Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas M.Gvozdovičius Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01609-2012-8

2013 m. birželio 7 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-22 nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-03-05 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta G. K. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

civilinio ieškovo UAB „Tinkasas“ naudai – 741 Lt (septynis šimtus keturiasdešimt vieną litą), nukentėjusiojo A. L. naudai – 600 Lt (šešis šimtus litų), nukentėjusiojo A. J. naudai – 2150 Lt (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt litų) padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

G. K. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2012-07-28, apie 16.30 val., turimu raktu, atrakinęs UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depo“ patalpų, esančių Geležinkelio g. 12, Vilniuje, duris, įsibrovė į depo cecho remontuojamas patalpas, kur iš persirengimo kambario pagrobė UAB „Tinkasas“ priklausantį perforatorių „Makita“, 741 Lt vertės, A. J. priklausančius perforatorių „Makita“, 650 Lt vertės, ir akumuliatorinį suktuką su priedais, 1500 Lt vertės bei A. L. priklausantį grąžtą „Makita“ su prožektoriumi, 600 Lt vertės, tuo padarydamas UAB „Tinkasas“ 741 Lt turtinę žalą, nukentėjusiam A. J. bendrą 2150 Lt turtinę žalą bei nukentėjusiam A. L. 600 Lt turtinę žalą.

2013-04-16 Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo G. K. apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-22 nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Dėl apelianto argumentų, kad jis nepagrįstai pripažintas recidyvistu, pažymėtina, jog tam, kad asmuo pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. būtų pripažintas recidyvistu, atskiro teismo sprendimo nereikia, jeigu asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padaro vieną ar daugiu tyčinių nusikaltimu. Tokiam asmeniui už naujo tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.).

Dėl apelianto argumentų, kad jis augina mažametį vaiką ir slaugo neįgalią garbingo amžiaus motiną, pažymėtina, kad šios aplinkybės nuteistajam buvo žinomos ir nesutrukdė jam padaryti naują nusikaltimą, jos neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, kadangi rodo jo neatsakingą požiūrį į aplinkinius, todėl kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta ir juos vertina, kaip nuteistojo siekį išvengti griežtesnės atsakomybės.

Apelianto argumentai, jog teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi taip pat atmestini, kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs G. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, jog, G. K., būdamas baustas administracine tvarka, teistas 10 kartų didžiąja dalimi už nusikaltimus nuosavybei, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, naują apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.) nuosavybei padarė atidėtos bausmės vykdymo metu, kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir nenori paklūsti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 56 str., pagrįstai paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę, kuri, būdama ženkliai mažesnės už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį, yra aiškiai ne per griežta, galutinė bausmė yra tinkamai subendrinta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ją dar labiau švelninti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutar ė:

Nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.