Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui J. B. ir pareiškėjo Žemaitijos visuomenės parlamento atstovui J. B. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. B. ir Žemaitijos visuomenės parlamento skundą dėl sprendimo panaikinimo ir žalos priteisimo atsakovams valstybės įmonei Registrų centras ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. ir Žemaitijos visuomenės parlamentas (toliau – pareiškėjai) 2015 m. rugsėjo 24 d. pateikė teismui skundą, 2015 m. spalio 5 d. nutartimi priimta skundo dalis, kurioje pareiškėjai prašė įpareigoti valstybės įmonę (VĮ) Registrų centrą (toliau – Registrų centras) atsakyti į pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 3 d. paštu ir elektroniniu paštu Registrų centrui išsiųstą skundą, kuriuo pareiškėjas prašė jo vardu įregistruoti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamojo turto objektas), išduoti nekilnojamojo turto objekto nuosavybės registracijos pažymėjimą ir iki 2015 m. rugpjūčio 22 d. atsiprašyti už VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pareiškėjui padarytą itin didelę moralinę ir materialinę žalą.

2015 m. lapkričio 30 d. pareiškėjai patikslino skundą, 2015 m. gruodžio 8 d. teismo nutartimi priimta skundo dalis, kurioje reikalaujama panaikinti VĮ Registrų centro 2015 m. spalio 19 d. raštą Nr. (1.1.4.)s-4865 „Dėl atsisakymo nagrinėti skundą“ (toliau – 2015 m. spalio 19 d. sprendimas); 2016 m. sausio 21 d. nutartimi priimta skundo dalis, kurioje keliamas reikalavimas dėl 156 000,00 Eur turtinės žalos priteisimo.

2016 m. vasario 11 d. (pagal pašto antspaudą ant voko) pareiškėjai pateikė teismui patikslintus reikalavimus, 2016 m. vasario 17 d. teismo nutartimi pareiškėjų reikalavimas dėl 429 157,00 Eur turtinės žalos priteisimo priimtas nagrinėti. Kitoje dalyje skundą atsisakyta priimti.

2016 m. kovo 10 d. (pagal pašto antspaudą ant voko) pareiškėjai pateikė teismui patikslintus reikalavimus, 2016 m. birželio 15 d. įsiteisėjusia 2016 m. kovo 21 d. teismo nutartimi minėtą reikalavimų patikslinimą atsisakyta priimti.

Pareiškėjų skunde ir patikslintuose skunduose dėl šioje byloje priimtų nagrinėti reikalavimų yra teikiami atitinkami paaiškinimai. Paaiškina, kad negauna atsakymo į pareiškėjų 2015 m. rugpjūčio 3 d. išsiųstą skundą dėl itin nusikalstamai įregistruoto pareiškėjo (J. B.) statyto ir neparduoto dvigubo arkinio sandėlio (duomenys neskelbtini), kurį įregistravo Registrų centro Klaipėdos filialas. Pirminiame skunde nurodyta, kad atsakymas negautas iki 2015 m. rugsėjo 24 d. Tuo klausimu kreipėsi ir į Registrų centrą. Paaiškina, kad skunduose buvo nurodę, jog minėtame statinyje nuo 2001 m. įregistravo 15 metų veikiantį Žemaitijos visuomenės parlamentą. Skundai, į kuriuos neatsakyta buvo grindžiami tuo, kad dvigubo arkinio sandėlio J. B. niekam nepardavė, nepadovanojo, neišnuomojo ar kitaip neperleido K. B.. Pareiškėjas reikalavo grąžinti K. B. vardu įregistruotą statinį ir atlyginti žalą, tačiau konkrečiai žalos dydis neįvardinamas ir konkretus ir aiškus reikalavimas dėl žalos atlyginimo nereiškiamas. Pareiškėjai minėtuose skunduose vardino įrodymus, kurie, pasak pareiškėjų, patvirtina statinio (duomenys neskelbtini), angaro, pastatyto 1995 m. gegužės 30 d., nuosavybę, nurodo, kad buvo klastojami dokumentai. Skunduose nurodė, kad Registrų centro Klaipėdos filialas yra atsakingas už 2002 m. vasario 25 d. atliktą statinio įregistravimą K. B. vardu, tokiu būdu be pagrindo įteisintas 2001 m. gruodžio 27 d. aktas. Registrų centras buvo kaltinamas vilkinimu atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Tuo pačiu ir pirminis skundas teismui grindžiamas tuo, kad atsakovas vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus (pareiškėjai pradžioje teigė negavę atsakymo į jų skundą Registrų centrui). Dalis argumentų, dėl kurių pareiškėjai mano, kad statinys turi būti įregistruotas J. B. vardu, yra ir tai, kad jau 15 metų, t.y. nuo 2001 m. tame statinyje įregistruota Žemaitijos visuomenės parlamento buveinė, kad J. B. nupirko valstybinės žemės sklypą, gavo statybos leidimą dvigubam arkiniam sandėliui statyti ir jį pastatė, pirko statybines medžiagas, aiškino, kad statiniui išduoti keturi skirtingi pridavimo aktai, nurodo, kad K. B. Registrų centrui teikė klaidingus dokumentus ir kt.

