2009 m. lapkričio 19 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 144-6352) 3 dalis ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant teismas, konstatavęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos faktą, spręsdamas dėl kompetentingų institucijų priimtų įpareigojimų vykdymo, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą, nei patvirtinti kompetentingų institucijų įpareigojimą pastatytą ar statomą statinį (jo dalį) nugriauti arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ir pan.), prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Pagal LR Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnį, reglamentuojantį teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai pasekmes, numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Tai, kad įstatymas suteikė teisę statybos valstybinę priežiūrą vykdančiai institucijai reikalauti, kad statytojas nugriautų savavališką statinį, atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, nereiškia, kad kiekvienu atveju, kai statytojas nustatyta tvarka nepatvirtina projektinės dokumentacijos ir negauna statybos leidimo ir vieno iš žemės sklypo bendraturčių sutikimo, savavališkai pastatyti statiniai yra besąlygiškai nugriaunami.

Oficialiai paskelbus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-01-31 nutarimą, nagrinėjamos bylos atveju ginčo teisiniams santykiams dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-03-16 reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (100)-11.39-40 nugriauti ūkinius pastatus, netaikytina Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 116-4402) 3 dalis, nes joje nebuvo nustatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant teismas, konstatavęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos faktą, spręsdamas dėl kompetentingų institucijų priimtų įpareigojimų vykdymo, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą, nei patvirtinti kompetentingų institucijų įpareigojimą pastatytą ar statomą statinį (jo dalį) nugriauti.

Byloje šalių ginčijami ir teismo nagrinėjami teisiniai santykiai yra atsiradę iki Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) pakeitimo, nes tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys neginčija fakto, kad ūkinių pastatų savavališkos statybos buvo atliekamos 2002 metais. Pagal bendrąsias materialinių teisės normų galiojimo laiko atžvilgiu taisykles ginčui išspręsti teisingai, turi būti atsižvelgiama į nagrinėjamų teisinių santykių atsiradimo laiku galiojusį Statybos įstatymo 28 straipsnis, nes Statybos įstatymo 28 straipsnis pakeistas 2006 m. spalio 17 d. įstatymu Nr. X-857, įsigaliojusiu nuo 2006 m. spalio 31 d. Būtina diferencijuoti neteisėtos statybos civilinius teisinius padarinius pagal neteisėtos statybos pobūdį: jeigu statinys statomas ar pastatytas savavališkai arba pažeidžiant esminius statinio projekto sprendimus, toks statinys turi būti nugriaunamas, nepaliekant galimybės įteisinti savavališką statybą. Kai statinys statomas ar pastatytas pažeidžiant kitus, ne esminius, statinio projekto sprendimus, teismas gali padaryti išvadą, kad statytojas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali pašalinti trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija ir leidimo statybai įforminimu. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, reikalinga visais atvejais leisti savavališkos statybos statytojui per nustatytą terminą pašalinti trūkumus, susijusius su statybos dokumentų tinkamu įforminimu.

Vertinant ginčijamo 2009-03-16 reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (100)-11.39-40 nugriauti ūkinius pastatus teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtina užtikrinti statytojui galimybę pašalinti konstatuotus statybos trūkumus, susijusius su statybos dokumentų tinkamu įforminimu, nes objektyviai egzistuoja nustatytų trūkumų pašalinimo galimybė.

Marijampolio apylinkės tarybos 1994-10-27 sprendimas (1 t., b.l. 105) patvirtina, kad Marijampolio apylinkės taryba leido ieškovui statyti gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, išaiškinant tolesnę statybos proceso tvarką, kad ieškovas turi kreiptis į rajono architektą dėl techninės dokumentacijos apiforminimo ir gauti leidimą vykdyti statybos darbus.

