- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-08
- Bylos Nr.
- I-3069-394/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- L. Č.
- Atsakovas
- Šiaulių
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos L. Č. atstovo LR ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei I. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Č. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr.2/01-68 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojai L. Č.“.
Pareiškėjos skunde (2–6 b.l.) nurodoma, jog 2015-04-16 buvo patvirtinta Tarnybinio patikrinimo išvada dėl netinkamos suimtųjų telefoninių skambučių kontrolės Nr. 37/05-20 (toliau – Išvada), kurioje, be kita ko nurodoma, kad pareiškėja pažeidė Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. IR-172 (toliau – Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės), XII dalies 75, 76 punktuose įtvirtintų nuostatų reikalavimus, Šiaulių TI APS budinčiosios pamainos prižiūrėtojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Šiaulių TI direktoriaus 2015 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1/01-9 (toliau – Pareigybės aprašymas), V-os dalies 27.3 punkte nustatytus reikalavimus. Remiantis minėta Išvada 2015-05-15 buvo priimtas Šiaulių TI direktoriaus įsakymas Nr. 2/01-68 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojai L. Č.“ (toliau – Skundžiamas įsakymas), kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Su minėtu įsakymu buvo supažindinta 2015-06-03. Pareiškėjos nuomone, tarnybinė nuobauda jai paskirta pažeidžiant tarnybinių nuobaudų tyrimo procedūrinius reikalavimus, netiksliai, neišsamiai išnagrinėjus ir įvertinus faktines aplinkybes, neįvertinus visų tarnybinės nuobaudos paskyrimui būtinų aplinkybių. Dėl to su paskirta tarnybine nuobauda nesutinka ir mano, kad Skundžiamas įsakymas, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda, yra naikintinas, kaip priimtas nepagrįstai ir neteisėtai. Pažymėtina, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarka bei reikalavimai tarnybinio patikrinimo išvadai nustatyti Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 (toliau – Tarnybos organizavimo taisyklės), VII skyriuje. Minėtų taisyklių 72 punktas nustato, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavus, kad pataisos pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas <...>, nusižengimo padarymo diena ar laikotarpis, aplinkybės ir mas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, tarnybinio nusižengimo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie pataisos pareigūno tarnybų <...>, ar nėra suėję Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyto tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai, ir pateikiamas siūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo. <...> Patikrinimo išvadoje taip pat gali būti pateikiami siūlymai dėl tarnybinio nusižengimo padarymą lėmusių priežasčių ir jo sukeltų padarinių pašalinimo. Taigi tarnybinio patikrinimo išvada yra tas dokumentas, kuriame turi būti išnagrinėtos ir nurodytos visos tarnybinės atsakomybės taikymui būdingos aplinkybės. Išvadoje, kurios pagrindu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda, nurodoma, kad L. Č. 2015-02-23 atveda suimtąjį R. J. paskambinti, pastarąjį palieka be priežiūros, dėl to suimtasis R. J. skambina kitais numeriais, kuriems neišduotas prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis sutikimas. Tokiais savo veiksmais neva pažeidė Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 75 punktą (Jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniame sutikime nurodyti keli telefonų numeriai, kuriais leidžiama suimtajam skambinti, vieno telefoninio pokalbio metu suimtasis gali skambinti keliems abonentams, tačiau bendra pokalbio telefonu trukmė negali viršyti 15 minučių. Per vieną dieną, leidžiamas vienas pokalbis telefonu) ir 76 punktą (Pareigūnas leidžia suimtajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad suimtasis surinko telefono aparatu tą abonento numerį, kuris nurodytas suimtojo prašyme leisti pokalbį telefonu ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniame sutikime. Pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį). Atkreiptinas dėmesys, kad Išvadoje yra nagrinėjami ne tik pareiškėjos, bet ir kitų pareigūnų veiksmai, susiję su suimtųjų skambinimo telefonu tvarkos laikymosi užtikrinimu. Nepaisant to Išvadoje tik apibendrintai konstatuojama, kad dėl galimai padarytų teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimų nebuvo užtikrinta, kad suimtasis R. J. skambintų tik prokuroro rašytiniame sutikime nurodytais numeriais, kad pokalbio trukmė neviršytų 15 minučių. Išvadoje nenurodyta, ar 2015-02-23, t. y. tada, kai pareiškėja suimtąjį R. J. atvedė paskambinti ir turėjo kontroliuoti skambinimo telefonu tvarkos laikymąsi, suimtasis skambino kitais, nei nurodyta prokuroro rašytiniame sutikime, numeriais, jei buvo skambinta kitais numeriais, kiek kartų. Išvadoje konstatuojama, jog galėjo būti netinkamai kontroliuojama skambučio trukmė, tačiau tiksliai nenurodoma, ar būtent 2015-02-23, kai minėtas funkcijas vykdė pareiškėja, suimtasis faktiškai viršijo maksimalią leistiną skambučio trukmę, kiek buvo viršyta skambučio trukmė. Nepaisant to, ji buvo patraukta atsakomybėn už tariamą Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 75 ir 76 punktų reikalavimų pažeidimą. Nors minėtuose punktuose yra nustatyta keletas reikalavimų, tačiau Išvadoje konkrečiai nedetalizuojama, kurie būtent reikalavimai buvo pažeisti ir kokio masto buvo pažeidimas. Pažymėtina, kad šios aplinkybės svarbios ne vien paties pažeidimo konstatavimui, tačiau ir tarnybinės atsakomybės taikymo būtinumui pagrįsti bei tarnybinės atsakomybės rūšies parinkimui. Išvadoje nurodoma, kad neva netinkamai vykdė jai pavestas funkcijas ir neužtikrino teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymosi, taigi tariamą tarnybinį nusižengimą padarė neveikimu. Pažymėtina, kad siekiant patraukti pareigūną tarnybinėn atsakomybėn už neveikimą, be kita ko, turi būti įrodoma, kad pareigūnas konkrečiu atveju objektyviai galėjo elgtis atitinkamu būdu ir vykdyti teisės aktuose nustatytas pareigas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2015-03-26 pateiktame paaiškinime dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo nurodė, kad tariamo pažeidimo padarymo dieną, t. y. 2015-02-23, buvo paskirta dirbti trečio režiminio skyriaus priežiūros poste Nr. 7 ir turėjo atlikti prižiūrėtojo funkcijas, nustatytas Pareigybės aprašymo 18 punkte. Be to, pasibaigus administracijos darbo laikui, vykdė ir pareigūno, išvedančio suimtuosius (nuteistuosius) skambinti telefonu, pareigas, nustatytas Pareigybės aprašymo 27 punkte. