Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-01-14 · Administracinė byla Nr. eI3-1793-780/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-01-14
Bylos Nr.
eI3-1793-780/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02317-2024-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Pareiškėjas
D. P.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1793-780/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02317-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 22.2; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 14 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Ramūnas Šarka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas D. P. skundu prašo: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnų tarnybos veiklos vertinimo komisijos 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 87-239; 2) Panaikinti Pasienio rinktinės vado pavaduotojo R. P. 2024 m. balandžio 17 d. rezoliuciją, kuria jis patvirtino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnų tarnybos veiklos vertinimo komisijos 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 87-239; 3) Įpareigoti atsakovą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pakartotinį Pareiškėjo D. P. tarnybinės veiklos už 2023 metus vertinimą tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos jaunesnysis specialistas ir 2024 m. kovo 21 d. buvo atliktas jo tarnybinės veiklos vertinimas, kurio metu tiesioginis vadovas, Vileikių pasienio užkardos vadas I. M., pareiškėjo 2023 metų tarnybinę veiklą įvertino kaip „kaip atitinkantis lūkesčius“.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tiesioginio vadovo įvertinimu, pateikė prašymą įvertinti jo tarnybinę veiklą už 2023 m. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdyje, kadangi, pareiškėjo vertinimu, atliekant tarnybinį veiklos vertinimą buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, vertinimas buvo atliktas paviršutiniškai, neobjektyviai.

2024 m. balandžio 16 d. įvyko tarnybos veiklos vertinimo komisijos posėdis ir buvo priimtas sprendimas Nr. 87-239, pagal kurį komisija nusprendė vienbalsiai pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2023 m. įvertinti kaip „atitinkantis lūkesčius“.

2024 m. balandžio 17 d. pareiškėjo tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas R. P. rezoliucija pritarė tarnybos veiklos vertinimo komisijos sprendimui.

Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 36 straipsnis bei jį detalizuojantis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Vertinimo tvarkos aprašas) patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142.

Vertinimo tvarkos aprašo 25 punkte nurodyta, kad vertinimo komisijoje turi būti vertinama pareigūno kvalifikacija ir pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatomos – vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada. Taigi, vertinimo komisija turi pareigą patikrinti pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, įvertinti ir apsvarstyti tarnybinės veiklos rezultatus bei įsitikinti, kad vertinant pareigūno kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti jam nustatytas funkcijas buvo laikytasi nustatytos tvarkos.

Vertinimo tvarkos apraše įtvirtinta, jog pasibaigus kalendoriniams metams, tiesioginis vadovas pateikia vertinamam pareigūnui pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo anketą. Pareigūnas vertinimo anketą užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos (Vertinimo tvarko aprašo 5 punktas). Tiesioginis vadovas iki pokalbio susipažįsta su pareigūno užpildyta vertinimo anketa (Vertinimo tvarko aprašo 6 punktas). Tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su pareigūnu metu aptaria pareigūno užpildytą vertinimo anketą ir pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms (Vertinimo tvarkos aprašo 7.1 punktas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2023 metų tarnybinės veiklos vertinimo proceso metu pasienio užkardos vadas pareiškėjui ne tik nepateikė vertinimo anketos, kurią turėtų užpildyti, bet šiuo atveju vertinimo anketa buvo užpildyta už pareiškėją ir su jau įrašytais įvertinimais įkelta į Dokumentų valdymo sistemą, o pareiškėjas telefonu buvo informuotas, kad grįžęs po atostogų ją pasirašytų. Dėl minėtų priežasčių pareiškėjas neturėjo galimybių išreikšti savo nuomonės dėl konkrečių rodiklių įvertinimo. Pareiškėju vertinimu, tai yra vienas iš savarankiškų pagrindų panaikinti atliktą pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą ir atlikti tarnybinės veiklos vertinimą pakartotinai.

Taip pat Vertinimo tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad Atlikus Aprašo 5 punkte nurodytus veiksmus, pareigūnas ir jo tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos. Šis pokalbis, tiesioginiam vadovui ir pareigūnui susitarus, gali vykti naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su pareigūnu metu aptaria pareigūno užpildytą vertinimo anketą ir pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, tarnybinę veiklą, pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pareigūno karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą (Vertinimo tvarkos aprašo 7 punktas).

Nagrinėjamu atveju Vertinimo tvarkos aprašo 6 punkte įtvirtinto reikalavimo suorganizuoti pokalbį nebuvo laikytasi, dėl šios priežasties nebuvo įvykdyti Vertinimo tvarkos aprašo 7 punkte nustatyti privalomai būtini veiksmai, o iš pareiškėjo buvo atimta galimybė išsakyti savo nuomonę dėl 2023 m. tarnybinės veiklos.

Pareiškėjo 2023 metų tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas nevisapusiškai ir tarnybinės veiklos rezultatai įvertinti neobjektyviai, todėl tarnybinės veiklos už 2023 m. vertinimas privalo būti atliktas pakartotinai laikantis Statuto ir Vertinimo tvarko apraše numatytos tvarkos.

Pareiškėjo įsitikinimu, jo 2023 m. tarnybinė veikla buvo neteisingai ir nepagrįstai įvertinta nurodant įvertinimą „atitinkanti lūkesčius“, nes atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes turėjo būti įvertinta „viršijanti lūkesčius“.