Turtinės žalos atsiradimą pareiškėjai sieja su tuo, kad pareiškėjai dėl 0,53 ha žemės sklypo ir arkinių sandėlių neteisėto užvaldymo, atlikto VĮ Registrų centro pagalba, patyrė nuomos nuostolius nuo 2002 m. vasario 25 d. Skaičiavo pradžioje po 1000 Eur per mėnesį, vėliau reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo padidintas iki 429157 Eur nuompinigių nuostolių. Šis reikalavimas grindžiamas tuo, kad remiantis kitų teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodančiomis nuomos pagrindus, 2003 – 2008 metais, viso 54 mėnesius, kiti asmenys iš pareiškėjų nuomojo arkinį sandėlį ir 0,53 ha teritoriją, susidaro nuomos skola 261157 Eur. Nuo 2008 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. vasario 10 d. nuomos mokestis padvigubėjo dėl sklypo ir statinio strateginės padėties, o dėl to kas mėnesį pareiškėjai negavo po 7000 Lt pajamų. Nurodo, kad dabartinis nuomininkas daug metų moka tokio dydžio nuomą (po 2000 Eur). Skaičiavimus grindžia tuo, kad tik teisėtas savininkas galėjo nuomoti žemės sklypą ir statinį.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir kito pareiškėjo atstovas J. B. palaikė skundą, patikslintus skundus, iš esmės įrodinėjo, kad pareiškėjų nurodomas statinys nepagrįstai įregistruotas kito asmens vardu, kad pareiškėjai šį klausimą kėlė daugelyje bylų, todėl mano, kad terminas dėl nepriimtų nagrinėti reikalavimų turėtų būti atnaujintas. Aiškino, kad niekada nėra pardavęs žemės sklypo K. B., o aktas, kurio pagrindu atlikta statinio registracija K. B. vardu yra suklastotas. Žala susidarė, nes pagal nuomos sutartis, kurias sudarė pareiškėjai, nuoma buvo mokėta K. B..

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. vasario 3 d. duomenimis (registro įrašo Nr. 50/127868), pastatas – žemės ūkio padargų sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir K. B. nuosavybės teisė į jį Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuo 2002 m. vasario 25 d. K. B. prašymu pagal pateiktą 2001 m. gruodžio 27 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir kartu pateiktą Valstybinės mokesčių inspekcijos 2002 m. vasario 11 d. pažymą Nr. 18-02-V-1.

Paaiškina, kad J. B. į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą dėl sandėlio ir daiktinių teisių į jį įregistravimo nesikreipė ir skunde minimos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2001 m. liepos 20 d. pažymos 160 apie nebaigtą statyti statinį, taip pat nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikė.

Dokumentai, kurių pagrindu atlikta registracija K. B. vardu, nėra panaikinti ar kitokiu būdu netekę galios, o teismai yra pasisakę dėl nuosavybės teisių į sandėlį bei žemės sklypą registracijos K. B. vardu. Nurodo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-584-370/2007 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-191/2008. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu (baudžiamoji byla Nr. 68-100115-04 dėl sukčiavimo) nebuvo nustatyti jokie VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo neteisėti veiksmai J. B. atžvilgiu. Teigia, kad Klaipėdos filialo darbuotojai veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, vykdė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, todėl nėra pagrindo žalai atsirasti. Remiasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsniu ir aiškina, kad pareiškėjai yra praleidę 34 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis dėl žalos atlyginimo į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją. Taip pat aiškina, kad pareiškėjai kartu su skundu nepateikė nei konkrečios žalos dydį patvirtinančių duomenų nei žalos atsiradimą patvirtinančių dokumentų. Prašo pareiškėjų reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį Klaipėdos filialas informuotas.

Skundas netenkinamas.

Ginčas yra dėl VĮ Registrų centras sprendimo, kuriuo atsakoma į pareiškėjų skundus, ir dėl turtinės žalos atlyginimo.

