Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja V. B. (buvusi L.) su 2015 m. gruodžio 15 d. skundu, kurį vėliau patikslino (toliau skundas ir patikslintas skundas kartu įvardijami skundu), kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 2/01-142, kuriuo V. B. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti jai teismo išlaidų atlyginimą.Pareiškėja paaiškino, kad dirba Šiaulių tardymo izoliatoriuje prižiūrėtoja ir atsakovo direktoriaus 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 2/01-142 jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. V. B. nuomone, tarnybinė nuobauda jai buvo paskirta neteisėtai, o Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėja pažymėjo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015 m. balandžio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 37/05-20 „Dėl netinkamos suimtųjų telefoninių skambučių kontrolės“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) nebuvo nurodyta, kokį konkretų tarnybinį nusižengimą ji padarė. Tai nėra aišku ir iš Įsakymo turinio: jame nėra nurodytas faktinis ir teisinis nusižengimo pagrindai. V. B. nuomone, tokia Įsakymo formuluotė apriboja galimybę teisingai suprasti tarnybinio nusižengimo sudėtį ir nepagrįstai klaidina dėl kaltinimo, nuo kurio ji, kaip pareigūnė, turi galimybę gintis, ribų ir apimties. Akcentavo, kad pažeista pareiškėjos teisė į informaciją sudarė jai kliūtis tinkamai įgyvendinti teisę į gynybą.V. B. nurodė, kad 2015 m. balandžio 16 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas Nr. 37/05-20, kurio metu buvo nustatyta, jog suimtasis R. J. pažeidė Šiaulių apygardos prokuratūros leidimu nustatytą skambinimo tvarką. Tyrimo metu nustatyta, kad suimtąjį 2015 m. vasario 24–25 d. į telefoninių pokalbių vietą atvedė bei turėjo kontroliuoti pareiškėja. Atsakovas padarė išvadą, kad V. B. neužtikrino Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) XII dalies 75 ir 76 punktų reikalavimų vykdymo, t. y. paliko suimtąjį skambučio metu be priežiūros, o ši aplinkybė leidžia konstatuoti, kad ji aplaidžiai vykdė Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1/01-9 patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos prižiūrėtojos pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) V dalies 27.3 punkte nustatytas tarnybines funkcijas. Buvo konstatuota, kad minėti veiksmai padaryti dėl aplaidumo ir pareigūnai, taip pat ir pareiškėja, nesuprato veiklos priešiškumo teisės aktams, reglamentuojantiems jų veiklą, nors atlikdami tiesiogines funkcijas, jie privalėjo suprasti neigiamų pasekmių atsiradimą. V. B. nuomone, tarnybinis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir tai iškreipia realų galimo nusižengimo fakto konstatavimą. Pažymėjo, kad Pareigybės aprašymo 27 punkte yra nustatytos pareigos ir funkcijos pareigūno, išvedančio suimtuosius skambinti telefonu, o 18 punkte – pareigos prižiūrėtojo priežiūros poste. Nurodė, kad pareiškėja 2015 m. vasario 24–25 d. buvo paskirta atlikti tarnybines pareigas priežiūros poste, todėl turėjo vadovautis Pareigybės aprašymo 18 punkto nuostatomis. Korpuso vyresniajam nurodžius, ji R. J. išvedė paskambinti telefonu ir tuo pat metu gavo nurodymą atlikti Pareigybės aprašymo 18.7 ir 18.12 punktuose nustatytas funkcijas. Atlikdama šias funkcijas, pareiškėja tuo pačiu metu negalėjo atlikti Pareigybės aprašymo 27.3 punkte nurodytų funkcijų. Nors tarnybiniame tyrime aprašyti V. B. veiksmai buvo įvardyti kaip aplaidumas, tačiau tai neatitinka realios situacijos, kadangi ji ne sąmoningai nevykdė Pareigybės aprašymo 27.3 punkte nustatytos funkcijos ir nebuvo užsiėmusi pašaliniais su tarnyba nesusijusiais reikalais. Dėl prasto tarnybos organizavimo pareiškėja tuo pačiu metu turėjo atlikti skirtinguose Pareigybės aprašymo punktuose nurodytas funkcijas, todėl mano, kad jos kaltės forma buvo nustatyta tik formaliai, norint skirti nuobaudą, o ne siekiant objektyviai išanalizuoti situaciją.Teismo posėdžiuose pareiškėja V. B. ir jos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad patalpa, kurioje yra telefonas, yra kelių kvadratinių metrų dydžio ir visiškai uždara, todėl užsidaryti šioje patalpoje kartu su skambinančiu asmeniu negalima dėl saugumo, o palikti skambinantį asmenį patalpoje vieną ir uždaryti durų negalima, kadangi tai trukdytų klausytis