Pareiškėjas visas jam skirtas 2023 m. užduotis įvykdė, neturėjo jokių pastabų dėl tarnybos vykdymo. Pareiškėjas nesutinka su tarnybinės veiklos vertinimo anketoje įrašytais įvertinimais.

Visų pirma, pareiškėjas nuolat tobulina savo, kaip pareigūno, taip pat ir kinologo kvalifikaciją. Turimas žinias ir praktinius įgūdžius nuolat pritaiko darbo srityje. Tinkamai taikydamas Sienos kontrolės nuostatas, pareiškėjas tinkamai atlieka pasienio sargybai pavestas funkcijas. Taikydamas rizikos profilius, sugeba tinkamai profiliuoti transporto priemones (asmenis), tinkamai atlikti jų patikrinimą bei nustatyti pažeidimus. Turimus gebėjimus naudoja dirbdamas su Dokumentų valdymo sistema, Administracinių nusižengimų registru, Centrine duomenų baze. Dažnai ir noriai panaudoja teorines ir praktines žinias vykdydamas administracinių nusižengimų teisenas. Kadangi turimas žinias ir įgūdžius nuolat ir tinkamai pritaiko kasdienėje tarnybinėje veikloje, Pareiškėjo įvertinimas turėjo būti įvertintas 5 balais.

2023 metais pareiškėjas ne tik tinkamai vykdė jam pavestus uždavinius, dėl kurių įvykdymo niekada nebuvo pareikšta jokių pastabų, bet ir veikdamas įvairių pasienio sargybų sudėtyje pasiekė labai gerų rezultatų. Taikydamas rizikos profilius, patikrino 124 transporto priemones ir 189 asmenis. Būdamas pasienio sargybų vyresniuoju, tikrinimų metu nustatė 5 Kelių eismo taisyklių ir 3 pasienio teisinio režimo pažeidimus, dėl kurių surašė visus procesinius dokumentus ir pradėjo administracinių nusižengimų teisenas. Pareiškėjas ne kartą yra padėjęs surašyti procesinius dokumentus ir kitiems pasienio užkardos pareigūnams. Reprezentuodamas padalinį ir populiarindamas pasieniečio profesiją, su tarnybiniu šunimi D. N. Ribų dalyvavo 11 įvairiuose renginiuose. Bendradarbiaujant su kitomis teisėsaugos institucijomis 4 kartus su tarnybiniu šunimi suteikė tarnybinę pagalbą vykdant įvairias užduotis. Vienu atveju pareiškėjo, kaip kinologo ir jo tarnybinio šuns pagalba, buvo surastas dingęs asmuo. Dėl paminėto, pareiškėjo vertinimu, jo 2023 metų tarnybinės veiklos kokybė turėjo būti įvertinta – 5 balais.

Pareiškėjas motyvuotai, tikslingai ir reguliariai kelia savo kvalifikaciją bei tobulina turimas žinias. 2023 metais dalyvavo šiuose VSAT organizuojamuose kursuose: 3 dalių „Apsauginių, asmenų paieškos, šunų ir figūrantų rengimo kursai“, „Tarptautiniai taktinės pėdsekystės kvalifikacijos tobulinimo kursai“. Reguliariai dalyvauja Pagėgių pasienio rinktinės kinologų organizuojamuose kinologų mokymuose. 2023-11-06/10 kinologų su tarnybiniais šunimis testavimo metu pareiškėjui priskirtam tarnybiniam šuniui buvo nustatyta aukščiausia tarnybinio šuns kategorija. Laisvalaikiu, tarnybinių mokymų bei instruktažų metu noriai susipažįsta su teisės aktais, nuolat kartoja bei gilina dar Pasieniečių mokykloje gautas žinias, taiko jas vykdydamas tarnybines užduotis. Dėl išvardintų priežasčių, gebėjimai tobulėti turėjo būti įvertinti – 5 balais.

Pareiškėjas visada į jam paskirtas užduotis žiūri atsakingai bei rimtai, stengiasi ir sugeba jas atlikti tinkamai. Į tarnybą atvyksta laiku, per 2023 metus nėra turėjęs laikino nedarbingumo. Yra patikimas, ne kartą su tarnybiniu šunimi buvęs iškviestas tarnybinės pagalbos suteikimui iš namų. Atsakingai ir uoliai vykdantis visas užduotis, rodantis aukštą darbų atlikimo kokybę, Pareiškėjo rezultatai vieni geriausių užkardoje. Paminėtina, jog Pareiškėja noriai padeda ir kitiems padalinio pareigūnams. Dėl paminėto, Pareiškėjo vertinimu, jo atsakingumas turėjo būti įvertintas – 5 balais.

Tarnybinės veiklos vertinimo komisija vadovaudamasi teisės aktais turi detaliai išnagrinėti Išvadą, apsvarstyti ir įvertinti tarnybinės veiklos rezultatus. Nagrinėjamu atveju tarnybinės veiklos vertinimo komisija formaliai išnagrinėjo tarnybinės veiklos išvadą, iš esmės nevertino 2023 m. pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, kvalifikacijos ar tinkamumo atlikti tarnybines pareigas ir priėmė nepagrįstą sprendimą dėl Pareiškėjo 2023 m. tarnybinės veiklos įvertinimo, jo tarnybinę veiklą įvertinant kaip „atitinkantis lūkesčius“.