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nagrinėjama ir vertinama, kokią įtaką toks pareigų paskirstymas galėjo turėti tariamo pažeidimo padarymui. Pareigybės aprašymo 7–29 punktai (V dalis) numato APS budinčiosios pamainos prižiūrėtojo funkcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijų turinys yra labai platus, todėl pavedant pareigūnui konkrečių funkcijų vykdymą, turi būti įvertinama, ar tos funkcijos tarpusavyje suderinamos ir ar objektyviai įmanoma pavestas kelias funkcijas vykdyti vienu metu. Prižiūrėtojo funkcijos, vykdant pareigas priežiūros poste, nustatytos Pareigybės aprašymo 18.1–18.12 punktuose. Šios funkcijos apima nuolatinę suimtųjų ir nuteistųjų priežiūrą, kontrolę, kaip suimtieji ir nuteistieji laikosi įstatymų nustatytų pareigų ir draudimų, ir kt. Be to, prižiūrėtojas turi vykdyti ir bendro pobūdžio Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kaip antai nuolatinė suimtųjų ir nuteistųjų elgesio kontrolė. Pažymėtina, kad trečiojo korpuso priežiūros poste Nr. 7 buvo paskirta dirbti viena. Tuo pačiu metu, vykdydama pareigas priežiūros poste, turėjo taip pat vykdyti ir pareigūno, išvedančio suimtuosius (nuteistuosius) skambinti telefonu, funkcijas. Trečiojo korpuso priežiūros poste Nr. 8 buvo skirtas dirbti V. D., kuris taip pat vykdė ir korpuso vyresniojo funkcijas. Taigi trečiajame korpuse dirbti buvo paskirti tik du pareigūnai. Išvadoje, vertinant pareiškėjos veiksmų teisėtumą, nurodoma, kad atvedus suimtąjį R. J. paskambinti, pareiškėja palieka jį be priežiūros, taip neužtikrindama skambinimo tvarkos reikalavimų laikymosi, tačiau nenurodoma, kokius konkrečiai veiksmus, atsižvelgiant į aplinkybes, turėjo atlikti. Pažymėtina, kad telefono aparatas, kuriuo suimtasis skambino, yra įrengtas atskiroje patalpoje. Užsidaryti su suimtuoju šioje patalpoje negali – kiltų pavojus būti užpultai ir sužalotai. Bet tokiu atveju priežiūros postas Nr. 7 liktų visiškai neprižiūrimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes jai pavestas funkcijas vykdė pagal galimybes: įsitikino, kad suimtasis surinko tą telefono numerį, kuris buvo nurodytas prokuroro leidime, suimtajam pradėjus pokalbį iš patalpos išėjo tam, kad galėtų užtikrinti priežiūros posto Nr. 7 apsaugą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamo valstybės tarnautojo objektyvią galimybę veikti taip, kaip reikalauja teisės aktai, privalo įrodyti tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekanti ir tarnybinę nuobaudą skirianti institucija (LVAT 2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2013/2012). Šios aplinkybės išvadoje nenagrinėjamos ir nevertinamos, tik formaliai konstatuojamas tariamas pažeidimas, nevertinant, ar, atsižvelgiant į įvykio metu susiklosčiusią situaciją, turėjo objektyvią galimybę pasielgti kitaip. Pažymėtina, kad LVAT yra konstatavęs, kad sprendžiant atsakomybės klausimą, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant galėjimą veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, negalėjo (LVAT 2005 m. spalio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A125-1480/2005). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes mano, kad Išvadoje pareiškėjos tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo faktinės aplinkybės nėra išsamiai ir visapusiškai išnagrinėtos, daromos išvados neobjektyvios ir vienpusės, todėl tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta neteisėtai. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 punktą, tarnybiniu nusižengimu yra laikoma valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybos organizavimo taisyklių 71 punktas įtvirtina, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės, jas pagrindžiantys motyvai, galimą tarnybinį nusižengimą padariusio pataisos pareigūno veikos įvertinimas. Vadovaujantis Tarnybos organizavimo taisyklių 81 punktu, skiriant tarnybinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, tarnybinio nusižengimo sukeltas pasekmes, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat ankstesnę pataisos pareigūno tarnybą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, LVAT 2004 m. liepos 30 d. sprendimas administracinėje byloje A-8-678/2004 ir kt.). Taigi tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, o tam būtina nustatyti, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė (LVAT 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-520-2635/2012). Tyrimą atliekantis pareigūnas privalo ne tik surinkti informaciją apie tarnybinio nusižengimo aplinkybes, bet ir įvertinęs visumą, nustatyti visus tarnybinei atsakomybei kilti būtinus tarnybinio nusižengimo elementus, kurie privalo atsispindėti tarnybinio tyrimo išvadoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. teisėjų pasitarime aprobuotame Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime teismas pabrėžė, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir valstybės tarnautojo kaltę. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti, ar darbdavys tyrė tarnautojo kaltę ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai. LVAT 2004 m. liepos 30 d. paskelbė nutartį administracinėje byloje Nr. A4 -678-2004, kurioje konstatavo, jog nuobaudų skyrimo procedūra – būtina, o ji pati ir jos pasekmėje priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tiriamą tarnautojo pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje. Nustačius, kad valstybės tarnautojus padarė tarnybinį nusižengimą, būtina jį kvalifikuoti, nurodant Valstybės tarnybos įstatymo straipsnį, dalį, punktą, nusižengimo darymo ir paaiškėjimo dieną, tarnautojo, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, taip pat ir siūlomą konkrečią nuobaudą. Tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė, ir teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai. Išvadoje formaliai konstatuojama, kad pareiškėjos tariamai padarytas tarnybinis nusižengimas pasireiškė aplaidumu, nurodoma, kad savo veiksmais nesuprato šios veikos priešingumo teisės aktams, reglamentuojantiems jos veiklą, nors atlikdama tiesiogines funkcijas privalėjo suprasti neigiamų padarinių atsiradimą. Pažymėtina, kad Išvadoje nedetalizuojama, kokios aplinkybės leidžia daryti išvadą būtent apie aplaidumą, kaip kaltės formą. Išvados rengėjas kaltės klausimo nepagrindžia tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybėmis, kaltės neįrodinėja ir nemotyvuoja. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad Išvados rengėjas, tirdamas galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, neišnagrinėjo visų tarnybinei atsakomybei atsirasti būtinų aplinkybių, neįrodė ir nepagrindė visų būtinų tarnybinės atsakomybės elementų, dėl to tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad buvo paskirta į priežiūros postą, pasibaigus administracijos darbo laikui vedė asmenį skambinti žodiniu nurodymu. Pažymėjo, kad tame pačiame aukšte yra postas Nr.7, skambinimui yra skirta atskira patalpa šalia posto Nr.8. Skambinimui skirta patalpa yra mažas kambarys be langų. Nurodė, kad girdėjo pokalbį, bet turėjo eiti vykdyti kitas pareigas, nes atvedė žmones, reikėjo jais pasirūpinti.
Teismo posėdyje pareiškėjos L. Č. atstovės LR ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovė I. R. nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje trūksta pareigūnų, problema sprendžiama pareigūnų sąskaita. Pareigūnas negali vykdyti visų pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų vienu metu. Nurodė, jog reikėjo paskirti kitus asmenis, funkcijas pareiškėja vykdė kaip galėjo, bet negalėjo visko vykdyti 100%. Įstaiga vengė spręsti problemas. Nurodė, kad nėra pareiškėjos kaltės.
Atsiliepimas
Atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime (78–82 b.l.) nurodoma, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Tarnybos statutas) 30 straipsnio ir Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 (toliau – Taisyklės), VII skyriaus nuostatomis, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau – APS) prižiūrėtojų pareigų, susijusių su suimtųjų telefoninių skambučių kontrole, atlikimo. Tyrimo metu nustatyta, kad Šiaulių TI APS prižiūrėtojai L. Č., V. L., D. M. ir Ž. K. neužtikrino Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XII dalies 75 ir 76 punktų reikalavimų tinkamo vykdymo, t. y. skambinantį suimtąjį R. J. paliko be priežiūros, dėl to buvo atlikti skambučiai telefonų numeriais, kuriems neduotas ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro leidimas. Konstatuota, kad APS prižiūrėtojai aplaidžiai vykdė Šiaulių TI APS Pareigybės aprašymo V-os dalies 27.3 punkte nustatytas tarnybines funkcijas, kur numatyta, kad prižiūrėtojas atliekant pareigūno, išvedančio suimtuosius (nuteistuosius) skambinti telefonu pareigas, privalo „Užtikrinti, kad suimtieji skambintų tik ikiteisminį tyrimą atliekančio ar jį kontroliuojančio prokuroro, ar teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniame sutikime nurodytais numeriais, o bendra pokalbių trukmė neviršytų 15 minučių“. Atlikus patikrinimą, 2015-04-16 buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr.37/05-20 „Dėl netinkamos suimtųjų telefoninių skambučių kontrolės“ (toliau – Patikrinimo išvada), kurioje pasiūlyta Šiaulių TI APS prižiūrėtojams L. Č., V. L., D. M. ir Ž. K. už padarytus tarnybinius nusižengimus skirti tarnybines nuobaudas – pastabas. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XII dalies 75 punktas numato: „jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniame sutikime nurodyti keli telefonų numeriai, kuriais leidžiama suimtajam skambinti, vieno telefoninio pokalbio metu suimtasis gali skambinti keliems abonentams, tačiau bendra pokalbio telefonu trukmė negali viršyti 15 minučių. Per vieną dieną leidžiamas vienas pokalbis telefonu“. Minėtų taisyklių 76 punkte numatyta, kad „Pareigūnas leidžia suimtajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad suimtasis surinko telefono aparatu tą abonento numerį, kuris nurodytas suimtojo prašyme leisti pokalbį telefonu ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniame sutikime. Pareigūnas gali surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį“. Iš Šiaulių apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro A. M. rašto Nr. S5-14 matyti, kad R. J. nuo 2015-02-23 iki 2015-02-27 skambino telefonų numeris, nenurodytais 2015-02-06 ir 2015-02-20 prokuroro leidimuose. Taip pat rašte yra nurodyta, jog kaip matyti iš Šiaulių TI vaizdo kamerų fiksuotų įrašų, atvesti paskambinti suimtieji (nuteistieji) vieni įleidžiami į skambinimo patalpą ir ten paliekami be jokios kontrolės, skambinimo laikas nėra griežtai kontroliuojamas ir kartais viršija numatytas 15 minučių. Be to, skambučių registracijos tvarka neleidžia tiksliai nustatyti, kokiu laiku buvo atlikti skambučiai, nes registracijos žurnale laikas nenurodomas, o suimtųjų prašymuose daromos atžymos „suteikta“ neatitinka realaus skambučių laiko arba laikas jose taip pat nenurodomas. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 19 straipsnio 2 punkte numatyta, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojai privalo „laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių <...>“. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 26 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad tarnybinių nusižengimų tyrimo taisykles nustato teisingumo ministras. Pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. IR-116, 80.1 punktą, tuo atveju, kai tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodyta, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, įstaigos vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, patvirtinęs tyrimo išvadą, per 2 darbo dienas priima individualiu administraciniu aktu įformintą sprendimą, kuriuo pripažįsta, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skiria jam tarnybinę nuobaudą. Vadovaujantis Tarnybos statuto 30 straipsnio 10 dalimi, Taisyklių 83 punktu bei 2014 liepos 23 d. Bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinės sutarties Nr. ST-75/LR6-KS-7(14)/2-S 22.2 punktu, kuriuose nustatyta įstaigos pareiga skiriant tarnybines nuobaudas profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, prašyti išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo, 2015-04-17 raštu Nr. 14/01-8224 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ buvo kreiptasi į Lietuvos pataisos įstaigų profesinę sąjungą (toliau – LPĮPS) dėl sutikimo (nesutikimo) skirti drausminę nuobaudą – pastabą APS prižiūrėtojai L. Č.. 2015-05-06 gautas Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos raštas Nr. LR17-112(15) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, kuriame nurodoma, kad išnagrinėjus Patikrinimo išvadą nėra pagrindo manyti, kad patikrinimas buvo pradėtas ar tarnybinę nuobaudą siūloma skirti dėl pareigūno veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje, todėl su tarnybinės nuobaudos paskyrimu negali nesutikti. Atsižvelgiant į Tarnybinio tyrimo išvadą, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 2/01-68 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojai L. Č.“ pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba (lengviausia tarnybinės nuobaudos rūšis). Pastaba buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgiant į įstatyminius reikalavimus, nepažeidžiant procedūros ir terminų. 2015-03-02 Šiaulių TI gautas Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (toliau – ONKTS) prokuroro A. M. raštas, kuriame nurodoma, kad 2015-02-06 ir 2015-02-20 Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro leidimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-9-320-14 suimtam R. J., gim. 1978-05-06, kaltinamam pagal LR BK 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, buvo suteikti leidimai skambinti telefonu. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R. J. skambino telefonų numeriais, nenurodytais 2015-02-06 ir 2015-02-20 prokuroro leidimuose, o Šiaulių TI pareigūnai neužtikrino tinkamos pastarojo telefoninių skambučių kontrolės. Tarnybinio patikrinimo metu 2015-03-04 Šiaulių apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro A. M. raštu Nr. 14/01-4577 buvo paprašyta nurodyti konkrečias datas ir laiką, kuomet nebuvo užtikrinta tinkama suimtojo R. J. skambučių kontrolė. Taip pat Šiaulių apygardos prokuratūros ONKTS prokuroras A. M. rašte Nr. S5-14151 nurodė, jog Šiaulių TI vykdoma laikomų asmenų telefonu skambučių kontrolės ir registracijos tvarka visiškai neužtikrina, kad nebūtų atliekami skambučiai telefonų numeriais, kuriems neduotas ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro leidimas. Kaip matyti iš Šiaulių TI vaizdo kamerų fiksuotų įrašų, laikomi asmenys vieni įleidžiami į skambinimo patalpą ir ten paliekami be jokios kontrolės, skambinimo laikas nėra griežtai kontroliuojamas ir kartais viršija numatytas 15 minučių. Be to, skambučių registracijos tvarka neleidžia tiksliai nustatyti, kokiu laiku buvo atlikti skambučiai, nes registracijos žurnale laikas nenurodomas, o suimtųjų prašymuose daromos atžymos „suteikta“ neatitinka realaus skambučių laiko arba laikas jose taip pat nenurodomas. Tiriant nustatytas įvykio aplinkybes (Šiaulių TI Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus, laikinai einančio ir vyriausiojo specialisto pareigas, D. R. 2015-03-23 tarnybinis pranešimas Nr. 11/01-7498) 2015-03-20 buvo peržiūrėti režiminio korpuso trečio skyriaus stebėjimo kamerų vaizdo įrašai. Peržiūros metu nustatyta, kad 2015-02-23 suimtąjį R. J. paskambinti atvedė ir skambučius kontroliuoti turėjo Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2-os pamainos prižiūrėtoja L. Č.. Kaip užfiksuota tarnybinio tyrimo išvadoje, vaizdo įrašuose akivaizdžiai matyti, kad pareiškėja, atvedusi suimtąjį R. J. paskambinti, pastarąjį palieka be priežiūros, o suimtasis, pasinaudodamas pareigūnų aplaidžiu pareigų vykdymu, skambina kitais numeriais, kuriems leidimas nebuvo išduotas. Siekiant išsiaiškinti galimai padaryto nusižengimo aplinkybes, 2015-03-23 Šiaulių TI APS pareigūnei L. Č. buvo surašytas Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 20/01-1625, kuriame paprašyta paaiškinti šias aplinkybes: kodėl neužtikrindama tinkamos suimtojo R. J. skambučių kontrolės galimai netinkamai vykdė Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos prižiūrėtojo pareigybės aprašymo, patvirtinto direktoriaus 2015-01-21 įsakymu Nr. 1/01-9, V-os dalies 27.3. punkte nustatytas tarnybines funkcijas, kur numatyta, kad prižiūrėtojas atliekant pareigūno, išvedančio suimtuosius (nuteistuosius) skambinti telefonu, pareigas privalo „Užtikrinti, kad suimtieji skambintų tik ikiteisminį tyrimą atliekančio ar jį kontroliuojančio prokuroro, ar teismo, kurio žinioje yra byla rašytiniame sutikime nurodymais numeriais, o bendra pokalbių trukmė neviršytų 15 minučių.“ Pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. 