Nagrinėjamoje byloje nustatytų statybos dokumentų tinkamo įforminimo trūkumų pašalinimo galimybė yra, nes ieškovas yra pradėjęs procedūras dėl savavališkos statybos įteisinimo: gauti trečiųjų asmenų, kaip bendraturčių, E. J., J. J., J. M. ir H. A. 2010-03-26 sutikimai (2 t., b.l. 10-13) dėl statinių statybos bendratučiams priklausančiame žemės sklype. Ta aplinkybė, kad tretysis asmuo V. K. iki šiol nėra davusi sutikimo šiuo klausimu, negali užkirsti kelio ieškovui įteisinti savavališką statybą, nes teismas įstatymų nustatyta tvarka atskiroje byloje pagal ieškovo ieškinį gali nustatyti žemės sklypo tarp bendraturčių naudojimosi tvarką ir įvertinti, ar konkretaus asmens atsisakymas duoti sutikimą statybai bendratučiams priklausančiame žemės sklype, yra pagrįstas.

Viena iš svarbių priežasčių, sudarančių teisinį pagrindą sudaryti galimybę įteisinti savavališką statybą, teisėjų kolegija pripažįsta trečiojo asmens V. K. atsisakymą duoti sutikimus nustatyta tvarka. Tai, kad tretysis asmuo V. K., būdama ieškovo sesuo, sudaro kliūtis, neduodama sutikimo, veikti nustatyta tvarka ieškovui, kaip bendraturčiui, parodo, kad ieškovas, kaip statytojas, turi operatyviai ir rūpestingai spręsti savavališkos statybos įteisinimo klausimus, protingai ir sąžiningai derindamas tarpusavio interesus ir su trečiuoju asmeniu V. K., kuri nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą ir konkrečių sąlygų, kurioms esant galimas jos interesų derinimas su ieškovo, kaip statytojo, poreikiais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal dabar galiojančią Statybos įstatymo redakciją ieškovas turi galimybę užbaigti administracinę procedūrą, pradėtą Marijampolio apylinkės tarybos 1994-10-27 sprendimu (1 t., b.l. 105), įteisinant savavališką statybą.

Ieškinys likusioje dalyje pagrįstai buvo atmestas pirmosios instancijos teisme, nes ieškovas vykdė ūkinių pastatų savavališką statybą ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą panaikinti 2009-03-16 savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.39-04, nes 2009-03-16 ieškovas neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo ir visų žemės sklypo bendraturčių sutikimo dėl ūkinių pastatų statybų. Tai patvirtina, kad statyba buvo pradėta ir vykdoma savavališkai, nederinant su valstybinėmis institucijomis projektinės dokumentacijos ir negaunant tuo tikslu statybos leidimo. Tai, kad, spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl 2009-03-16 savavališkos statybos akto Nr. (100)-11.39-04 panaikinimo, teismas rėmėsi LR Statybos įstatymo nuostatomis, nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimo dalį, nes byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės, vertinant ginčijamą 2009-03-16 savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.39-04. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, išsamiai įvertindamas faktines aplinkybes, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškinys dėl 2009-03-16 savavališkos statybos akto Nr. (100)-11.39-04 panaikinimo, nes byla šioje dalyje išspręsta teisingai. Nagrinėjamu atveju netaikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-492/2008, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., 1.138 str., CPK 2 str., 5 str. - 8 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Teisėjų kolegija nepriteisia ieškovo naudai jo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CPK 3 str. 1 d.), atsižvelgiant į tai, kad 2009-03-16 savavališkos statybos aktas Nr. (100)-11.39-04 nėra naikinamas ir ieškovas vykdė statybos darbus, neturėdamas projektinės dokumentacijos, visų žemės sklypo bendraturčių sutikimo ir statybos leidimo, nesikreipdamas nustatyta tvarka į statybos valstybinę priežiūrą vykdančią instituciją (CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str., 177 str. – 179 str., 185 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p.,

nutarė:

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dalyje dėl 2009 m. kovo 16 d. reikalavimo Nr. (100)-11.39-40 nugriauti ūkinius pastatus panaikinimo ir ieškinį šioje dalyje patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. kovo 16 d. reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (100)-11.39-40 nugriauti ūkinius pastatus.

Palikti iš esmės nepakeistą sprendimo dalį, kuria ieškinys dalyje dėl 2009 m. kovo 16 d. savavališkos statybos akto Nr. (100)-11.39-04 panaikinimo atmestas. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė

Teisėjos Alma UrbanavičienėRomualda Janovičienė