pokalbio. Akcentavo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra tik pasimatymams skirtos patalpos, kuriose telefono ragelis yra vienoje patalpoje, o pats aparatas – kitoje. Nėra tokios patalpos, kur suimtasis ar nuteistasis galėtų tik kalbėti į ragelį, o kitoje patalpoje esantis pareigūnas galėtų surinkti reikiamą telefono numerį. Atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo nustatyta, kad keturi pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas, tačiau atkreipė dėmesį, kad pareiškėja tuo metu turėjo atlikti ir kitas funkcijas, todėl vienu metu negalėjo būti keliose vietose. Pažymėjo, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3069-394/2015 panaikino vienai pareigūnei skirtą tarnybinę nuobaudą. Atkreipė dėmesį, kad Šiaulių apygardos prokuratūros 2015 m. kovo 16 d. rašte yra nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma laikomų asmenų skambučių kontrolės ir registracijos tvarka visiškai neužtikrina, kad nebūtų atliekami telefonų skambučiai numeriais, kuriems neduotas ikiteisminio tyrimo prokuroro leidimas. Pažymėjo, kad R. J. tuo metu jau nebeturėjo teisės skambinti, kadangi toks leidimas jam buvo panaikintas, tačiau pareiškėja apie tai nei žodžiu, nei raštu nebuvo informuota. Teigė, kad tai buvo Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovybės aplaidumas ir bandymas jį slėpti pareigūnų, kuriems buvo atliktas tarnybinis tyrimas, sąskaita. Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimuose į pareiškėjos skundą prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas paaiškino, kad atlikus tarnybinį tyrimą, buvo nustatyta, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojai L. Č., V. L., D. M. ir Ž. K. neužtikrino Vidaus tvarkos taisyklių XII dalies 75 ir 76 punktų reikalavimų tinkamo vykdymo, t. y. skambinantį suimtąjį R. J. paliko be priežiūros, dėl to buvo skambinta telefonų numeriais, kuriems neduotas ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro leidimas. Buvo konstatuota, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojai aplaidžiai vykdė Pareigybės aprašymo V dalies 27.3 punkte nustatytas tarnybines funkcijas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje minėtiems prižiūrėtojams buvo pasiūlyta už padarytus tarnybinius nusižengimus skirti tarnybines nuobaudas – pastabas. Šiaulių tardymo izoliatorius nurodė, kad iš Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. M. (A. M.) rašto matyti, jog R. J. nuo 2015 m. vasario 23 d. iki 2015 m. vasario 27 d. skambino telefonų numeriais, nenurodytais 2015 m. vasario 6 d. ir 2015 m. vasario 20 d. prokuroro leidimuose. Šiame rašte pažymėta, kad kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus vaizdo kamerų fiksuotų įrašų, atvesti paskambinti suimtieji (nuteistieji) vieni įleidžiami į skambinimo patalpą ir ten paliekami be jokios kontrolės, skambinimo laikas nėra griežtai kontroliuojamas ir kartais viršija numatytas 15 minučių. Be to, skambučių registracijos tvarka neleidžia tiksliai nustatyti, kokiu laiku buvo atlikti skambučiai, nes registracijos žurnale laikas nenurodomas, o suimtųjų prašymuose daromos žymos „suteikta“ neatitinka realaus skambučių laiko arba laikas jose taip pat nenurodomas. Atsakovas nurodė, kad su 2015 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 14/01-8226 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Lietuvos pataisos įstaigų profesinę sąjungą (toliau – Profesinė sąjunga) dėl sutikimo (nesutikimo) skirti drausminę nuobaudą – pastabą pareiškėjai, tačiau išankstinis sutikimas skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos narei nebuvo duotas, motyvuojant tuo, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai, neįvardintos visos svarbios aplinkybės bei nenustatyta atsakomybė asmenų, nesugebančių tinkamai organizuoti tarnybos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 27 d. sprendimu Profesinės sąjungos 2015 m. balandžio 17 d. rašte Nr. 14-(15) išreikštą nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojai V. L. panaikino. Sprendimas yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, Įsakymu pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Atsakovo nuomone, švelniausia tarnybinės nuobaudos rūšis V. L. buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant procedūros ir terminų. Šiaulių tardymo