20/01-1625 taip pat buvo nurodyta, kad Šiaulių TI APS pareigūnė L. Č. galimai nesivadovavo Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nurodančiomis, kad atliekant tarnybines pareigas pareigūnas privalo vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, ir nevykdė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 4 punkte nustatytų pareigų laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. 2015-03-26 APS 2-os pamainos prižiūrėtojai L. Č. buvo įteiktas minėtas Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 20/01-1625. Teismui pateiktoje medžiagoje yra 2015-03-27 L. Č. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, jog 2015-02-23 ji nuvedė suimtąjį R. J. paskambinti. Kaip numatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XII dalies 76 punkte, prieš leisdama suimtajam kalbėti telefonu ji įsitikino, kad suimtasis telefono aparatu surinko tą abonento numerį, kuris nurodytas suimtojo prašyme ir prokuroro rašytiniame leidime. Suimtajam pradėjus pokalbį ji atsitraukė, t. y. išėjo iš patalpos, kurioje įrengtas telefono aparatas, tačiau pokalbį girdėjo. Minėtojo suimtojo pokalbį užregistravo į „Suimtųjų pokalbių telefonu apskaitos žurnalą“. Po pokalbio suimtąjį parvedė atgal į kamerą. Paaiškinime Šiaulių TI APS 3-ios pamainos prižiūrėtoja L. Č. taip pat prašo atkreipti dėmesį į tai, kad 2015-02-23 Šiaulių TI direktoriaus įsakymu ji buvo paskirta dirbti priežiūros poste Nr. 7 ir atlikti prižiūrėtojo funkcijas, kurios numatytos APS budinčiosios pamainos prižiūrėtojo pareigybės aprašymo 18 punkte, tačiau dėl darbuotojų trūkumo po administracijos darbo laiko (po 17.30 val.) ji atliko ir 27 punkte numatytas pareigūno, išvedančio suimtuosius (nuteistuosius) skambinti telefonu, funkcijas. Toliau savo paaiškinime Šiaulių TI APS 3-ios pamainos prižiūrėtoja L. Č. nurodo, kad neturėjo tikslo ir ketinimo netinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei mano, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė ir prašo neskirti tarnybinės nuobaudos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 punktą, tarnybiniu nusižengimu yra laikoma valstybės pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybos organizavimo taisyklių (galiojusių tarnybinio nusižengimo padarymo metu) 71 punkte įtvirtinta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant tarnybinio tyrimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės (pažeidimo faktas), jas pagrindžiantys įrodymai, galimą tarnybinį nusižengimą padariusio pataisos pareigūno veiklos įvertinimas. Pareiškėja teismui nurodo, kad tarnybinė nuobauda skirta nepagrįstai ir neteisėtai, nes įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebuvo nurodyta, kokį konkretų tarnybinį nusižengimą pareiškėja padarė, t. y. nenurodyta, ar atvedus suimtąjį R. J. skambinti, jis skambino kitais, nei nurodyta prokuroro rašytiniame sutikime, numeriais, jei buvo skambinta, kiek kartų. Tokie pareiškėjos teismui pateiktame procesiniame dokumente nurodomi argumentai, atsakovo nuomone, vertintini kritiškai ir laikytini siekimu išvengti atsakomybės. Atsakovas pažymi, kad tarnybinio patikrinimo išvada (tuo atveju, kai ji yra patvirtinta turinčio teisę skirti drausminę nuobaudą pareigūno) laikytina atitinkamo įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo sudedamąja (motyvuojamąja) dalimi ir turi būti vertinama kartu su jos pagrindu priimtu įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo kaip vientisas individualus teisės aktas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A 259/2013). Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2015-03-16 buvo gautas Šiaulių apygardos prokuratūros raštas Nr. S5-14151 „Dėl įtariamojo atliktų skambučių“, iš kurio matyti, kad 2015-02-23 suimtasis R. J. atliko porą skambučių, kuriems nebuvo suteiktas prokuroro leidimas. Taigi darytina išvada, jog nepagrįsti pareiškėjos argumentai dėl tariamų formalių įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo trūkumų. Atsakovas pažymi, kad tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr.¹⁴⁶-700/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-1958/2008, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.2008, p. 240–260; taip pat žr. 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje A4-678/2004 skelbtą 2006 m. Apibendrinime). Taigi tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji, subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2635/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytą tarnybinio nusižengimo sąvoką, ne kartą yra konstatavęs, kad iš šio apibrėžimo matyti, jog priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dviem formomis: aktyviai, t.y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas, ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų (žr. pvz., 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1149/2014). Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, asmeniui, kuriam taikoma tarnybinė atsakomybė, gali būti taikomos griežtos sankcijos – tarnybinės nuobaudos, netgi atleidimas iš pareigų. Taigi tarnybinei atsakomybei būdingas nubaudimo elementas (2008 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2681/2008). Tarnybinės nuobaudos skyrimas pirmiausia yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos L. Č. skundas tenkintinas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr.2/01-68 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojai L. Č.“ (toliau – Įsakymas) (7 b. l.), kuriuo pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Valstybės tarnybos įstatymo (aktuali nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojanti įstatymo redakcija) 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis numato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą, tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose. Nuobauda pareiškėjai skirta vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 29 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuris numato, kad pataisos pareigūnams už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriama pastaba.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.