Nagrinėjamu atveju tarnybinės veiklos vertinimo komisija neatsižvelgė į Pareiškėjo nurodytus argumentus dėl tarnybinės veiklos rezultatų, taip pat nematė pagrindo panaikinti tarnybinės veiklos išvadą, kuri buvo surašyta nesilaikant Tarnybinės veiklos apraše ir Statute įtvirtintų procedūrų.

Pareigūnų kvalifikacija ir tinkamumas einamoms pareigoms vertinami pagal minėtus Vertinimo tvarkos apraše numatytus kriterijus, o tarnybinės veiklos rezultatai – pagal tiesioginio vadovo nustatytas konkrečias pareigūno einamųjų metų užduotis ir aiškiai apibrėžtus pasiektų rezultatų vykdant nustatytas užduotis vertinimo rodiklius. Visapusiško ir objektyvaus pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo siekiama į šį procesą įtraukiant patį pareigūną (jis užpildo vertinimo anketą), jo tiesioginį vadovą (jis pokalbio su pareigūnu metu aptaria pareigūno užpildytą vertinimo anketą, pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant pareigūnui nustatytas užduotis, pareigūno karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą, užpildo vertinimo anketą, surašo pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą), tuo atveju, kai pareigūno tarnybinė veikla vertinama labai gerai – ir vertinimo komisiją, kuri dar kartą įvertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjo vertinimu, jo tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas nesilaikant tarnybinės veiklos vertinimo visapusiškumo ir objektyvumo principų, todėl pareiškėjo 2023 m. tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas netinkamai ir priimta nepagrįsta išvada įvertinti pareiškėjo 2023 m. tarnybinę veiklą kaip „atitinkanti lūkesčius“. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo 2023 m. tarnybinė veikla turėjo būti įvertinta kaip „viršijanti lūkesčius“.

Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - ir VSAT, ir Tarnyba) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nurodo, kad Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 36 straipsnis bei Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Vertinimo tvarkos aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr.1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose“ 1.10 papunkčiu (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2024 m. gegužės 9 d.).

Pareiškėjo tiesioginis vadovas Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos vadas I. M. 2024 m. kovo 8 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 13PR-3610 ,,Dėl tarnybinės veiklos vertinimo“ informavo Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pirmininką, kad vadovaujantis Vertinimo tvarkos aprašu, 2024 m. vasario 29 d. įvertino jaunesniojo specialisto D. P. tinkamumą einamos pareigoms ir kvalifikaciją, pagal tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Vadovaujantis Vertinimo tvarkos aprašo 5 punktu pareigūnui tarnybinės veiklos vertinimo anketa nebuvo tiesiogiai pateikiama, kadangi pareigūnas nuo 2024 m. vasario 13 d. iki 2024 m. vasario 14 d. buvo išėjęs 2 dienas atostogų saviugdai (ar savanorystei) ir nuo 2024 m. vasario 15 d. iki 2024 m. vasario 29 d. buvo išėjęs kasmetinių atostogų bei nuo 2024 m. kovo 4 d. iki kovo 8 d. turėjo išvykti į komandiruotę, vadovaujantis Tarnybos vado įsakymu 2024 m. vasario 12 d. K-384 „Dėl kursų organizavimo ir dalyvavimo kursuose“. Atostogų metu su pareigūnu susisiekti nepavyko, kadangi pareigūnas į telefoninius skambučius neatsiliepė ir neperskambino. 2024 m. vasario 29 d. Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos vadas priėmė sprendimą pareigūno kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir vertinimo anketą įkelti į Dokumentų valdymo sistemos Rengiamus dokumentus ir kadangi pareigūnas pagal 2024 m. vasario 19 d. Nr. 9-1128 patvirtintą Vileikių pasienio užkardos mėnesio pamainų grafiką turėjo dirbti 2024 m. kovo 2 d. nuo 8.30 val. iki 21.30 val., tai yra šeštadienį, apie 9.15 val. užkardos vadas paskambino telefonu ir supažindino pareigūną su jo kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo išvada ir paprašė susipažinti Dokumentų valdymo sistemoje įkeltu dokumentu bei pasirašyti. Pokalbio metu D. P. su tarnybinės veiklos vertinimo išvada ir sprendimu įvertinti jo veiklą kaip atitinkančią lūkesčius nesutiko, motyvuodamas, kad jo tarnybinė veikla turi būti įvertinta kaip viršijanti lūkesčius. Tą pačią dieną jis peržiūrėjo įkeltus dokumentus taip su jais susipažindamas, tačiau sustabdė dokumento darbų seką atmesdamas dokumentą dėl priežasties - „sprendimas netenkina“. Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos vadas I. M., vadovaudamasis Vertinimo tvarkos aprašo 14 punktu, kadangi pareigūnas atsisakė pasirašyti, kad su vertinimo išvada susipažino, prašo Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pirmininko tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą dėl D. P. tarnybinės veiklos vertinimo už 2023 metus tęsti Vertinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