izoliatorius pažymėjo, kad tiriant nustatytas įvykio aplinkybes, 2015 m. kovo 20 d. buvo peržiūrėti režiminio korpuso trečio skyriaus stebėjimo kamerų vaizdo įrašai ir nustatyta, kad 2015 m. vasario 24 d. bei 2015 m. vasario 25 d. suimtąjį R. J. paskambinti atvedė ir skambučius kontroliuoti turėjo Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 3–iosios pamainos prižiūrėtoja V. L.. Vaizdo įrašai patvirtina, kad pareiškėja, atvedusi suimtąjį R. J. paskambinti, jį paliko be priežiūros, o suimtasis, pasinaudodamas pareigūnų aplaidžiu pareigų vykdymu, skambino kitais numeriais, kuriems leidimas nebuvo išduotas. Siekiant išsiaiškinti galbūt padaryto nusižengimo aplinkybes, 2015 m. kovo 23 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnei V. L. buvo surašytas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 20/01-1624, kuriame buvo paprašyta paaiškinti nustatytas aplinkybes. Pareiškėja 2015 m. kovo 27 d. paaiškinime nurodė, kad suimtuosius atvedus skambinti, visada tikrinamas skambučių teisėtumas ir renkamas numeris. Suimtieji paliekami be priežiūros tik tada, kai vienu metu reikia atlikti keletą posto prižiūrėtojo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų. Šiaulių tardymo izoliatorius pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo sudėtinė dalis ir turi būti vertinama kartu su remiantis ja priimtu įsakymu. Atsakovas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos prokuratūros 2015 m. kovo 16 d. raštas Nr. S5-14151 „Dėl įtariamojo atliktų skambučių“ patvirtina, kad 2015 m. vasario 24 d. suimtasis R. J. porą kartų skambino numeriais, kuriems nebuvo suteiktas prokuroro leidimas. Taigi, pareiškėjos argumentai dėl tariamų formalių Įsakymo trūkumų nėra pagrįsti.Atsakovas akcentavo, kad pareiškėja V. B. 2015 m. vasario 24–25 d. buvo paskirta į postą Nr. 7, kuriam priklauso kameros Nr. 77–82 ir Nr. 105–109. Pareigybės aprašymo 18 punkte yra numatytos funkcijos, kurias turi vykdyti priežiūros poste esantis pareigūnas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad papildomai pareiškėja V. B. turėjo atlikti pareigūno, išvedančio suimtuosius (nuteistuosius) skambinti telefonu, pareigas, todėl nuvedusi suimtąjį R. J. paskambinti, pareiškėja pirmiausia turėjo užtikrinti Pareigybės aprašymo 27.3 punkto reikalavimų vykdymą ir tik atlikusi šią funkciją – užtikrinti Pareigybės aprašymo 18.7 ir 18.12 punktuose numatytas funkcijas, kurių nereikia vykdyti skubiai. V. B., palikusi suimtąjį be priežiūros ir išėjusi atlikti kitų Pareigybės aprašyme numatytų funkcijų, neužtikrino tinkamos suimtojo R. J. skambučių kontrolės. Šiaulių tardymo izoliatorius pažymėjo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis inspektorius Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui 2015 m. kovo 30 d. pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 11/01-8210, kuriame paprašė pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą nuo 2015 m. kovo 31 d. iki dar 30 dienų, kol bus gauta reikalinga informacija tarnybiniam patikrinimui atlikti. 2015 m. kovo 30 d. tarnybinio pranešimo Nr. 1/01-8210 rezoliucijos istorijoje laikinai einantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pareigas P. Ž. parašė rezoliuciją, kad sutinka pratęsti terminą pagal prašymą.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjos V. B. skundą tenkino ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 2/01-142 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojai V. B.“ panaikino.Pirmosios instancijos teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 28 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose. Pažymėjo, kad nuobauda pareiškėjai buvo skirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 29 straipsnio 2 dalies 1 punktu.Remdamasis teismų praktika, teismas nurodė, kad sprendžiant, ar Įsakymu nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga, paremta duomenimis, patvirtinančiais, kad V. B. padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad ji neatliko arba netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.Išsamiai aptaręs faktines aplinkybes, susijusias su tarnybinio tyrimo atlikimu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas V. B. atžvilgiu buvo atliktas laikantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintų Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklėse (toliau – Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklės) nustatytų terminų. Įsakymu, priimtu remiantis Tarnybinio patikrinimo išvada, tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo skirta už aplaidų Pareigybės aprašymo V dalies 27.3 punkte numatytų tarnybinių funkcijų vykdymą.Teismas atkreipė dėmesį, kad be Pareigybės aprašymo 27.3 punkte numatytos funkcijos V. B. taip pat turėjo vykdyti Pareigybės aprašymo 18 punkte numatytas funkcijas, t. y. atlikti pareigas priežiūros poste. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros budinčios pamainos Nr. 3 pareigūnų paskirstymo į postus žurnalo kopijos patvirtina, kad pareiškėja 2015 m. vasario 24 d. ir 2015 m. vasario 25 d. buvo paskirta į postą Nr. 7, kuriam priklauso kameros Nr. 77–82 ir Nr. 105–109. Taigi, V. B. buvo atsakinga už vienuolikos kamerų priežiūrą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Pareigybės aprašymo 18–29 punktuose Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos prižiūrėtojo pareigos yra suskirstytos atskiromis kategorijomis ir kiekvieno punkto, numatančio kitas pareigas, papunktyje detaliai išdėstomos konkrečios tam tikrų pareigų funkcijos.Aptaręs pareigybės aprašymo 18.1–18.12 punktų nuostatas, teismas padarė išvadą, kad 2015 m. vasario 24–25 d. V. B., vykdydama Pareigybės aprašymo 27.3 punkte nustatytą funkciją, kartu vykdė pareigas priežiūros poste Nr. 7 ir buvo atsakinga už kitų funkcijų vykdymą, prižiūrint vienuolika kamerų. Teismas, įvertinęs pareiškėjos teismo posėdyje nurodytas ir kitas aplinkybes dėl patalpos, kurioje yra telefono apartas, įrengimo, sprendė, kad galima girdėti tik skambinančiojo asmens balsą, tačiau negalima matyti, ar asmuo iš naujo renka (kitą) telefono numerį. Aplinkybė, kad V. B., atvedusi suimtąjį R. J. paskambinti, netinkamai būtų kontroliavusi, kokiu (pradiniu) numeriu yra skambinama, nebuvo nustatyta. Teismas akcentavo, kad ginčo dėl aplinkybės, jog suimtasis buvo paliktas vienas skambinti (kalbėti, rinkti telefono numerį ( - ius) skambinti skirtoje patalpoje poste Nr. 7), nėra. Be to, tuo pačiu metu, kai suimtasis R. J. buvo paliktas skambinti skirtoje patalpoje, pareiškėja buvo atsakinga už kitų funkcijų, nustatytų Pareigybės aprašymo 18 punkte, tinkamą vykdymą. Šiaulių tardymo izoliatorius įvertino tos dienos vaizdo įrašą, akcentuodamas, kad V. B., atvedusi suimtąjį R. J. paskambinti, jį paliko be priežiūros. Kita vertus, vaizdo įrašai, iš kurių būtų buvę galima nustatyti, kokias kitas funkcijas pareiškėja atliko poste Nr. 7 (ar jas atliko) 2015 m. vasario 24 d. 18.02 val.–18.03 val. ir 2015 m. vasario 25 d. 18.16 val.–18.35 val., kai suimtasis skambino neleistinais telefonų numeriais, nebuvo vertinami, jie nekomentuojami nei 2015 m. kovo 23 d. tarnybiniame pranešime Nr.11/01-7498, nei Tarnybinio patikrinimo išvadoje.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra nurodęs, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui.Teismas, įvertinęs Šiaulių apygardos prokuratūros 2015 m. kovo 16 d. rašte „Dėl įtariamojo atliktų skambučių“ pateiktą informaciją, padarė išvadą, kad jame aptariama ne tik konkrečiai suimtojo R. J. 2015 m. vasario 23 d.–2015 m. kovo 1 d. atliktų skambučių netinkama kontrolė, o apskritai kritiškai vertinama Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos vykdoma skambučių atlikimo (renkamų numerių ir (ar) skambučių trukmės) kontrolės ir registravimo tvarka.Įvertinęs tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas aplinkybes ir įrodymus, kuriais remiantis buvo konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, teismas padarė išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad V. B. padarė atsakovo nurodomą pažeidimą ir yra nustatyti visi teisės pažeidimo elementai. Atsakovas tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neišsamiai, neobjektyviai, vertino tik įrodymus, patvirtinančius pareiškėjos nusižengimo faktą ir jos kaltę, tačiau visiškai ignoravo ir netyrė įrodymų, paneigiančių V. B. kaltę, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertintos pareiškėjos paaiškinime nurodytos aplinkybės dėl kitų funkcijų vykdymo. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis prieštaringa Tarnybinio patikrinimo išvada, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas jį panaikinti.