Dėl VĮ Registrų centras 2015 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. (1.1.4.)s-4865.

Pareiškėjų 2015 m. liepos 31 d. skunde (t. 1, b.l. 33-35), kurį padavė J. B. ir tas pats asmuo pasirašė skundą kaip Žemaitijos visuomenės parlamento tarybos prezidentas, pirmiausia nurodoma, kad J. B. yra nukentėjęs nuo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo veiksmų. Nors tikslūs statinio, dėl kurio įregistravimo duomenų teikiamas skundas, duomenys nenurodomi, tačiau skunde nurodoma, kad J. B. yra dvigubo angaro statytojas ir angaro savininkas, kuris šio statinio niekam nepardavė. Iš tolimesnio skundo turinio seka, kad pareiškėjai nesutinka su tuo, kad Klaipėdos filialas šį statinį įregistravo K. B. vardu. Kaip ir vėliau nurodoma skunde teismui, vienas iš pareiškėjų argumentų yra tas, kad J. B. nuo 2001 m. tame statinyje yra įregistravęs Žemaitijos visuomenės parlamentą. Toliau buvo nurodyta, kad J. B. arkinio sandėlio niekam nepardavė, nepadovanojo, neišnuomojo ir kitaip neperdavė. Prašo pripažinti Klaipėdos filialo atliktą statinio įteisinimą K. B. neteisėtu, klaidingu, atlyginant J. B. žalą ir jo vardu įteisinant dvigubo angaro nuosavybę. Kartu J. B. nurodo dokumentus, kurie jo nuomone patvirtina, kad šio statinio savininkas yra jis: 2001 m. liepos 20 d. pažymą Nr. 160, nurodo baudžiamosios bylos medžiagą ir policijos komisariato išduotus dokumentus, jo manymu, šie dokumentai patvirtina, kad registravimo pagrindu buvęs 2001 m. gruodžio 27 d. aktas yra suklastotas. Pareiškėjai konstatuoja, kad Klaipėdos filialas K. B. 2002 m. vasario 25 d. nusikalstamai įregistravo nuosavybę, tuo pačiu įteisino suklastotą 2001 m. gruodžio 27 d. aktą. Nurodoma civilinė byla, kurioje Klaipėdos filialo atstovas patvirtino, jog neturėjo sandėlių pirkimo-pardavimo sutarties. Skunde keliami tokie reikalavimai: 1) skubos tvarka J. B. išduoti dvigubo angaro nuosavybės registracijos pažymėjimą; 2) geranoriškai atsiprašyti iki 2015 m. rugpjūčio 22 d. už padarytą itin didelę moralinę ir materialinę žalą, nes arkinio sandėlio apytikslė vertė yra 900 000 Eur. Po to nurodomas įspėjimas, kad iki nurodyto laiko neištaisius klaidų, moralinei ir materialinei žalai atlyginti bus areštuotos VĮ Registrų centro sąskaitos 900 000 Eur žalai ir nuostoliams atlyginti. Nurodoma pastaba, kad laikas atkurti teisingumą, nuosavybę ir atlyginti itin didelę žalą ir nuostolius.

Prie skundo buvo pridėtos teismų nutartys, Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimas.

Pateikus minėtą skundą, 2015 m. rugsėjo 22 d. J. B. elektroniniu paštu išsiuntė VĮ Registrų centrui laišką, kuriame kelia klausimą, kodėl neatsakoma į 2015 m. rugpjūčio 3 d. skundą, pažeidžiami terminai (t. I, b.l. 59), pakartojama dalis skunde nurodytų aplinkybių, tačiau statinys nėra tiksliai identifikuojamas. Kartu vėl pateikiamas skundas.

Valstybės įmonė Registrų centras 2015 m. spalio 19 d. raštu Nr. (1.1.4.)s-4865 atsako į 2015 m. liepos 31 – 2015 m. rugsėjo 22 d. skundus (t. I, b.l. 65). Šiame rašte pranešama, kad VĮ Registrų centras nustatė, jog galimai skundo dalykas – Žemės ūkio padargų sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (toliau – Sandėlis), kuris nuosavybės teise įregistruotas K. B. (gim. 1928-02-01), įregistravimo juridinis pagrindas 2001 m. gruodžio 27 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Nurodoma, kad pareiškėjai ginčija K. B. nuosavybės teisę į Sandėlį, t.y. pareiškėjų skundo esmę atsakovas suprato ir dėl jos toliau pasisako. Nurodo, kad nustatė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-584-370/2007 atmetė pareiškėjo ieškinį dėl Sandėlio teisinės registracijos panaikinimo, daro išvadą, kad skunde išdėstytas reikalavimas dėl sandėlio registracijos jau yra išspręstas teismų (nurodoma ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-191/2008, po kurios įsiteisėjo minėtas teismo sprendimas). Taip pat nurodoma, kad nuo Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimo (2002 m. vasario 26 d.) įregistruoti nuosavybės teisę į Sandėlį yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Atsakymas grindžiamas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių 12 punktu, pareiškėjų gautus skundus nagrinėti atsisakoma.