2024 m. kovo 14 d. pareiškėjas D. P. Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pirmininkui pateikė prašymą Nr. 13PR-3850 ,,Dėl tarnybinės veiklos vertinimo“, kuriame nurodė, kad nesutinka su savo 2023 metų tarnybinės veiklos vertinimo išvada ir joje užfiksuotu tarnybinės veiklos vertinimu „atitinkanti lūkesčius“ („gerai“). Prašyme nurodė, jog nesutinka su jo tiesioginio vadovo, Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos vado I. M., Tarnybinės veiklos vertinimo anketoje įrašytais įvertinimais, o būtent: I skyriaus ,,Tinkamumas einamoms pareigoms“ 1 punktu ,,Gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti“ (jo nuomone, kadangi turimas žinias ir įgūdžius nuolat ir tinkamai pritaikė kasdienėje veikloje, jo įvertinimas turėtų būti – 5 balai); to paties skyriaus 3 punktu ,,Veiklos kokybė“ (D. P. mano, kad jo 2023 metų tarnybinės veiklos kokybė turėtų būti įvertinta – 5 balais); II skyriaus ,,Kvalifikacija“ 1 punktu ,,Gebėjimai tobulėti“ (mano, kad jo gebėjimai tobulėti turėtų būti įvertinti 5 balais); to paties skyriaus 4 punktu ,,Atsakingumas“ (mano, kad atsakingumas turėtų būti įvertintas 5 balais). Taip pat pareigūnas 2024 m. kovo 14 d. prašyme bei 2024 m. gegužės 17 d. skunde akcentavo, kad tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo įvykdyti grubūs procesiniai pažeidimai: nurodo, kad 2023 metų tarnybinės veiklos vertinimo proceso metu pasienio užkardos vadas ne tik nepateikė jam anketos, kad galėtų ją užpildyti, o pokalbio metu galėtų būti aptarta, bet pastaroji buvo užpildyta už jį ir su jau įrašytais įvertinimais įkelta į Dokumentų valdymo sistemą, o telefonu buvo informuotas, kad grįžęs po atostogų ją pasirašytų. Teigia, jog dėl minėtų priežasčių neturėjo galimybių išreikšti savo nuomonės dėl konkrečių rodiklių įvertinimo. Pareiškėjas teigia, kad Vertinimo tvarkos apraše numatyto pokalbio su tiesioginiu vadovu nebuvo nei tiesiogiai, nei naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais, dėl to nebuvo įvykdyti Vertinimo tvarkos aprašo 7 punkte nustatyti privalomai būtini veiksmai, o pareiškėjas neturėjo galimybių savo nuomonės išsakymui bet kokiu klausimu. Dėl prašyme išdėstytų aplinkybių pareiškėjas mano, kad jo 2023 metų tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas nevisapusiškai ir tarnybinės veiklos rezultatai įvertinti neobjektyviai.

Vadovaujantis Statuto 36 straipsnio 12 dalimi, pareiškėjas prašė Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės tarnybinės veiklos vertinimo komisijos peržiūrėti jo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir įvertinti jo tarnybinę veiklą „viršijanti lūkesčius“ („labai gerai“).

Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdis dėl pareiškėjo D. P. praėjusių metų tarnybinės veiklos vertinimo buvo numatytas 2024 m. balandžio 16 d. Tarnybos Personalo valdybos Pagėgių skyriaus vyriausioji specialistė 2024 m. balandžio 10 d. 15.30 val. visiems Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nariams išsiuntė el. laišką apie posėdžio datą ir laiką su pridėta posėdžiui reikalinga informacija. Kiekvienas komisijos narys asmeniškai, individualiai susipažino, išanalizavo pateiktą medžiagą. Pritrūkus informacijos, buvo paprašyta Tarnybos Personalo valdybos Pagėgių skyriaus pateikti papildomos informacijos, t. y. kaip buvo vertinta Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos visų pareigūnų tarnybinė veikla už 2023 metus. Nustačius, kad pareigūnas D. P. yra tik vienas Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardoje kinologas, buvo surinkta papildoma informacija apie tai, kaip vertinta Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinėje tarnaujančių kinologų tarnybinė veikla už 2023 metus.

Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (Vertinimo tvarkos aprašo 24 punktas). Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatomos – vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (Vertinimo tvarkos aprašo 25 punktas). Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas Komisijoje susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo<...> (Vertinimo tvarkos aprašo 26 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada. Vertinimo kriterijai taikomi tiek surašant tiesioginio vadovo išvadą, tiek komisijai priimant sprendimą dėl pareigūno vertinimo. Analogiškoje teisminėje praktikoje dėl Valstybės tarnybos įstatymo bei nuostatų, reguliuojančių Vertinimo komisijos funkcijas, laikomasi nuostatos, kad vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Vertinimo tvarkos apraše pateiktų rekomendacijų (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-166/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013).