Šiuo atveju, sprendžiant, ar Įsakymu nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad neatliko arba netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
LR teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintų Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – Taisyklių ) 61 punktas numato, kad vadovas, turintis teisę pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs oficialią informaciją apie pataisos pareigūno galimą tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po šios informacijos gavimo paveda savo vadovaujamos įstaigos tarnybinius tyrimus ir patikrinimus atliekančio administracijos padalinio vadovui ar kitam valstybės tarnautojui atlikti tarnybinį patikrinimą arba šiam patikrinimui atlikti sudaro komisiją; 62 punkte nustatyta, kad tarnybinį patikrinimą atlikti įgaliotas asmuo arba komisija per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos arba nuo komisijos sudarymo dienos surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (6 priedas). Taisyklių 70 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, kurį galimai padaręs tarnybinį nusižengimą pataisos pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje ar atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą inicijavęs vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.
Iš turimų rašytinių įrodymų matyti, kad 2015 m. kovo 19 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje gautas Šiaulių apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro A. M. raštas Nr. S5-14151 (40–41 b. l.), kuriame nurodoma, kad R. J. (rašte nurodytomis dienomis) skambino telefonų numeriais, nenurodytais 2015 m. vasario 6 d. ir 2015 m. vasario 20 d. prokuroro leidimuose. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus, laikinai einančio ir vyriausiojo specialisto pareigas, D. R. 2015 m. kovo 23 d. tarnybiniame pranešime Nr.11/01-7498 (42 b. l.) nurodoma, kad vaizdo įrašuose akivaizdžiai matyti, kaip minėti pareigūnai, atvedę suimtąjį R. J. paskambinti, pastarąjį palieka be priežiūros. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015 m. kovo 23 d. Nr. 20/01-1625 pranešimu apie tarnybinį nusižengimą (43 b. l.) pareiškėjai buvo pranešta, kad ji galimai padarė tarnybinį nusižengimą. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus D. R. 2015 m. kovo 30 d. tarnybiniu pranešimu Nr.15-933011/61-8210 (47–48 b. l.) vadovaujantis Taisyklių VII skyriaus 70 punktu buvo paprašyta pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą nuo 2015 m. kovo 31 d. iki dar 30 dienų, kol bus gauta reikalinga informacija tarnybinio patikrinimo atlikimui. 2015 m. kovo 30 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkė J. L. 2015 m. kovo 30 d. terminą pratęsė (48 b. l.).
Darytina išvada, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu buvo atliktas laikantis Taisyklėse numatytų terminų.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015 m. balandžio 16 d. išvadoje Nr.37/05-20 (8–13 b. l.) nurodoma, kad pareiškėja neužtikrino Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XII dalies 75 ir 76 punktų reikalavimų tinkamo vykdymo, t. y. skambinantį suimtąjį R. J. paliko be priežiūros. Nurodoma, kad ši aplinkybė leidžia teigti, jog pareiškėja aplaidžiai vykdė Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigybės aprašymo V-os dalies 27.3 punkte numatytas tarnybines funkcijas, kur numatyta, kad prižiūrėtojas, atlikdamas pareigūno, išvedančio suimtuosius (nuteistuosius) skambinti telefonu, pareigas privalo „užtikrinti, kad suimtieji skambintų tik ikiteisminį tyrimą atliekančio ar jį kontroliuojančio prokuroro, ar teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniame sutikime nurodytais numeriais, o bendra pokalbių trukmė neviršytų 15 minučių.“ Taip pat Išvadoje konstatuojama, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo bei tokiais savo veiksmais pareiškėja nesuprato šios veikos priešingumo teisės aktams, reglamentuojantiems jos veiklą, nors atlikdama jai pavestas tiesiogines funkcijas privalėjo suprasti neigiamų padarinių atsiradimą.
Taigi Įsakymu, priimtu remiantis Išvada, tarnybinė nuobauda pareiškėjai skirta už Pareigybės aprašymo V-os dalies 27.3 punkte numatytų tarnybinių funkcijų aplaidų vykdymą.
Lietuvių kalbos žodyne žodis aplaidus aiškinamas kaip apsileidęs, vangus, o žodis vangus aiškinamas kaip tingus, nepaslankus, nerangus, neveiklus. Taigi svarbu įvertinti, kaip pareiškėja vykdė jai paskirtas pareigas, ar jos pasirinktas elgesio modelis gali būti laikytinas kaip aplaidus (vangus, neveiklus).
Visų pirmiausia pažymėtina, kad be Pareigybės aprašymo 27.3 punkte numatytos funkcijos, pareiškėja taip pat turėjo vykdyti 18 punkte numatytas funkcijas, t. y. atlikti pareigas priežiūros poste. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros budinčiosios pamainos Nr. 2 pareigūnų paskirstymo į postus (19–20 b. l.) matyti, kad 2015 m. vasario 23 d. 3-ojo korpuso vyresniuoju buvo paskirtas V. D., poste Nr. 7 (kameros Nr.77–82; 105–109) budėti paskirta L. Č., poste Nr. 8 (kameros Nr. 86–104) paskirtas budėti V. D.. Iš šio dokumento matyti, kad pareiškėja buvo atsakinga už dešimties kamerų priežiūrą.
Susipažinus su Pareigybės aprašymo struktūra matyti, kad nuo 18 punkto iki 29 punkto Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos prižiūrėtojo pareigos yra suskirstomos atskiromis kategorijomis ir kiekvieno punkto (numatančio kitas pareigas) papunktyje detaliai išdėstomos tam tikrų pareigų konkrečios funkcijos.
