Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. ir nuteistojo S. B. gynėjo advokato T. L. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas V. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, t. y. nuo 2012 m. lapkričio 13 d. iki 2013 m. rugpjūčio 28 d.

S. B. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas S. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. lapkričio 13 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d.

Nukentėjusiojo S. Č. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš V. A. ir S. B. 171,20 Lt turtinės ir 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam S. Č.. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš V. A. ir S. B. 37,47 Lt žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. ir S. B. nuteisti už tai, kad 2012 m. lapkričio 10 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 10, V. A. ir S. B. veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kurio byla išskirta, būdami apsvaigę nuo alkoholio, panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, tai yra V. A. kumščiu, smogus vieną kartą S. Č. į veidą ir taip nukentėjusįjį pargriovus ant žemės, V. A. kartu su S. B. ir asmeniu, kurio byla išskirta, nenustatytu būdu sudavė nukentėjusiajam S. Č. ne mažiau kaip keturis kartus į rankas, kuriomis pastarasis dengėsi veidą, ir taip nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuo suduotų smūgių nukentėjusysis prarado sąmonę, o tuomet, iš nebegalinčio pasipriešinti S. Č., V. A. kartu su S. B. ir asmeniu, kurio byla išskirta, pagrobė nukentėjusiajam priklausančius 200 Lt vertės sportinius batus ,,Nike“, 180 Lt vertės sportinę striukę ,,Hummel“, su joje buvusiais 130 Lt, 800 Lt vertės laikrodį ,,Casio“, 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia N78“, su SIM kortele 20 Lt vertės, taip S. Č. padarydami bendrą 1830 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendis naikinamas, o byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas teismas (BPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad nors nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą, pagal Konstitucijos 6 str. 1 d. jis gali būti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Pirmiausia teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjas konkrečioje byloje negali būti iš anksto nusistatęs ir tendencingas. Teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai. Šio šališkumo požymio apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią pagrįstą abejonę. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus aspektas bendrąja prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas ar teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Nagrinėjantis bylą teismas privalo vengti situacijų, keliančių proceso dalyviams pagrįstų abejonių dėl teismo objektyvumo (kasacinės nutartys Nr. 2K-198/2009, 2K-122/2010, 2K-195/2010).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2013 m. vasario 7 d. teisme buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje G. G., S. B. ir V. A. buvo kaltinami pagal BK 180 str. 1 d. (2 t., b. l. 66). 2013 m. vasario 8 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kuris paskirtas 2012 m. vasario 14 d. (2 t., b. l. 68-69). Į 2012 m. vasario 14 d., 2013 m. kovo 13 d. teisiamąjį posėdį atvyko kaltinamasis G. G.. Į 2013 m. balandžio 17 d. teisiamąjį posėdį kaltinamasis G. G. neatvyko, šaukimas jam įteiktas asmeniškai. Teismas 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi nutarė į teisiamąjį posėdį, kuris vyks 2013 m. gegužės 10 d., kaltinamąjį G. G. atvesdinti (2 t., b. l. 145). Kaltinamasis G. G. 2013 m. gegužės 10 d. atvyko į teisiamąjį posėdį. Į 2013 m. birželio 19 d. teisiamąjį posėdį kaltinamasis G. G. neatvyko, teismui 2013 m. birželio 19 d. pateikta Šilutės ligoninės medicininė pažyma, kurioje nurodyta, kad G. G. nuo 2013 m. birželio 17 d. iki 2013 m. birželio 21 d. dėl ligos negalėjo atvykti į teismą (2 t., b. l. 192). Į 2013 m. rugpjūčio 12 d. teisiamąjį posėdį neatvyko kaltinamasis G. G., teismo šaukimas buvo įteiktas jo motinai. Teismas 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi nutarė baudžiamąją bylą kaltinamojo G. G. atžvilgiu išskirti ir jos nagrinėjimą atidėti (3 t., b. l. 40).