Pažymima, kad Vertinimo tvarkos apraše yra pateiktos atitinkamų anketų ir išvadų formos, kuriose nėra nuorodų dėl būtinumo pateikti išsamius argumentus dėl vienokio ar kitokio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo. Todėl negalima laikyti išvadų esminiais trūkumais aplinkybių, kad šiose išvadose nėra konkrečiai išvardintos vertinamo asmens veiklą charakterizuojančios faktinės aplinkybės (pvz., LVAT 2009 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-646/2009, 2022 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2596-261/2021 ir kt.). Tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai, bet vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (pvz., LVAT 2012 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-265/2012, kt.). Tai, jog Komisija, apsvarsčiusi ir įvertinusi tarnybinės veiklos trūkumus, kiekvienu atveju jų nesusieja su konkrečia einamųjų metų užduotimi, nedaro vertinimo komisijos išvados neteisėta ir nepagrįsta. Taigi reikia nustatyti, ar tiesioginis vadovas, o po to vertinimo komisija vertino pareigūną pagal vertinimo kriterijus, kurie yra nustatyti blanketinėje normoje (Vertinimo tvarkos aprašo prieduose) pagal objektyvius bei pagrįstus faktinius duomenis.

2024 m. balandžio 16 d. įvyko vertinimo komisijos posėdis, kurio metu buvo vertinama pareiškėjo tarnybinė veikla už 2023 metus. Vertinimo komisijos posėdis buvo protokoluojamas bei pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas (Vertinimo tvarkos aprašo 32 punktas).

Tarnybinės veiklos vertinimas vykdomas trimis kryptimis: 1 - tinkamumas einamoms pareigoms; 2 - kvalifikacija; 3- pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatomos – vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (Vertinimo tvarkos prašo 25 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui užduotys nenustatomos, o pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai buvo vertinami pagal pareiškėjo pareigybės aprašyme, patvirtintame Tarnybos vado 2018 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 4-108 ,,Dėl pareigybių aprašymų patvirtinimo“ (toliau – pareigybės aprašymas), nustatytas funkcijas.

Kaip matyti iš vertinimo anketos bei pareiškėjo prašymo Vertinimo komisijai, tarp pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo kilo nesutarimas dėl I skyriaus pareigūno tinkamumo eiti pareigoms vertinimo pagal kriterijų ,,Gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti“ - tiesioginis vadovas įvertino 4 balais, nes mano, kad kasdienėje veikloje pritaiko turimas žinias ir įgūdžius, o pats pareiškėjas D. P. mano, kad turi būti vertinamas 5 balais, nes anot jo, turimas žinias ir įgūdžius nuolat ir tinkamai pritaiko kasdienėje veikloje. Vertinimo komisijos posėdžio metu buvo paneigta tokia pareiškėjo nuomonė (garso įrašas tai patvirtina). Posėdžio metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas ne visada pateikia kinologo tarnybos ir šuns mėnesinę ataskaitą, nurodytą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kinologinės veiklos instrukcijos, patvirtintos Tarnybos vado 2017 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 4-418, 2 priede. Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos vyriausioji specialistė, atliekanti užkardos vado funkcijas, D. B. pakomentavo, kad pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertinama kaip atitinkanti lūkesčiu (gerai), nes tarnybos rezultatai buvo vidutiniai, pareigūnas ne visada pateikia kinologines ataskaitas, paskutinė ataskaita pateikta sausio mėnesį, nors pastarąsias turi teikti kas mėnesį, apie tai jam nuolat primenama bei reikalaujama jas teikti tiesioginiam vadovui. Pareiškėjas bandė prieštarauti, kad tokių ataskaitų niekam nereikia, teigė, jog klausęs M. (M. A., Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Sienos kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas (atsakovės pastaba)), užkardos vado, ar jiems reikia mėnesinių ataskaitų, pastarieji pasakę, jog nereikia, nuvykęs į Kinologijos centrą nuėjo pas savo tiesioginį viršininką ir paklausęs ar gali neteikti ataskaitų, pastarasis pasakęs, kad nereikia. Tačiau tokie jo pasisakymai objektyviai jokiais įrodymais nepagrįsti. Posėdžio metu paaiškėjo, kad pareiškėjas pamiršo, kas jo tiesioginis vadovas (nurodė M. A., vėliau Kinologijos centro viršininką), nors su pareigybės aprašyme nurodyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas tiesiogiai pavadus užkardos vadui. Pareiškėjo tarnyba grindžiama statutiniais santykiais, o pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 24 straipsnio (Valstybės sienos apsaugos pareigūnas) 3 dalį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas privalo vykdyti vadovų reikalavimus ar nurodymus. Jeigu žinoma, kad gautas reikalavimas arba nurodymas yra neteisėti, būtina tuoj pat, ne vėliau kaip per 24 valandas, apie tai pranešti aukštesniam pagal pavaldumą, nei neteisėtą įsakymą, reikalavimą ar nurodymą davęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, pareigūnui. Atsakovė nurodo, kad duomenų, jog užkardos vado reikalavimai teikti kas mėnesį kinologo tarnybos ir šuns mėnesines ataskaitas yra neteisėti, pareiškėjas nepateikė nei Vertinimo komisijai, nei teismui. Vertinimo komisijos vertinimu, pareiškėjas nepagrindė, jog šis punktas turėtų būti vertinamas 5 balais. Pažymima, jog skiriant 4 balus nereiškia, jog pareiškėjas netaiko savo kasdieninėje darbinėje veikloje turimų žinių bei įgūdžių, tačiau, tai reiškia, kad pareiškėjas netaiko jų taip dažnai, jog vertinant jo tarnybinę veiklą būtų skiriamas aukščiausias balas.