III.

Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikini ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišsiaiškino bei neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 ir 81 straipsnių nuostatas, o šie procesiniai pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.Atsakovas pažymi, kad teismo vertinimas, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja padarė atsakovo nurodytą pažeidimą ir yra nustatyti visi teisės pažeidimo elementai, nėra pagrįstas: Tarnybinio patikrinimo išvadoje aptarta, koks tarnybinis nusižengimas buvo padarytas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių bei tarnautojo kaltė, o teismo išvada, kad Šiaulių tardymo izoliatorius tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neišsamiai, neobjektyviai, vertino tik įrodymus, patvirtinančius pareiškėjos nusižengimo faktą, jos kaltę, ir visiškai ignoravo ir netyrė įrodymų, paneigiančių V. B. galimo nusižengimo faktą, jos kaltę ir visiškai ignoravo bei netyrė įrodymų, paneigiančių pareiškėjos kaltę, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertintos V. B. paaiškinime nurodytos aplinkybės dėl kitų funkcijų vykdymo, nėra pagrįsta ir prieštarauja nagrinėjant bylą nustatytoms aplinkybėms.Šiaulių tardymo izoliatorius akcentuoja, kad nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta pagrindų, kurie leistų abejoti, jog pareiškėja, atvedusi R. J. paskambinti, jį paliko be priežiūros. Ginčo dėl to, kad suimtasis buvo paliktas vienas skambinti skirtoje patalpoje, nėra. Taigi, atsakovas, nustatydamas V. B. kaltę, nustatė ir kaltės pagrindą – tiesioginių pareigų nevykdymą ir neužtikrintą vykdomų funkcijų atlikimą. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu buvo atliktas laikantis Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklėse nustatytų terminų.Atsakovas pažymi, kad tiek bylos medžiaga, tiek jos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina jo priimtos Tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą. Šiaulių tardymo izoliatorius pateikė visą medžiagą, įrodančią, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo objektyviai konstatuotos reikšmingos aplinkybės.Šiaulių tardymo izoliatorius akcentuoja, kad subjektyvi nuomonė negali būti pagrindas pripažinti, kad V. B. tinkamai vykdė jai Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei vidaus tvarkos taisyklėse nustatytas funkcijas ir skambučių atlikimo kontrolės bei registravimo tvarkos nepažeidė. Atsakovo nuomone, jis darbo teisiniuose santykiuose V. B. atžvilgiu veikė teisėtai ir pagrįstai, o pagrįstai ir teisėtai paskyrus tarnybinę nuobaudą, neatsiranda prielaidos tenkinti pareiškėjos reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. 2/01-142 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojai V. B.“, kuriuo pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo. Įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015 m. balandžio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 37/05-20 „Dėl netinkamos suimtųjų telefoninių skambučių kontrolės“ Nr. 37/05-20 (b. l. 21–26). Byloje nustatyta, kad Įsakymu tarnybinė nuobauda – pastaba – pareiškėjai buvo paskirta už tai, kad ji padarė tarnybinį nusižengimą – aplaidžiai vykdė Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1/01-9 patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos prižiūrėtojos pareigybės aprašymo 27.3 punkte nustatytas tarnybines funkcijas (b. l. 10). Pareigybės aprašymo 27.3 punkte nustatyta, kad atliekant pareigas apsaugos poste valstybės tarnautojas turi užtikrinti, o bendra pokalbių trukmė neviršytų 15 minučių.Minėtoje 2015 m. balandžio 16 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, kad V. B. neužtikrino ir Vidaus tvarkos taisyklių XII dalies 75 ir 76 punktų reikalavimų tinkamo vykdymo, t. y., skambinantį suimtąjį R. J. 2015 m. vasario 24 d. ir 2015 m. vasario 25 d. paliko be priežiūros ir dėl to suimtasis, pasinaudodamas pareigūnų aplaidžiu pareigų vykdymu, skambino kitais numeriais, kuriais