Pareiškėjai neginčijo, kad atsakyme kalbama apie tą patį statinį, dėl kurio jie kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir į teismą. Pareiškėjų skunduose VĮ Registrų centrui nebuvo tiesioginio reikalavimo dėl žalos atlyginimo, tik buvo nurodoma, kad galimai žalos atlyginimo bus reikalaujama ateityje.

Atsisakymas nagrinėti skundą grindžiamas Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 23 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų „Asmenų prašymo nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių“ 12 punktu.

Motyvuojamoji dalis

VAĮ 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad skundas viešojo administravimo institucijoje nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą <...> ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą (teismas šią nuostatą aiškina taip: tai reiškia, kad šis teiginys neliečia teismų sprendimų), taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Taip pat nustatyta, kad apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.

Atsakovas VĮ Registrų centras pripažino, kad pažeidė nustatytą 5 darbo dienų terminą.

Taisyklių 12 punkte nustatyta, kad prašymas, su kuriuo tas pats asmuo per vienus metus kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, kurį institucija jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, arba jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmęs teismas, pakartotinai nenagrinėjamas, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo užregistravimo institucijoje praneša asmeniui nenagrinėjimo priežastis. Nagrinėjamu atveju nesiremiama anksčiau priimtu viešojo administravimo subjekto sprendimu, o remiamasi teismo sprendimu.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime teismui nepagrįstai remiasi tuo, kad skundai buvo neaiškūs ir įžeidžiančio turinio. Tokiu atveju, pagal minėtų Taisyklių nuostatas, atsakovas turėjo galimybę atitinkamai reaguoti. Taisyklių 38 punkte nustatyta, kad jeigu institucija, užregistravusi asmens prašymą, nustato, kad prašymas grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba prašymo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to institucija negali tokio prašymo išnagrinėti, prašymo nagrinėjimas institucijos vadovo sprendimu nutraukiamas. Apie tokio prašymo nagrinėjimo nutraukimą institucija nedelsdama praneša asmeniui. Šios Taisyklių nuostatos atsakovas pareiškėjui netaikė, reiškia suprato prašymų turinį, kita vertus prašymas ir nebuvo nagrinėjamas.

Vertinant, ar pagrįstai skundą nagrinėti atsisakyta dėl to, kad statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre klausimą jau yra išsprendęs teismas, daroma išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendime (civilinė byla Nr. 2-584-370/2007) ir Lietuvos apeliacinio teismo (LAT) 2008 m. balandžio 21 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-191/2008) nurodytas ieškovas J. B., o tarp atsakovų nurodytas VĮ Registrų centras, teismų procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad buvo nagrinėjamas ir ieškovo reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centrą ištaisyti duomenis apie žemės sklypo ir sandėlio savininką. Nurodytų teismų dokumentų turinys patvirtina, kad ginčas vyko dėl žemės ūkio padargų sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), t.y. dėl to paties sandėlio, dėl kurio pareiškėjai kreipėsi į Registrų centrą ir 2015 m., savininko nuosavybės teisių įregistravimo J. B. vardu (tai nurodyta LAT nutarties 1-ojo lapo pabaigoje ir 2-ojo lapo pradžioje), vietoje įregistruoto savininko K. B., toje byloje buvusio atsakovu. Teismas reikalavimą atmetė. Kaip nurodyta minėtuose teisės aktuose, tik atsisakant nagrinėti skundą tuo atveju, jeigu institucija jau analogišką skundą išnagrinėjo ir priėmė administracinės procedūros sprendimą, reikšmės gali turėti naujų duomenų pateikimas. Ši taisyklė nenustatyta teismų sprendimams. Kita vertus, nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų pateikę kokius nors naujus duomenis, kurie patvirtintų, jog nekilnojamojo daikto nuosavybės teisės įregistravimo pagrindu buvę dokumentai teismų sprendimais būtų buvę pripažinti negaliojančiais. Tas faktas, kurį nurodo pareiškėjai, o būtent, kad Žemaitijos visuomenės parlamento buveinė įregistruota ginčo sandėlyje, neturi jokios teisinės reikšmės nuosavybės teisių įregistravimui. Dėl žemės sklypo nuosavybės teisių įregistravimo pareiškėjai jokių klausimų VĮ Registrų centrui nekėlė, nors šis klausimas taip pat yra išspręstas teismo minėtoje civilinėje byloje. Nurodytoje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo ir Žemaitijos visuomenės parlamentas, dėl šio juridinio asmens reikalavimų LAT nutartyje taip pat pasisakyta.