Kriterijų ,,Veiklos kokybė“ - pareiškėjas save vertina 5 balais, nes mano, kad 2023 metais ne tik tinkamai vykdė jam pavestus uždavinius, bet ir veikdamas įvairių pasienio sargybų sudėtyje pasiekė labai gerų rezultatų. Tiesioginis vadovas pareigūno veiklos kokybę įvertino 4 balais, nes mano, jog jo veiklos kokybė gera, atitinka keliamus reikalavimus. Pareiškėjas pabrėžė, kad jo pasiekti rezultatai vieni iš geriausių užkardoje, tačiau Vertinimo komisija, susipažinusi su Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos pareigūnų tarnybinių rezultatų suvestine nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio, kinologinės veiklos ataskaita už 2023 metus, nustatė, kad pareiškėjo rezultatai vidutiniai. Pažymėjo ir tai, kad Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos visų jaunesniųjų specialistų (30) tarnybinė veikla už 2023 metus buvo vertinama kaip atitinkanti lūkesčius (,,gerai“), net pareigūnų su geresniais veiklos rezultatais nei pareiškėjo, tarnybinė veikla vertinta ,,gerai“. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad pareigūnas neįvykdė visų užduočių (pareigybės aprašyme numatytų funkcijų), tą patvirtinto ir pats pareiškėjas posėdžio metu, kad 19 užduoties: „Užtikrinti tinkamą vadovavimąsi įstatymais, nurodymais, instrukcijomis ir metodinėmis rekomendacijomis auginant, prižiūrint ir mokant priskirtą tarnybinį šunį bei tinkamai tvarkyti privalomą kinologo dokumentaciją“ neįvykdė. Taip pat tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas neįvykdė ir 21 užduoties: ,,Užtikrinti tinkamą funkcijų vykdymą, naudojantis Dokumentų valdymo sistema „Kontora“, duomenų bazėmis, vairuoja tarnybinę transporto priemonę“. Nors dėl šios užduoties pareigūnas posėdžio metu nesutiko, tačiau surinkti įrodymai (tiesioginis vadovas nurodė, kad tik raginamas, nuolat jam primenant, pildo kinologo tarnybos ir šuns mėnesinę ataskaitą), paneigia jo prieštaravimus. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Vertinimo komisija nenustatė duomenų, kuriais remiantis pareiškėjas turėtų būti vertinama aukščiausiais balais vertinant jo tarnybinę veiklą.

Tarnybinės veiklos vertinimo anketos II skyrius, kriterijus ,,Gebėjimai tobulėti“ D. P. mano, kad turi būti įvertintas 5 balais, nes teigia, kad motyvuotai, tikslingai ir reguliariai kelia savo kvalifikaciją bei tobulina turimas žinias. Tiesioginis vadovas įvertino – 4 balais, nes mano, jog pareigūnas rūpinasi savo patirties kaupimu, tobulina kvalifikaciją nuosekliai ir pasiekia rezultatų. Dėl pareiškėjo argumento, susijusio su kvalifikacijos tobulinimu, jog dalyvauja kvalifikacijos tobulinimosi kursuose, pasakytina, kad svarbu, kokią reikšmę turi ši aplinkybė vertinimo rezultatui. Pagal šį kriterijų vertinama ,,gerai“, kai vertinamasis rūpinasi savo patirties kaupimu, tobulina kvalifikaciją nuosekliai ir pasiekia rezultatų“, o ,,labai gera“, kai ,,nuolat, motyvuotai, tikslingai ir rezultatyviai tobulina žinias ir įgūdžius“. Pareiškėjas nepateikė argumentų Vertinimo komisijai, kad jis pats rodė iniciatyvą kelti kvalifikaciją, ieškojo krypčių ir būdų tai daryti. Tai, kad pareiškėjas kelia kvalifikaciją neįrodo to, kad šiuo aspektu tiesioginis vadovas ir Vertinimo komisija privalėjo vertinti, kad pareiškėjas šiuo aspektu atitinka vertinimo skalės požymį ,,nuolat, motyvuotai, tikslingai ir rezultatyviai tobulina žinias ir įgūdžius“ ir dėl to vertinti jo veiklą ,,labai gerai“. Tai, kad pareigūnai privalo nuolat kelti kvalifikaciją, įtvirtinta Statuto 19 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, pareiškėjas tobulina žinias, tačiau ne visada rezultatyviai.

Pagal kriterijų „Atsakingumas“ D. P. save vertina 5 balais, nes mano, kad į jam paskirtas užduotis žiūri atsakingai, stengiasi ir sugeba jas atlikti tinkamai. Nurodo, jog yra patikimas, ne kartą su tarnybiniu šunimi buvo iškviestas tarnybinei pagalbai iš namų, jog jo rezultatai vieni geriausių užkardoje. Tiesioginis vadovas įvertino 4 balais, nes mano, kad pareigūnas pareigingas, patikimas, noriai vykdo pavedimus, prisiima atsakomybę už priimtus sprendimus. Už atsakingumą norint būti įvertintam 5 balais, reikia būti ypač patikimam, siekti prisiimti didesnę atsakomybę, uoliai vykdyti visas užduotis. Kaip matyti iš Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos vyriausiosios specialistės D. B. pateiktos informacijos apie D. P., jog pagalba su tarnybiniu šunimi suteikta 3 kartus: 2022-04-27, 2023-06-23, 2023-07-17; Pareigūnas teigė, kad ne kartą reagavo į iškvietimus ir iš namų, bet nei ji, D. B., nei užkardos vadas tokios informacijos neturi. Vertinimo komisijos posėdžio metu užklausus pareiškėjo kada jis buvo iškviestas pagalbai iš namų, atsakyti negalėjo, tai įrodančių dokumentų nei Vertinimo komisijai, nei teismui nepateikė. Akcentuotina, jog D. P. yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, o statutinis valstybės tarnybos santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę. Pareigūnų savo pareiginių funkcijų pasyvus, t. y. tik nurodant, nuolat primenant vadovybei, vykdymas vertintini kaip neatsakingas požiūris į tarnybą, jos specifiką ir Tarnybos pareigūnams keliamus didesnius darbo drausmės reikalavimus.