skambinti leidimas nebuvo išduotas (b. l. 24). Vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta: jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniame sutikime nurodyti keli telefonų numeriai, kuriais leidžiama suimtajam skambinti, vieno telefoninio pokalbio metu suimtasis gali skambinti keliems abonentams, tačiau bendra pokalbio telefonu trukmė negali viršyti 15 minučių. Per vieną dieną leidžiamas vienas pokalbis telefonu (75 punktas). Pareigūnas leidžia suimtajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad suimtasis surinko telefono aparatu tą abonento numerį, kuris nurodytas suimtojo prašyme leisti pokalbį telefonu ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniame sutikime. Pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį (76 punktas).Apibendrinant pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas, konstatuotina, kad: 1) pareigūnas turi įsitikinti, ar suimtasis surinko telefono aparatu tą abonento numerį, kuris nurodytas ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniame sutikime; 2) vieno telefoninio pokalbio metu suimtasis gali skambinti keliems abonentams, tačiau bendra pokalbio telefonu trukmė negali viršyti 15 minučių. Byloje nustatyta, kad suimtasis R. J. 2015 m. vasario 24 d. skambino dviem numeriais, kuriais skambinti nebuvo suteiktas leidimas, ir 2015 m. vasario 25 d. skambino penkiais numeriais, kuriems nebuvo suteiktas leidimas. Be to, iš skambučių skambinimo pradžios laiko išklotinės matyti ir tai, kad 2015 m. vasario 25 d. suimtojo R. J. pokalbiai truko ilgiau nei 19 minučių, t. y. R. J. pirmą pokalbį pradėjo nuo 18.16 val., o paskutinį – 18.35 val. (b. l. 32).

Byloje nėra ginčo, kad suimtasis skambino numeriais, kuriais skambinti nebuvo išduotas leidimas, tą pripažįsta ir pareiškėja; ji taip pat neginčija, kad pokalbiai telefonu truko ilgiau kaip 15 minučių ir taip nebuvo užtikrinti reikalavimai, nustatyti Pareigybės aprašymo 27.3 punkte bei Vidaus tvarkos taisyklių 75–76 punktuose.

Esminė aplinkybė šioje byloje yra tai, ar buvo priežastys, kurias įvardija pareiškėja, sutrukdžiusios jai įvykdyti Pareigybės aprašyme įtvirtintą pareigą – tinkamai kontroliuoti suimtojo skambučius. Pažymėtina, kad pareiškėja savo skunde Šiaulių apygardos administraciniam teismui teigia, kad: „korpuso vyresniajam nurodžius, išvedžiau R. J. paskambinti telefonu ir tuo pat metu gavau nurodymą atlikti Aprašo 18.12 punkte numatytas funkcijas „išduoti asmeninius kompiuterius suimtiesiems“ bei 18.7 punkte „nuolat stebėti suimtuosius per kamerų duryse įrengtas akutes“. Šią aplinkybę pareiškėja nurodė ir 2016 m. balandžio 21 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Atskirai pažymėtina, kad pareiškėja savo 2015 m. kovo 27 d. paaiškinime buvo nurodžiusi, kad suimtieji (nuteistieji) be priežiūros paliekami tik tuomet, kai vienu metu reikia atlikti keletą posto prižiūrėtojo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų.Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino ir jai paskirtą tarnybinę nuobaudą panaikino, argumentuodamas iš esmės tuo, kad atsakovas tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neišsamiai, neobjektyviai, vertino tik įrodymus, patvirtinančius pareiškėjos galbūt padaryto nusižengimo faktą, jos kaltę ir netyrė įrodymų, paneigiančių pareiškėjos kaltę, tarnybinio patikrinimo metu nevertintos pareiškėjos paaiškinime nurodytos aplinkybės dėl kitų funkcijų vykdymo (b. l. 130). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo išvada, jog atsakovas netyrė įrodymų, paneigiančių pareiškėjos kaltę, tarnybinio patikrinimo metu nevertintos pareiškėjos paaiškinime nurodytos aplinkybės dėl kitų funkcijų vykdymo, nėra pagrįsta ir prieštarauja nagrinėjant bylą nustatytoms aplinkybėms. Tačiau atsakovas apeliaciniame skunde visiškai nepasisako dėl esminės aplinkybės – ar tuo pačiu metu, kai suimtasis skambino telefonu, buvo nurodyta pareiškėjai vykdyti kitas funkcijas – išduoti suimtiesiems kompiuterius, stebėti juos kameroje.