Atsižvelgiant į nurodytas bylos aplinkybes, į nagrinėjamo ginčo ribas, daroma išvada, kad VĮ Registrų centras negalėjo Sandėlio nuosavybės teisių įregistravimo klausimo spręsti kaip nors kitaip, siūlyti pareiškėjui bandyti pasinaudoti ikiteismine ginčų dėl teisinės registracijos tvarka, nes kaip viešojo administravimo funkcijas vykdanti institucija privalo vykdyti teismų sprendimus.

Nustatyta, kad VĮ Registrų centras pažeidė VAĮ 23 straipsnio 6 dalies reikalavimą apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešti asmeniui per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos. Tačiau šis pažeidimas nėra esminis, t.y. toks, dėl kurio būtų pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atsakovas VĮ Registrų centras, kaip buvęs atsakovu minėtoje civilinėje byloje, turėjo žinoti teismų sprendimus, jais vadovavosi pagrįstai, todėl atsakymo pateikimo termino praleidimas negalėjo turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas VĮ Registrų centro sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti, tuo pačiu nėra pagrindo įpareigoti atsakovą pateikti kokio nors kito turinio atsakymą į pareiškėjų skundą.

Dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-338/2010).

Kadangi VĮ Registrų centrui ir jo teritoriniams registratoriams (filialams) Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnis paveda atlikti atitinkamas viešojo administravimo funkcijas, VĮ Registrų centrui taikomos pirmiau minėtos viešosios atsakomybės sąlygos.

Pareiškėjas J. B. prašo priteisti jam jo nurodomą turinę žalą, kuri pareiškėjo manymu atsirado dėl to, kad kiti asmenys gavo pajamas iš J. B. priklausančio nekilnojamojo turto (žemės ir statinio) nuomos, t.y. pareiškėjo manymu tokio pobūdžio patirti nuostoliai sudaro žalos dydį. Kaip žalos atsiradimo sąlyga – neteisėti veiksmai – nurodoma tai, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas nuosavybės teise įregistravo J. B. priklausantį statinį kaip kito asmens nuosavybę. Kaip minėta pirmiau, civilinėje byloje buvo išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisių įregistravimo teisėtumo, dėl dokumentų, kurių pagrindu įregistruota nuosavybė tinkamumo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nuosavybės teisė ne J. B., o kitam asmeniui, buvo įregistruota neteisėtai. Nekilnojamo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Nekilnojamojo turto įstatyme yra sureguliuoti ir galimų nuostolių atlyginimo klausimai. Šio įstatymo 34 straipsnis numato, kad asmuo turi kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią šis sužinojo apie nuostolių atsiradimą. Pareiškėjas J. B., teikdamas skundą VĮ Registrų centrui, neteikė prašymo atlyginti nuostolius, tik užsiminė, kad toks reikalavimas gali būti keliamas ateityje. Kita vertus teismas priėmė nagrinėti pareiškėjų skundą ir dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo. Teismas nenustatė esant žalos atlyginimo sąlygą – viešojo administravimo funkcijas atliekančios institucijos neteisėtus veiksmus, iš kurių kildinamas žalos atsiradimas.

Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala. Minėtoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas ir klausimas dėl panaudos, nuomos (subnuomos) sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir šie pareiškėjo (ieškovo) J. B. reikalavimai buvo atmesti. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas J. B. turėjo galimybę išnuomoti jo nurodomus objektus ir gauti iš to kokias nors pajamas. Tuo pačiu nėra pagrindo nagrinėti klausimą ar tarp neteisėtų veiksmų ir neesamos turtinės žalos yra priežastinis ryšys.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes teismas daro išvadą, kad nėra jokių civilinės atsakomybės pagrindų, todėl reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas. Pareiškėjai neprašo priteisti neturtinę žalą dėl kokių nors kitų pagrindų, nesusijusių su statinio teisine registracija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsniu (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų J. B. ir Žemaitijos visuomenės parlamento skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.