Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie LR VRM 2019-01-08 sprendimą Nr.(15-01)31-00013 bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis 2018-11-12 , šeimos susijungimo pagrindu turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą jam 2017-01-10 ir galiojusį iki 2019-01-09, Kauno apskrities VPK Migracijos skyriui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi bei kartu su prašymu pateikė galiojantį kelionės dokumentą, leidimą laikinai gyventi, santuokos liudijimo kopiją ir kitus dokumentus. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2019-01- 08 sprendimu Nr. (15-01) 31-00013 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui S. K.“ (toliau - skundžiamas sprendimas) atsisakė pakeisti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui S. K., leidimą laikinai gyventi. Savo atsisakymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje atsakovas grindė tuo, kad 2018-11-29 Migracijos skyrius gavo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvadą Nr. 20-G-103786, kurioje teigiama, kad kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Skundžiamame sprendime nurodoma, jog 2015-09-18 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu ir nuteistas už nesunkių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 145 str. 1 d. ir 286 str., įvykdymą, jam paskirta bausmė - 2 MGL (75,32 Eur) bauda; 2017-03-14 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas už apysunkio nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 2 d., įvykdymą, jam paskirta 20 parų arešto bausmė, kuri 2017-10-19 Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista į 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; 2017-06-15 Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 24 str. 5 d., 180 str. 3 d., ir 2018-03-16 pripažino jį įtariamuoju sunkaus nusikaltimo padarymu, įtariant, kad kartu su bendrininke iš nuomojamo buto pagrobiau kitam asmeniui priklausančius daiktus (rankinę, 4 USB atmintines, nešiojamąjį kompiuterį), taip pat įtariant, kad savavališkai paėmė automobilio raktelį su signalizacijos pultu ir pagrobė 10 000 Eur vertės automobilį. Migracijos departamentas savo sprendime teigia, kad 2014-2016 metais buvo tris kartus atvesdintas į policiją dėl viešosios tvarkos pažeidimų, 2013-2018 metais buvau nubaustas už 9 administracinius nusižengimus (administracinius teisės pažeidimus). O toks jo elgesys, pasireiškiantis nusikaltimų ir administracinių nusižengimų (administracinių teisės pažeidimų), tarp kurių yra tokie pavojingi nusižengimai, kaip transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, darymu neigiamai apibūdina jo asmenybę ir yra socialiai žalingas bei rodo, jog akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Skundžiamame sprendime pažymima, kad buvo nuteistas už du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą, tad, atsakovo nuomone, vadovaujantis LR BK 27 str. 1 d., laikomas recidyvistu. Be to, turėdamas 2017-01-10 išduotą leidimą laikinai gyventi, kaip teigiama skundžiamame sprendime, padarė dar vieną - apysunkį nusikaltimą ir įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu. Padarytų veikų visuma ir pakartotinumas rodo, kad jo veiksmai nėra atsitiktiniai, paskirtos bausmės tikslo - paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir sulaikytų nuo naujų nusikaltimų darymo - nepasiekė, tad pagrįstai galima manyti, kad jo elgesys ateityje nesikeis ir jis gali daryti naujus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad nesilaiko savo įsipareigojimo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, skundžiamame sprendime konstatuojama, kad kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, o ši keliama grėsmė yra reali, pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Skundžiamame sprendime taip pat nurodoma, jog atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pakartotinį darymą bei įsipareigojimo laikytis LR įstatymų nevykdymą, pareiškėjo šeiminiai ryšiai su sutuoktine ir nepilnamečiais vaikais Lietuvos Respublikoje negali būti viršesni už visuomenės saugumą ir viešosios tvarkos laikymąsi. Atsakovas atsisakė pakeisti jam leidimą laikinai gyventi LR Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 35 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pareiškėjas mano, kad Migracijos departamento 2019-01-08 sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas , todėl turėtų būti panaikintas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nei aukščiau nurodytas įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „kelia grėsmę“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas. LVAT ne vienoje savo nutartyje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams realumas ir akivaizdumas, t.y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma ar spėjama. Be to, būtina užtikrinti ir teisingą valstybės, visuomenės ir užsieniečio teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, kurią suponuoja proporcingumo principo reikalavimai. Todėl siekiant tinkamai taikyti Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p., be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją - jo šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika, bei kitas reikšmingas aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, atsakovas savo išvadą dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai grindžia jo padarytomis nusikalstamomis veikomis bei padarytais administraciniais teisės pažeidimais ir nusižengimais.2015-09-18 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už nesunkių nusikaltimų padarymą paskirta bausmė - 2 MGL bauda, buvo nedelsiant sumokėta, 2017-03-14 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už apysunkį nusikaltimą paskirta bausmė - 3 mėnesių laisvės apribojimas - yra atlikta. Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pradėto ikiteisminio tyrimo pagal LR BK 24 str. 5 d., 180 str. 3 d., kuriame 2018-03-16 pripažintas įtariamuoju sunkaus nusikaltimo padarymu, nurodo, kad jis tik įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, jo atžvilgiu nėra priimtas joks apkaltinamasis teismo nuosprendis, todėl vien tik įtarimų pateikimas negali būti atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pagrindas. Atsakovo sprendimas šiuo atveju pažeidžia pareiškėjo nekaltumo prezumpcijos principą. Skundžiamas sprendimas grindžiamas ir jo atvesdinimo tris kartus į policiją 2014-2016 metais dėl viešosios tvarkos pažeidimų faktu bei 2013-2018 metais padarytais administraciniais teisės pažeidimais ir nusižengimais (iš viso jų 9): pagal ATPK , galiojusio iki 2016-12- 31, 134 str. 1 d. („naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas“), 124 str. 4 d. („nustatyto greičio viršijimas“), 44 str. 2 d. („neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo“, 126 str. 2 d. („transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti“), 130(2)str. („pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų“), visi šie administraciniai teisės pažeidimai buvo padaryti iki 2016-12-31. Pagal LR administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 416 str. 2 d. („nustatyto greičio viršijimas“ - greitis viršytas nedaug), 150 str. 1 d. („komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas“), 417 str. 2 d. („kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“). Nurodo, kad nors 2014, 2015, 2016, 2017 metais Migracijos departamentui buvo žinoma apie jo padarytus nesunkius nusikaltimus, už kuriuos buvo nubaustas 2015-09-18 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat apie atvesdinimą į policiją 2014-2016 metais dėl padarytų viešosios tvarkos pažeidimų, bei buvo žinoma apie padarytus konkrečius, aukščiau nurodytus administracinius teisės pažeidimus (jų tarpe ir apie tą, kurį atsakovas skundžiamame sprendime įvardija pavojingu), kurie, išskyrus vieną, yra Kelių eismo taisyklių pažeidimai, tačiau jam 2013, 2014, 2016 metais ir 2017-01-10 buvo nuspręsta pakeisti leidimus laikinai gyventi, o tai reiškia, kad keičiant minėtus leidimus pats atsakovas padarytų pažeidimų nevertino kaip pagrindo pagal įstatymo 35 str. 1 d. 1 p. konstatuoti pareiškėjo galima grėsme viešajai tvarkai ir visuomenei. Tuo tarpu po paskutinio, išduoto 2017-01-10, pakeisto leidimo laikinai gyventi padaryti pažeidimai atsakovo vertinami visiškai priešingai - kaip keliantys grėsmę visuomenei. Tad visiškai neaišku, kodėl iš esmės tie patys ar panašūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai vėliau pasidarė tokie grėsmingi visuomenei, kad jam buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokios atsakovo prieštaringos išvados, vertinant padarytus panašius administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus), iš esmės nepagrįstos jokiais argumentais, todėl skundžiamas sprendimas laikytinas visiškai neproporcinga ir neadekvačia priemone. Atsakovo išvados, kad pareiškėjas pakartotinai pažeidinėjo tvarką, negali būti paremtos ankstesniais administraciniais pažeidimais ir nusikaltimais, kurie atsakovui buvo žinomi, keičiant jam leidimus laikinai gyventi, ir nebuvo įvertinti kaip keliantys grėsmę viešajai tvarkai bei visuomenei. Nurodo, kad visi pareiškėjo S. K., padaryti administraciniai teisės pažeidimai ar administraciniai nusižengimai yra formalūs, realiai nesukėlę jokios žalos kitiems asmenims (nebuvo sužaloti jokie asmenys, nebuvo apgadintas turtas), tai iš esmės Kelių eismo taisyklių pažeidimai, o taikytos nuobaudos yra prevencinio pobūdžio. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 str. 1 d. („komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas“), tiek su Valstybine mokesčių inspekcija, tiek ir su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriumi yra sudarytos Mokestinės paskolos sutartis bei Įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartis bei mokėjimo grafikai, pagal kuriuos iki 2021 metų balandžio mėnesio įsipareigojo sumokėti mokestinę nepriemoką ir pagal kuriuos kiekvieną mėnesį moka grafikuose nustatytas įmokas. Atsižvelgiant į išdėstytą, visi aukščiau nurodyti pažeidimai negali būti pagrindas įvertinti asmens grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei ateityje. Europos žmogaus teisių teismas yra pažymėjęs, kad galimos grėsmės viešajai tvarkai turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiami (Europos žmogaus teisių teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C.G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Nurodo, kad dėl šių pažeidimų, gerbdamas Lietuvos Respublikos įstatymus, nuoširdžiai prisipažino klydęs, gailėjosi padaręs pažeidimus, nedelsiant susimokėjo visas paskirtas baudas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovas neturėjo jokio pagrindo neigiamai vertinti pareiškėjo asmenybę, o tuo labiau prognozuoti, kad ateityje jo elgesys nesikeis ir kad jis gali daryti naujus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas visiškai nevertino jo padarytų pažeidimų pobūdžio, jų sunkumo, mano, kad padaryti administraciniai teisės pažeidimai ir nusižengimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė ir į Ilgalaikių gyventojų direktyvos 6 str. 1 d. 2 p.(2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB), kuriame nurodyta, jog valstybė narė turi apsvarstyti suinteresuoto asmens viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo pažeidimo sunkumą ar rūšį, arba tokio asmens keliamą pavojų, deramai atsižvelgti į jo buvimo trukmę ir ryšius su gyvenamąja šalimi. Atsakovas, pažeisdamas aukščiau nurodytos direktyvos nuostatas, visiškai neatsižvelgė ir nevertino jo buvimo Lietuvos Respublikoje trukmės bei šeiminių, socialinių, ekonominių, darbinių ryšių su Lietuvos Respublika, taigi neįvertino individualios situacijos. Nevertino tokių reikšmingų aplinkybių, kad į Lietuvą atvyko 2011 metais, tad Lietuvoje nepertraukiamai gyvenu jau 8 metus, ir kiekvienais metais jam buvo išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; kad Lietuvoje sukūrė šeimą - 2011-08-04 Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistravau santuoką su Lietuvos Respublikos piliete L. B., po santuokos įregistravimo pakeitusią pavardę į B.-K. ; kad santuokoje gyvena jau beveik 8 metus, augina du nepilnamečius vaikus - dukterį N. K., gim.(duomenys neskelbtini), ir sūnų J. K., gim. .(duomenys neskelbtini) ; kad kartu su sutuoktine ir vaikais gyvena sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiame bute yra deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta. Sūnaus J. K. sveikata silpna, 2018-11-20 jis konsultuotas VšĮ Kauno miesto poliklinikoje vaikų kardiologo, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini. Vaikai lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį, šios įstaigos išduotoje charakteristikoje pareiškėjas apibūdinamas kaip mylintis vaikus, jais protingai besirūpinantis, juos atvedantis ir paimantis iš darželio, aktyviai dalyvaujantis darželio organizuojamuose renginiuose, įsitraukiantis į veiklas, taip pat pažymima, kad vasarą neatlygintinai padėjo perdažyti darželio patalpas. Yra gerai charakterizuojamas ir pagal gyvenamąją vietą Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduotoje charakteristikoje , teikia fizinę pagalbą buityje savo sutuoktinės motinai L. B., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), kuri yra pensininkė ir našlė bei kartu su sutuoktinės motina gyvenančiai sutuoktinės močiutei E. Z., gim. (duomenys neskelbtini) , kuri yra garbaus - . (duomenys neskelbtini) amžiaus, neįgali, jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, tad ji itin reikalinga jo fizinės pagalbos. Atsakovas nevertino ir tokių svarbių aplinkybių, kad gyvenimo Lietuvoje laikotarpiu nuo 2013 metų dirbo : nuo 2013-01-01 iki 2016-02-29 vykdė individualią veiklą, nuo 2015-05-11 iki 2015-07-14 dirbo UAB „Unal“ pagal darbo sutartį, nuo 2017-01-28 iki 2017-12-30 - UAB „KART PREKYBA“ , iš gaunamų pajamų išlaikė šeimą. Nors be leidimo laikinai gyventi neturi jokių galimybių įsidarbinti, nepaisant to, aktyviai ieško darbo, ir UAB „Lageras“, jei jam bus pakeistas leidimas laikinai gyventi, yra numačiusi nedelsiant jį įdarbinti vairuotoju-staliumi surinkėju. Visi šie aukščiau nurodyti duomenys neabejotinai rodo, kad jis deda pastangas savo gyvenimo sukūrimui ir plėtojimui Lietuvos Respublikoje, su Lietuva mane sieja tvirti šeiminiai, ekonominiai, socialiniai, darbiniai ryšiai.