Minėta, kad pareiškėja savo 2015 m. kovo 27 d. paaiškinime buvo nurodžiusi, kad suimtieji (nuteistieji) be priežiūros paliekami tik tuomet, kai vienu metu reikia atlikti keletą posto prižiūrėtojo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų. Ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė 2015 m. balandžio 16 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje niekaip neaptarta.

Minėta ir tai, kad pareiškėja savo skunde pirmosios instancijos teismui teigė: „korpuso vyresniajam nurodžius, išvedžiau R. J. paskambinti telefonu ir tuo pat metu gavau nurodymą atlikti Aprašo 18.12 punkte numatytas funkcijas – išduoti asmeninius kompiuterius suimtiesiems bei 18.7 punkte – nuolat stebėti suimtuosius per kamerų duryse įrengtas akutes“. Atsakovas patikslintame 2016 m. kovo 7 d. atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodė, kad tik tinkamai užtikrinusi suimtojo skambučių kontrolę, pareiškėja galėjo vykdyti kitas neskubaus pobūdžio funkcijas, tačiau nenurodo kokias konkrečias kitas funkcijas pareiškėja atliko, kas konkrečiai jai nurodė kitas funkcijas atlikti, ar ji turėjo galimybę atsisakyti jas atlikti, jeigu toks nurodymas vykdyti kitą funkciją buvo gautas tuo pačiu metu, kai suimtasis kalbėjo telefonu. Aplinkybė, kad vienu metu pareiškėja turėjo vykdyti kelias funkcijas, nebuvo paneigta ir teismo posėdyje, vykusiame 2016 m. balandžio 21 d., kuriame atsakovo atstovas nedalyvavo.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas apeliaciniame skunde niekaip neanalizavo, nepaneigė pareiškėjos paaiškinime, jos skunde Šiaulių apygardos administraciniam teismui, taip pat pareiškėjos teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad tuo pačiu metu, kai pareiškėja turėjo kontroliuoti suimtojo R. J. skambučius, jai buvo duotas nurodymas išduoti suimtiesiems kompiuterius, stebėti juos kameroje. Darytina išvada, kad atsakovas nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliacine tvarka nepateikė įrodymų, kad tarnybinio nusižengimo padarymo metu pareiškėja turėjo galimybę atlikti Pareigybės aprašymo 27.3 punkte jai nustatytas tarnybinę funkciją – užtikrinti, kad suimtieji skambintų tik ikiteisminį tyrimą atliekančio ar jį kontroliuojančio prokuroro ar teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniame sutikime nurodytais numeriais, o bendra pokalbių trukmė neviršytų 15 minučių.Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis tikrintojas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti pareigūno paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Valstybės tarnautojo objektyvią galimybę veikti taip, kaip reikalauja teisės aktai, privalo įrodyti tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekanti ir tarnybinę nuobaudą skirianti institucija. Valstybės tarnautojas, kaip silpnesnioji tarnybinio ginčo pusė, neturėtų būti verčiamas įrodinėti savo nekaltumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2013/2012).

Šios praktikos laikomasi nuosekliai ir kitose bylose – pareiga įrodyti padarytą tarnybinį nusižengimą tenka atsakovui (žr., pvz., 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4172-858/2017, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011).

Šios nutarties 40–43 punktuose konstatuota, kad nei Tarnybinio patikrinimo išvadoje (b. l. 21–26), nei teisminio posėdžio metu, nei atsakovo atsiliepimuose į skundą bei jo apeliaciniame skunde bei kita bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjos teiginiai, jog ji tuo pačiu metu turėjo atlikti kelias funkcijas ir tai padaryti vienu metu buvo neįmanoma, yra paneigti. Todėl tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.