BPK 234 str. 4 d. nurodyta, kad byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad kaltinamasis V. A. ilgą laiką suimtas, t. y. nuo 2012 m. lapkričio 15 d., o kaltinamasis G. G. neatvykimo į teisiamąjį posėdį priežasčių nepranešė, todėl siekiant greičiau išnagrinėti baudžiamąją bylą, nutarė bylą kaltinamojo G. G. atžvilgiu išskirti ir jos nagrinėjimą atidėti. Tačiau išskirti bylą į kelias galima tik tais atvejais, kai vienas iš kaltinamųjų sužalotas, suserga sunkia liga ir negali dalyvauti teisiamajame posėdyje. Tokį sprendimą galima priimti tais atvejais, kai tai neatsiliepia bylos išnagrinėjimo išsamumui ir nešališkumui. Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, jog G. G. sunkiai susirgo arba nuo teismo pasislėpė. Kaltinamajam nebuvo paskirtas atvesdinimas, nebuvo aiškinamasi jo neatvykimo į teisiamąjį posėdį priežastys, nebuvo pakeista kardomoji priemonė, be to tame pačiame teisme buvo nagrinėjamos ir kitos G. G. bylos. Todėl akivaizdu, kad teismas nepagrįstai išskyrė baudžiamąją bylą ir dėl to jos išsamiai negalėjo išnagrinėti. Kadangi byla atiduota teismui dėl trijų asmenų, kurie kaltinami plėšimo padarymu, todėl sprendžiant kiekvieno iš jų kaltės klausimą, svarbūs ir kitų kaltinamųjų parodymai. Pirmosios instancijos teismas, išskyręs bylą neesant įstatyme numatyto tam pagrindo, suvaržė kaltinamųjų V. A. ir S. B. teisę ne tik užduoti klausimus, kaltinamąjam, kurio byla atskirta, bet ir žinoti kaltinamojo G. G., kuris kaltinamas to paties nusikaltimo padarymu, parodymus. Be to nutartyje išskirti bylą teismas nurodęs, kad kaltinamasis V. A. ilgą laiką suimtas, turėjo spręsti jam paskirtos kardomosios priemonės klausimą, o ne išskirti bylą. Pirmosios instancijos teismas išskyręs bylą neesant įstatyme numatyto tam pagrindo, nesiekė bylą išnagrinėti visapusiškai ir išsamiai. Taip pat suvaržė ir kaltinamojo G. G. teisę į teisingą greitą ir teisėtą baudžiamąjį procesą. Todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas objektyviuoju aspektu buvo šališkas.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, 2013 m. vasario 14 d., 2013 m. gegužės 10 d. priėmė nutartis dėl V. A. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo 3 mėn., nedalyvaujant kaltinamajam V. A. (2 t., b. l. 89-90, 169-170). BPK 233 str. 5 d. nurodyta, kad teismo posėdyje dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo dalyvauja prokuroras, gynėjas, suimtas kaltinamasis pristatomas į posėdį. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo V. A. pratęsimo pažeidė Baudžiamojo proceso normas.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas 2013 m. birželio 19 d. nutartį pratęsti Šilutės rajono apylinkės prokuroro M. M. 2012 m. gruodžio 27 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kuriuo apribotos S. B. nuosavybės teisės į jam priklausančius pinigus – 187,88 Lt, kurie paimti iš minėto asmens 2012 m. lapkričio 13 d. asmens kratos metu, nustatė nuosavybės teisės apribojimo terminą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla. BPK 151 str. nustatyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas tokiu atveju teismui suteikia teisę paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą neapibrėžtam laikui, kaip šiuo atveju iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo. Maksimalus terminas, kuriam vienu metu gali būti pratęstas nuosavybės teisės apribojimas yra 3 mėnesiai.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teismas šioje byloje buvo šališkas, nesilaikė procesinių reikalavimų (BPK 151 str., 233 str. 5 d., 234 str.), suvaržė kaltinamųjų teises, apkaltinamąjį nuosprendį priėmė išsamiai neišnagrinėjęs bylos, kadangi byla išskirta pažeidžiant įstatymų reikalavimus, šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištaisyti neįmanoma, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendis naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti Šilutės rajono apylinkės teismui.

Nuteistojo S. B. gynėjas advokatas T. L. apeliaciniame skunde ginčija nuosprendyje padarytas išvadas dėl įrodymų vertinimo, teismo išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Tačiau teisėjų kolegija pripažindama, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, ir naikindamas jį dėl to, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nenagrinėja. Visos apeliaciniame skunde nurodytos ir ginčijamos aplinkybės tirtinos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Byloje gauti duomenys, kad nuteistasis V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2013 m. spalio 27 d. (3 t., b. l. 115).

Sutinkamai su BPK 3 str. 1 d. 7 p. baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pagrindų, numatytų BPK 3 str. 1 d. 7 p., dėl kurių procesas turėtų būti tęsiamas, nenustatyta, todėl nuosprendžio dalis dėl V. A. nuteisimo pagal BK 180 str. 1 d., naikintinas, baudžiamoji byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio dalį dėl S. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Šilutės rajono apylinkės teismui.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio dalį dėl V. A. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, panaikinti, baudžiamąją bylą nutraukti.