Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B., teismo posėdyje išnagrinėjusi V. B. (V. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. dėl to, kad jis 2016 m. rugpjūčio 10 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono ir važiuodamas atbulas, kliudė tris stovinčius automobilius VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Golf, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Golf, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir juos apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B. pažeidimą pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d. pastatė automobilį (duomenys neskelbtini), kieme, buvo blaivus. Atėjęs apie 10 val. vakare, jis pamatė, kad jo automobilis buvo užstatytas, tarpai maži, matomumas labai blogas, asfaltas šlapias, tamsu. Išvažiuodamas nieko nejuto, kad sukėlė eismo įvykį nepajuto, apie tai sužinojo tik ryte policijoje. Nežino, kokius pažeidimus padarė kitiems automobiliams, jis jų nematė po įvykio, nežino net kam reikėtų žalą atlyginti. Policijoje jam pasakė, kad jis apgadino automobilius, taip ir sužinojo. Vairuoja neseniai, apie 1 mėn., buvo įsitempęs, nejuto gabaritų mašinos.

Motyvuojamoji dalis

Protokolas ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžintini protokolą surašiusiai institucijai iš naujo tirti.

ATPK 256 str. 3 d. numatyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, remiantis minėta nuostata, pareiga rinkti duomenis, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, numatyta ne tik bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), bet ir pareigūnui, turinčiam teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pažymėtina, kad institucija, surašanti protokolą, turi būti aktyvi ir surinkti duomenis pagrindžiančius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomas aplinkybes.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju institucija pažeidė savo pareigą tinkamai ir išsamiai surinkti duomenis, kurie būtini tinkamam, objektyviam ir išsamiam šios bylos išnagrinėjimui. Teismo posėdžio metu apklaustas asmuo, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, neigia savo kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, be to, nurodė, kad jis nežino, kokius pažeidimus padarė kitiems automobiliams. Sprendžiant klausimą, dėl asmens kaltės, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., be kita ko, svarbu žinoti, kokie būtent eismo įvykio metu yra padaryti transporto priemonių apgadinimai, t. y. jų vietą, pobūdį ir pan. Tokia informacija yra gaunama atlikus transporto priemonių, dalyvavusių eismo įvykyje ir galimai jo metu apgadintų, apžiūrą ir sugretinimą, kurio metu ne tik užfiksuojami transporto priemonių apgadinimai juos aprašant, tačiau palyginimas apgadinimų aukštis bei toks veiksmas užfiksuojamas fotonuotraukose. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje ne tik nėra atliktas transporto priemonių sugretinimas, bet ir nenufotografuoti eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimai. Kaip minėta, šiuo atveju toks sugretinimas yra svarbus, kad būtų tinkamai įvertintas apgadinimų mechanizmas, kadangi asmuo, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas nurodo, kad jam policijos pareigūnai nurodė, kad jis apgadino minėtas transporto priemones, tačiau jis pats nejuto jokio kontakto, nežino, kiek ir kokias transporto priemones apgadino. Taigi nėra aišku, ar tikrai visi administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti automobiliai buvo apgadinti aprašomo eismo įvykio metu. Iš byloje esančių apklaustų asmenų paaiškinimų matyti, kad nei vienas iš apklaustų asmenų tiesiogiai eismo įvykio nematė, todėl nėra galimybės jų parodymais remiantis padaryti išvados dėl paties eismo įvykio mechanizmo. Tuo tarpu Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį yra lakoniškai nurodomi transporto priemonių – VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Golf, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Golf, valst Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, jie nėra detalizuojami, palyginami. Be to, šiuose duomenyse nėra užfiksuota, kokie apgadinimai buvo padaryti būtent V. B. automobiliui Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei ar apgarinimų pobūdis yra tokio pobūdžio, kad asmuo galėjo pajusti ir suprasti, jog sukėlė eismo įvykį. Tyrimo metu nebuvo tirta, ar transporto priemonių Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Golf, valst Nr. (duomenys neskelbtini) VW Golf, valst Nr. (duomenys neskelbtini) padarytų apgadinimų aukštis atitinka ir ar šių automobilių apgadinimai padaryti transporto priemonių kontakto metu. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju būtina atlikti galimai eismo įvykio metu dalyvavusių minėtų transporto priemonių sugretinimą ir padarytus apgadinimus palyginti bei juos užfiksuoti fotonuotraukose.

Be to, teismas pastebi, kad tyrimo metu nebuvo nustatytas ir apklaustas asmuo, kuris galimai yra tiesioginis eismo įvykio stebėtojas. D. S. 2016 m. rugpjūčio 10 d. rašytiniame paaiškinime užfiksuota, kad jis sulaukė skambučio į duris nuo kaimynės, kuri pranešė apie eismo įvykį kieme. Teismo vertinimu, šis asmuo yra vienintelis tiesioginis eismo įvykio liudytojas, kuris žino reikšmingas bylos išnagrinėjimui aplinkybes, visi kiti asmenys eismo įvykio tiesiogiai nematė. Byloje nėra jokių duomenų apie šį asmenį. Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2016 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo kreiptasi į D. S. dėl duomenų, tačiau minėti duomenys nebuvo pranešti. Kitokių veiksmų dėl minėto asmens tapatybės ir duomenų nustatymo tyrimo metu nebuvo atlikta. Todėl teismas neturi galimybės šio asmens iškviesti į teismo posėdį.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, laiku nesurinko ir teismui nepateikė bylos nagrinėjimui reikalingų duomenų. Teismas negali ištaisyti šių pažeidimų bylos nagrinėjimo metu, o grąžinus bylą iš naujo tirti, tokie pažeidimai bus ištaisyti operatyviau ir išsamiau, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui tirti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d., 287 str.,-

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. B. (V. B.) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., grąžinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui iš naujo tirti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.