Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–8), prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2019 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (15-01)31-00013 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui S. K.“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) pakeitimo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad savo atsisakymą pakeisti leidimą laikinai gyventi atsakovas grindė tuo, kad gavo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) išvadą Nr. 20-G-103786, kurioje teigiama, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pareiškėjas akcentuoja, kad siekiant tinkamai taikyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją – jo šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika, bei kitas reikšmingas aplinkybes. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, atsakovas savo išvadą dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai grindė pareiškėjo padarytomis nusikalstamomis veikomis bei padarytais administraciniais teisės pažeidimais ir nusižengimais. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. baudžiamuoju įsakymu už nesunkių nusikaltimų padarymą paskirta 2 MGL bauda buvo nedelsiant sumokėta, Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu už apysunkį nusikaltimą paskirta bausmė – 3 mėnesių laisvės apribojimas – yra atlikta. Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pradėto ikiteisminio tyrimo, kuriame pareiškėjas pripažintas įtariamuoju sunkaus nusikaltimo padarymu, nurodė, kad jis tik įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, jo atžvilgiu nėra priimtas joks apkaltinamasis teismo nuosprendis, todėl vien tik įtarimų pateikimas negali būti atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindas. Atsakovo Sprendimas šiuo atveju pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. Sprendimas grindžiamas ir pareiškėjo atvesdinimu tris kartus į policiją 2014–2016 metais dėl viešosios tvarkos pažeidimų bei 2013–2018 metais padarytais administraciniais teisės pažeidimais ir nusižengimais (iš viso jų 9), tačiau visi šie administraciniai teisės pažeidimai buvo padaryti iki 2016 m. gruodžio 31 d.

3. Pareiškėjas nurodė, kad nors 2014, 2015, 2016, 2017 metais Migracijos departamentui buvo žinoma apie pareiškėjo padarytus nesunkius nusikaltimus, už kuriuos buvo nubaustas Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. baudžiamuoju įsakymu, taip pat apie atvesdinimą į policiją 2014–2016 metais dėl padarytų viešosios tvarkos pažeidimų, bei buvo žinoma apie padarytus konkrečius, aukščiau nurodytus administracinius teisės pažeidimus, tačiau jam 2013, 2014, 2016 metais ir 2017 m. sausio 10 d. buvo nuspręsta pakeisti leidimus laikinai gyventi, o tai reiškia, kad keičiant minėtus leidimus pats atsakovas padarytų pažeidimų nevertino kaip pagrindo pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Tuo tarpu po paskutinio pakeisto leidimo laikinai gyventi padaryti pažeidimai atsakovo vertinti visiškai priešingai – kaip keliantys grėsmę visuomenei. Tad neaišku, kodėl iš esmės tie patys ar panašūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai vėliau pasidarė tokie grėsmingi visuomenei, kad pareiškėjui buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi. Atsakovo išvados, kad pareiškėjas pakartotinai pažeidinėjo tvarką, negali būti paremtos ankstesniais administraciniais pažeidimais ir nusikaltimais, kurie atsakovui buvo žinomi keičiant jam leidimus laikinai gyventi ir nebuvo įvertinti kaip keliantys grėsmę viešajai tvarkai bei visuomenei. Pareiškėjas nurodė, kad visi padaryti administraciniai teisės pažeidimai ar administraciniai nusižengimai buvo formalūs, realiai nesukėlę jokios žalos kitiems asmenims (nebuvo sužaloti jokie asmenys, nebuvo apgadintas turtas), tai iš esmės Kelių eismo taisyklių pažeidimai, o taikytos nuobaudos buvo prevencinio pobūdžio, todėl negali būti pagrindas įvertinti asmens grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei ateityje.

4. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas visiškai nevertino jo padarytų pažeidimų pobūdžio, jų sunkumo, manė, kad padaryti administraciniai teisės pažeidimai ir nusižengimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Atsakovas visiškai neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje trukmės bei šeiminių, socialinių, ekonominių, darbinių ryšių su Lietuvos Respublika, taigi neįvertino individualios situacijos. Nevertino, kad į Lietuvą pareiškėjas atvyko 2011 metais, tad Lietuvoje nepertraukiamai gyveno jau 8 metus, ir kiekvienais metais jam buvo išduodami leidimai laikinai gyventi; kad Lietuvoje sukūrė šeimą; kad santuokoje gyvena jau beveik 8 metus, augina du nepilnamečius vaikus; kad kartu su sutuoktine ir vaikais gyvena sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini); vaikai lanko (duomenys neskelbtini), šios įstaigos išduotoje charakteristikoje pareiškėjas apibūdinamas kaip mylintis vaikus, jais protingai besirūpinantis, juos atvedantis ir paimantis iš darželio, aktyviai dalyvaujantis darželio organizuojamuose renginiuose, įsitraukiantis į veiklas, taip pat pažymima, kad vasarą neatlygintinai padėjo perdažyti darželio patalpas. Yra gerai charakterizuojamas ir pagal gyvenamąją vietą Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduotoje charakteristikoje, teikia fizinę pagalbą buityje savo sutuoktinės motinai L. B., kuri yra pensininkė ir našlė, bei kartu su sutuoktinės motina gyvenančiai sutuoktinės močiutei E. Z., kuri yra garbaus amžiaus, neįgali, jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, tad jai itin reikalinga jo fizinė pagalba. Atsakovas nevertino ir tokių svarbių aplinkybių, kad gyvenimo Lietuvoje laikotarpiu nuo 2013 metų pareiškėjas dirbo, iš gaunamų pajamų išlaikė šeimą. Nors be leidimo laikinai gyventi neturi jokių galimybių įsidarbinti, nepaisant to, aktyviai ieško darbo, ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lageras“, jei jam bus pakeistas leidimas laikinai gyventi, yra numačiusi nedelsiant jį įdarbinti vairuotoju–staliumi surinkėju. Visi šie aukščiau nurodyti duomenys neabejotinai rodo, kad pareiškėjas deda pastangas savo gyvenimo sukūrimui ir plėtojimui Lietuvos Respublikoje, su Lietuva mane sieja tvirti šeiminiai, ekonominiai, socialiniai, darbiniai ryšiai.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendimas pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio nuostatas. Anot pareiškėjo, atsakovo atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi nėra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, lyginant su pareiškėjo teisės į šeimos gerbimą ribojimu, ir varžo jo teises akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.