Pažymėtina, kad Pareigybės aprašymo 18 punkte „Atliekant pareigas priežiūros poste taip pat vykdyti šias funkcijas“ numatyta, kad atliekant šias pareigas taip pat privaloma vykdyti šias funkcijas:
18.1. užtikrinti, kad suimtieji (nuteistieji) laikytųsi įstatymų nustatytų pareigų ir draudimų bei suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatytos dienotvarkės;
18.2. užtikrinti, kad suimtieji (nuteistieji) nebendrautų su nuteistaisiais, paliktais tardymo izoliatoriuje dirbti ūkio darbus bei kitais asmenimis;
18.3. apie pastebėtus suimtųjų (nuteistųjų) padarytus pažeidimus nedelsiant pranešti korpuse skyriaus vyresniajam;
18.4. siekiant užtikrinti savo saugumą, prieš kameros durų atidarymą per stebėjimo akutę įsitikinti, kad duris atidaryti yra saugu;
18.5. prieš išleidžiant suimtąjį (nuteistąjį) iš kameros, išsiaiškinti iškvietimo priežastį ir perduoti šiuos asmenis juos lydinčiam pareigūnui griežtai pagal pavardes ir sugrąžinti į kameras ta pačia tvarka tai įrašant priežiūros posto žiniaraštyje, užtikrinant, kad suimtieji (nuteistieji) neturėtų draudžiamų jiems turėti daiktų ir nepatektų į kitas kameras;
18.6. kontroliuoti, kad nakties metu kameros būtų apšviestos naktiniu apšvietimu, užtikrinant tinkamą suimtųjų (nuteistųjų) priežiūrą nakties metu;
18.7. nuolat stebėti suimtuosius (nuteistuosius) per kamerų duryse įrengtas stebėjimo akutes, skiriant ypatingą dėmesį suimtiesiems (nuteistiesiems), linkusiems pabėgti, užpulti ar kuriems paskirta sustiprinta priežiūra, užtikrinant Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos reikalavimus;
18.8. suimtajam (nuteistajam) kreipiantis su prašymu, apie tai pranešti korpuso skyriaus vyresniajam užtikrinant savalaikį informacijos perdavimą;
18.9. maisto dalinimo metu kontroliuoti nuteistųjų, paliktų atlikti ūkio darbus, dalinančių maistą darbą, užtikrinant, kad visi suimtieji (nuteistieji) gautų jiems priklausantį maisto davinį;
18.10. lydėti prie kamerų Sveikatos priežiūros tarnybos ir Įskaitos skyriaus darbuotojus, užtikrinant jų saugumą;
18.11. siekiant, kad suimtieji (nuteistieji) tinkamai tvarkytųsi gyvenamąsias kameras, aprūpinti suimtuosius ir nuteistuosius kamerose valymo priemonėmis ir reikmenimis, o jomis pasinaudojus jas paimti;
18.12. išduoti asmeninius kompiuterius suimtiesiems (nuteistiesiems), o po pasinaudojimo juos surinkti, užtikrinant, kad visi kompiuteriai būtų paimti iš kamerų ir suimtieji (nuteistieji) negalėtų jais naudotis dienotvarkėje nenustatytu laiku.
Taigi darytina išvada, kad pareiškėja vykdydama pareigas poste Nr. 7, buvo atsakinga už dvylikos funkcijų vykdymą prižiūrint dešimt kamerų. Greta 18 punkte numatytų funkcijų, kurias pareiškėja buvo paskirta vykdyti poste Nr. 7 visą darbo dieną, t. y. visas 12 valandų (kaip nurodė pareiškėja teismo posėdyje), pasibaigus Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos laikui, ji taip pat turėjo „užtikrinti, kad suimtieji skambintų tik ikiteisminį tyrimą atliekančio ar jį kontroliuojančio prokuroro, ar teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniame sutikime nurodytais numeriais, o bendra pokalbių trukmė neviršytų 15 minučių.“
Šiuo atveju svarbus sąvokos „užtikrinti“ įvertinimas. Lietuvių kalbos žodyne šis terminas aiškinamas kaip garantuoti, laiduoti. Taigi svarbu nustatyti, ar 2015 m. vasario 23 d. pareiškėja, vykdydama Šiaulių tardymo izoliatoriaus posto Nr. 7 priežiūrą galėjo užtikrinti, garantuoti, kad suimtasis R. J. skambintų tik Šiaulių apygardos prokuratūros 2015 m. vasario 6 d. (36 b. l.) ir 2015 m. vasario 20 d. leidimuose (37 b. l.) numatytais numeriais.
Teismo posėdyje buvo išsiaiškinta, kad skambučiai Šiaulių tardymo izoliatoriuje (šiuo atveju 3-ojo korpuso poste Nr. 8 (šalia posto Nr. 8) atliekami uždaroje patalpoje be langų, t. y. prižiūrėtojui nesant toje pačioje patalpoje su skambinančiuoju asmeniu, galima girdėti tik skambinančiojo asmens balsą, tačiau negalima matyti, ar asmuo iš naujo renka (kitą) telefono numerį. Pareiškėja posėdyje nurodė, kad postas Nr. 7, už kurio priežiūrą ji buvo atsakinga tą dieną, ir skambinimo patalpa poste Nr. 8 nėra šalia. Aplinkybė, kad pareiškėja atvedusi suimtąjį R. J. paskambinti netinkamai būtų kontroliavusi, kokiu (pradiniu) numeriu yra skambinama, nėra nustatyta. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus, laikinai einančio ir vyriausiojo specialisto pareigas, D. R. 2015 m. kovo 23 d. tarnybiniame pranešime Nr.11/01-7498 (42 b. l.) nurodoma, kad vaizdo įrašuose akivaizdžiai matyti, kad minėti pareigūnai (drauge šiame dokumente minima ir pareiškėja), atvedę suimtąjį R. J. paskambinti, pastarąjį palieka be priežiūros. Dėl aplinkybės, kad suimtasis asmuo buvo paliktas vienas skambinti (kalbėti, rinkti telefono numerį (-ius) skambinimui skirtoje patalpoje poste Nr. 8 (šalia posto Nr. 8), šioje byloje ginčo nėra.