Pareiškėjas Vertinimo komisijoje ne vieną kartą pakarotojo, kad jo pasiekti rezultatai vieni iš geriausių, užduotis atlieka itin atsakingai, tačiau tai neatitinka tikrovės, jo rezultatai nei patys geriausi, nei patys blogiausi. Pareiškėjas nei tiesioginio vadovo, nei Vertinimo komisijos neįtikino, kad jo tarnybinė veikla atitinka vertinimą „viršijanti lūkesčius“ (,,labai gerai“). Vertinimo komisija išklausiusi pareigūno D. P., Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos vyriausiosios specialistės, atliekančios užkardos vado funkcijas, D. B., išanalizavusi pateiktą medžiagą, vertinimo anketoje nurodytus vertinimo kriterijus bei jų įvertinimą, vienbalsiai, tame tarpe ir Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovas, priėmė sprendimą pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti kaip ,,atitinkančią lūkesčius“ („gerai“). Pareiškėjas dalyvavo Vertinimo komisijos posėdyje, jam Vertinimo komisijos narių buvo užduoti klausimai, susiję su tarnybinės veiklos vertinimu, suteikta pareiškėjui galimybė teikti paaiškinimus, atsikertant į vertinimo išvadoje nurodytus tiesioginio vadovo argumentus, kuriais jis grindė žemesnį įvertinimą balais nei įsivertino pats pareiškėjas. Pareiškėjas Vertinimo komisijai nepateikė faktinių ir teisinių argumentų, kuriais paneigtų Vertinimo išvadoje nurodytą pareiškėjo veiklos įvertinimą. Vertinimo išvada įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2023 metus „pateisinanti lūkesčius“ (,,gerai“) įforminta užpildžius atitinkamą formą. Šioje formoje nenumatyta nurodyti sprendimo priėmimo motyvų. Pažymėtina, kad Vertinimo komisijos sprendimas priimtas balsuojant kiekvienam Vertinimo komisijos nariui bei jam pasisakant dėl savo sprendimo. Tai patvirtina Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas. Vertinimo komisijoje pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, išsamiai išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikantis rekomendacijų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Procedūrinių pažeidimų įtaka pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018, 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3813-556/2020). Pareiškėjo skunde nurodomi galimi procedūriniai pažeidimai siejami su tuo, jog galimai nebuvo pokalbio su tiesioginiu vadovu bei vadovas už jį užpildė vertinimo anketą. Pasisakant apie pareiškėjo skundo argumentus atsakovė nurodė, kad LVAT yra pasisakęs: Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, kurioje buvo išaiškinta, jog „<...> pirmosios instancijos teismas patikrino ir tinkamai įvertino pareiškėjo argumentą, jog nebuvo Vertinimo taisyklių 9 punkte nurodytos procedūros – tiesioginio vadovo pokalbio su pareiškėju, skirto aptarti jo veiklos rezultatams. <...> Teismas teisingai aiškino, kad tokį procedūrinį pažeidimą, net jeigu jis nustatomas, nėra pagrindo pripažinti esminiu vertinimo procedūros pažeidimu, kadangi vertinamas pareigūnas turi galimybę savo argumentus išdėstyti vertinimo komisijos posėdyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-265-12).

Žemesnės instancijos teismas

Nors šiuo atveju pareiškėjo vadovas tiesiogiai vertinimo anketos jam nepateikė, visgi pareiškėjas su išvada susipažino Dokumentų valdymo sistemoje, įrašydamas komentarą, jog sprendimas jo netenkina, nekomentuodamas dėl kokių priežasčių. Su kuriais tiesioginio vadovo Tarnybinės veiklos vertinimo anketoje įrašytais įvertinimais nesutiko, pareiškėjas nurodė savo 2024 m. kovo 14 d. prašyme Nr. 13PR-3850 ,,Dėl tarnybinės veiklos vertinimo“, adresuotame Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pirmininkui, ir kuris (prašymas), prieš pareiškėjo Vertinimo komisijos posėdį, buvo pateiktas visiems Vertinimo komisijos nariams. Pareiškėjas Vertinimo komisijos posėdyje buvo išklausytas, jo nesutikimo su tiesioginio vadovo Vertinimo anketoje nurodytais įvertinimais išanalizuoti. Jeigu galimai ir buvo tiesioginio vadovo procedūriniai pažeidimai, vertinat pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2023 metus, jie buvo pašalinti Vertinimo komisijos posėdžio metu ir nelaikytini esminiais, lėmę pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumą bei teisėtumą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vertinimas Vertinimo komisijoje buvo atliktas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų, nes Vertinimo komisijos posėdyje detaliai ir išsamiai išnagrinėta pareiškėjo tarnybinė veikla už 2023 metus, pasisakyta dėl pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo prieštaravimų, išklausyti pareiškėjo paaiškinimai bei argumentai dėl nagrinėto pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta:

Pareiškėjas D. P. yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos (toliau – Užkarda) jaunesnysis specialistas.

