- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-05
- Bylos Nr.
- 1S-1520-175/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00016-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- D. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. Š. (D. Š.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-osios valdybos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) 2014 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010-02-26 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d., 199 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 m. 6 mėn.
Bausmės pradžia – 2009-11-19, bausmės pabaiga – 2018-05-19.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2014-06-30 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-08-04 nutartimi Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą tvirtinti atsisakė. Nutartyje konstatuota, kad nustatytų duomenų visuma neduoda pagrindo išvadai, kad lygtinai paleistas nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. Š. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-08-04 nutartį panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde nurodoma, kad teismas nesprendė klausimo, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, subjektyviai įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kitas aplinkybes, nepagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo.
Skunde nurodoma, kad teismas, neatsižvelgęs į tai, kad nuteistasis yra atlikęs didesnę, negu įstatymu numatyta, bausmės dalį, skatintas vienuolika kartų, nusiteikęs pasimokyti iš praeities klaidų, aktyviai dalyvauja Socialinio ugdymo centro visuomeninėje veikloje, nusikalstamo elgesio rizika žema, mokėsi ir įgijo specialybę, padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismo sprendimo neįmanoma suvokti, kuo grįstos teismo išvados ir dėl kokių priežasčių atsisakoma taikyti lygtinį paleidimą. Teismas savo neišaiškintu sprendimu pažeidė nuteistojo teisę į sprendimo apskundimą. Atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą teismas atsižvelgė į tas aplinkybes, kurios neturi jokios įtakos lygtiniam paleidimui. Teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą išimtinai pagrįstas tik tuo, kad bausmę nuteistasis atlieka už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą ir neatlikta bausmės dalis yra didelė. Skunde pabrėžiama, kad nusikaltimų sunkumas buvo įvertintas skiriant bausmę, todėl dar kartą ši aplinkybė negali būti vertinama, kadangi būtų pažeistas vienas iš pagrindinių teisingumo principų – niekas negali būti baudžiamas antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką. Teismo motyvai, kad bausmę nuteistasis atlieka už sunkių nusikaltimų padarymą, o neatliktos bausmės dalis yra didelė, yra neteisėti, o atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą nėra paaiškintas.
Skunde taip pat nurodoma, kad nepagrįstas yra ir teismo motyvas, kad paleidus nuteistąjį lygtinai, nebūtų įgyvendintas teisingumo principas. Atkreipiamas dėmesys, kad nei teismui, nei Komisijai pakartotinai ginti visuomenės interesą, įgyvendinti teisingumo principą baudžiamojoje byloje, kurioje jau seniai paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis, neleidžia joks įstatymas, nes priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos bausti asmenį už įvykdytą nusikaltimą ne vien kartą po apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo. Komisijos nutarime lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės yra įvertintos teisingai, nutarimas yra faktiškai pagrįstas, todėl neaišku, kuo remdamasis teismas tokį nutarimą tvirtinti atsisakė. Nuteistojo manymu akivaizdu, kad teismas, netenkindamas Komisijos sprendimo dėl lygtinio paleidimo, savo sprendimą grindė įstatymu nepagrįstomis prielaidomis ir nuomonėmis taip pažeisdamas BVK paskirties esminį principą – sprendimą grįsti vadovaujantis tik įstatymu.
Apeliantas akcentuoja ir tai, kad taikant lygtinį paleidimą nėra reikalaujama, kad lygtinio paleidimo metu nuteistasis būtų pasitaisęs, nes lygtinis paleidimas ir skirtas tam, kad nuteistasis būtų toliau taisomas lygtinio paleidimo sąlygomis neizoliuotas nuo visuomenės ir kuo greičiau integruotųsi į visuomenę. Teismas visiškai nepaisė, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis stengėsi nepažeidinėti įkalinimo įstaigos režimo reikalavimų, skatintas ir neišaiškino, kodėl nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Teismo sprendimas ne tik, kad tinkamai neišaiškintas, bet ir neatitinka tikrovės. Teismas visiškai nevertino to, kad nuteistasis įvykdė socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio mažinimo rekomendacijas, skatintas už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą nuteistųjų visuomeninėje veikloje ir mokymąsi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. Š. skundas atmetamas.
Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs skundo motyvus konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu taikyti D. Š. lygtinį paleidimą nėra pagrindo.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, D. Š. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas - atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu probacija būtų sėkminga.
Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Konstatuoti, kad nuteistasis šiuo metu jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir nuteistąjį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, nėra pakankamo pagrindo.
Pažymima, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Teisingumo principas bausmės vykdymo procese praktiškai įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieką tokią bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti. Laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai yra neišvengiamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės rezultatas ir šiuo metu konstatuoti, kad nuteistojo atlikta bausmės dalis jau yra pakankama, teismas neturi pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad per trumpas paskirtos bausmės atliktas laikas gali D. Š. suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, o tai gali būti viena iš prielaidų ateityje vėl nusikalsti.
Nagrinėjamu aspektu pažymima ir tai, kad ilgas neatliktos bausmės laikas įstatyme nėra nurodytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, tačiau manytina, kad likusi neatliktos bausmės dalis priskiriama BVK 157 str. 1 d. nurodytai „kitų reikšmingų aplinkybių“ sąvokai ir turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas. Be to, likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.
Teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, kad nuteistasis ne kartą skatintas, buvo aktyvus socialinio ugdymo centro narys, dirba, nusikalstamo elgesio rizika žema (10 balų), nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad bausmės tikslai, kurių buvo siekiama nuosprendžiu nuteistajam skiriant individualizuotą bausmę, jau yra pasiekti.
Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
nutaria:
nuteistojo D. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.