Kita vertus, pažymėtina, kad pareiškėja teismo posėdyje teigė, jog tuo pačiu metu, kuomet suimtasis R. J. įgyvendino teisę skambinti, atvyko asmenys, kuriuos pareiškėja turėjo įleisti į kameras (-ą), už kurias ji buvo atsakinga. Taigi tuo pačiu metu, kuomet suimtasis R. J. buvo paliktas skambinimui skirtoje patalpoje, pareiškėja buvo atsakinga už kitų 12-os funkcijų, numatytų Pareigybės aprašymo 18 punkte, tinkamą vykdymą. Šiaulių tardymo izoliatorius įvertino tos dienos vaizdo įrašą, akcentuodamas, kad pareiškėja, atvedusi suimtąjį R. J. paskambinti, pastarąjį paliko be priežiūros. Kita vertus, vaizdo įrašai, iš kurių būtų buvę galima nustatyti, kokias kitas funkcijas pareiškėja atliko poste Nr. 7 (ar jas atliko) 2015 m. vasario 23 d. 18 val. 29 min.–18 val. 41 min. (kuomet suimtasis atliko neleistinus skambučius), nebuvo vertinami, yra nekomentuojami nei 2015 m. kovo 23 d. tarnybiniame pranešime Nr.11/01-7498 (42 b. l.), nei Išvadoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra nurodęs, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-773/2011, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011; kt.).
Šiaulių apygardos prokuratūros 2015 m. kovo 16 d. rašte „Dėl įtariamojo atliktų skambučių“ (40–41 b. l.) nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma laikomų asmenų telefonu skambučių kontrolės ir registracijos tvarka visiškai neužtikrina, kad nebūtų atliekami skambučiai telefonų numeriais, kuriems neduotas ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro leidimas. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus vaizdo kamerų fiksuotų įrašų, laikomi asmenys vieni įleidžiami į skambinimo patalpą ir ten paliekami be jokios kontrolės, skambinimo laikas nėra griežtai kontroliuojamas ir kartais viršija numatytas 15 minučių. Be to, skambučių registracijos tvarka neleidžia nustatyti, kokiu laiku buvo atlikti skambučiai, nes registracijos žurnale laikas nenurodomas, o suimtųjų prašymuose daromos atžymos „suteikta“ neatitinka realaus skambučių laiko arba taip pat nenurodomas. Taip pat pastebėta, kad nemaža dalis visų užfiksuotų skambučių atliekami UAB „TELEKOMUNIKACIJŲ GRUPĖ“ specialios telekomunikacinės paslaugos numeriais 10041444 ir 10041446, kuri leidžia toliau atlikti nekontroliuojamus skambučius bet kuriuo numeriu, taip pat ir į užsienį. Šiaulių tardymo izoliatorius tinkamai nesureagavo į skubų 2015-02-27 darbo valandomis elektroniniu paštu išsiųstą Šiaulių apygardos prokuratūros raštą dėl visų leidimų skambinti R. J. panaikinimo, dėl to R. J. galėjo toliau atlikti nekontroliuojamus telefoninius skambučius iki 2015-03-01.
Darytina išvada, kad šiame rašte aptariama ne tik konkrečiai suimtojo R. J. 2015 m. vasario 23 d.–2015 m. kovo 1 d. atliktų skambučių netinkama kontrolė, o apskirtai kritiškai vertinama Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos vykdoma skambučių atlikimo (renkamų numerių ir (ar) skambučių trukmės) kontrolės ir registravimo tvarka.
Šiuo atveju matyti, kad pareiškėjai esant atsakingai už 12 funkcijų, numatytų Pareigybės aprašymo 18 punkte, vykdymą susiklostė objektyviai sudėtinga situacija tinkamai vykdyti ir Pareigybės aprašymo 27.3 papunktį. Iš aukščiau cituotame Šiaulių apygardos prokuratūros 2015 m. kovo 16 d. rašte „Dėl įtariamojo atliktų skambučių“ ir Išvadoje (Išvadoje vertinami ir kitų pareigūnų veiksmai dėl 27.3 papunkčio vykdymo) dėstomų faktinių aplinkybių matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje egzistavo objektyviai sudėtinga situacija tinkamai atlikti vienu metu Pareigybės aprašyme numatytas Pareigūno, išvedančio suimtuosius (nuteistuosius) skambinti telefonu, pareigas (šiuo atveju Pareigybės aprašymo 27.3 p.) drauge su kitomis Pareigybės aprašyme numatytomis pareigomis (funkcijomis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. administracinėje byloje Nr. A552-2013/2012 nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino ir jam paskirtą tarnybinę nuobaudą panaikino, argumentuodamas iš esmės tuo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo visapusiškai įvertintos faktinės aplinkybės ir objektyviai egzistavusios priežastys, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios pastangų ir galimai trukdė veikti teisės aktų nustatyta tvarka, atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas, dirbdamas darbo vietose Nr. 6/7/19/20/25, kuriose patikrinimo metu pareigų atlikimo pažeidimų nebuvo nustatyta, objektyviai galėjo atlikti būtinus veiksmus ir jam priskirtoje darbo vietoje Nr. 2.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tam, jog valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, o tam būtina nustatyti, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė (žr. 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008 ir kt.).
Įvertinus Išvadoje nurodytas aplinkybes, įrodymus, kurių pagrindu konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, darytina išvada, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja padarė atsakovo nurodomą pažeidimą, jog yra nustatyti visi teisės pažeidimo elementai. Atsakovas, atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą, išsamiai ir visapusiškai neįvertino aplinkybių, nebuvo visiškai atsižvelgta į tai, jog pareiškėja dėl visų aukščiau nurodytų aplinkybių neturėjo objektyvios galimybės užtikrinti, kad suimtasis R. J. skambintų tik ikiteisminį tyrimą atliekančio ar jį kontroliuojančio prokuroro rašytiniame sutikime nurodytais numeriais, o bendra pokalbių trukmė neviršytų 15 minučių ir užkirsti kelią šiems pažeidimams.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, turimą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis prieštaringa Išvada, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti Įsakymą, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. Č. skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. 2/01-68 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojai L. Č.“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.