Užkardos vadas I. M. 2024 m. kovo 8 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 13PR-3610 ,,Dėl tarnybinės veiklos vertinimo“ (toliau – Tarnybinis pranešimas) informavo VSAT Pagėgių pasienio rinktinės tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pirmininką, kad 2024 m. vasario 29 d. įvertino jaunesniojo specialisto D. P. tinkamumą einamos pareigoms ir kvalifikaciją, pagal tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Tarnybiniame pranešime nurodė: „Vadovaujantis aprašo 5 punktu pareigūnui tarnybinės veiklos vertinimo anketa nebuvo tiesiogiai pateikiama, kadangi pareigūnas nuo 2024 m. vasario 13 d. iki 2024 m. vasario 14 d. buvo išėjęs 2 dienas atostogų saviugdai (ar savanorystei) ir nuo 2024 m. vasario 15 d. iki 2024 m. vasario 29 d. buvo išėjęs kasmetinių atostogų bei nuo 2024 m. kovo 4 d. iki kovo 8 d. turėjo išvykti į komandiruotę, vadovaujantis Tarnybos vado įsakymu 2024 m. vasario 12 d. K-384 „Dėl kursų organizavimo ir dalyvavimo kursuose“. Atostogų metu su pareigūnu susisiekti nepavyko, kadangi pareigūnas į telefoninius skambučius neatsiliepė ir neperskambino. 2024 m. vasario 29 d. priėmiau sprendimą pareigūno kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir vertinimo anketą įkelti į Dokumentų valdymo sistemos Rengiamus dokumentus ir kadangi pareigūnas pagal 2024 m. vasario 19 d. Nr. 9-1128 patvirtintą Vileikių pasienio užkardos mėnesio pamainų grafiką turėjo dirbti 2024 m. kovo 2 d. nuo 8.30 val. iki 21.30 val., tai yra šeštadienį, apie 9.15 val. paskambinau telefonu ir supažindinau pareigūną su jo kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo išvada ir paprašiau susipažinti Dokumentų valdymo sistemoje įkeltu dokumentu bei pasirašyti. Pokalbio metu D. P. su tarnybinės veiklos vertinimo išvada ir sprendimu įvertinti jo veiklą kaip atitinkančią lūkesčius nesutiko, motyvuodamas, kad jo tarnybinė veikla turi būti įvertinta kaip viršijanti lūkesčius. Tą pačią dieną jis peržiūrėjo įkeltus dokumentus taip su jais susipažindamas, tačiau sustabdė dokumento darbų seką atmesdamas dokumentą dėl priežasties - „sprendimas netenkina“. Vadovaujantis aprašo 14 punktu, kadangi pareigūnas atsisakė pasirašyti, kad su vertinimo išvada susipažino, prašau Jūsų tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą tęsti Aprašo nustatyta tvarka“.

2024 m. kovo 14 d. pareiškėjas D. P. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pirmininkui pateikė prašymą Nr. 13PR-3850 ,,Dėl tarnybinės veiklos vertinimo“ (toliau – ir Prašymas Komisijai), kuriame nurodė, kad nesutinka su savo 2023 metų tarnybinės veiklos vertinimo išvada ir joje užfiksuotu tarnybinės veiklos vertinimu „atitinkanti lūkesčius“ („gerai“). Pareiškėjas Prašyme Komisijai nurodė, kad nesutinka su tiesioginio vadovo Tarnybinės veiklos vertinimo anketoje įrašytais įvertinimais: I skyrius „Tinkamumas einamoms pareigoms“, 1 punktas „Gebėjimas panaudoti turimas žinias“ (įvertinimas turėtų būti – 5 balai); 3 punktas „Veiklos kokybė“ (įvertinimas turėtų būti – 5 balai); II skyrius „Kvalifikacija“ 1 punktas „Gebėjimai tobulėti“ (įvertinimas turėtų būti – 5 balai); 4 punktas „Atsakingumas“ (įvertinimas turėtų būti – 5 balai), taip pat nurodė tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo įvykdyti grubūs procesiniai Aprašo 5, 6, 7.1 punktų pažeidimai, dėl kurių neturėjo galimybių išreikšti savo nuomonės dėl konkrečių rodiklių įvertinimo. Prašyme Komisijai pareiškėjas prašė peržiūrėti jo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir įvertinti tarnybinę veiklą „viršijanti lūkesčius“ („labai gerai“).

Užkardos vado I. M. 2024 m. kovo 21 d. Išvadoje Nr. 11-4177 pareiškėjo 2023 metų tarnybinė veikla įvertinta kaip „kaip atitinkantis lūkesčius“ (toliau - Išvada).

Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo anketoje (toliau – Anketa) nurodyta, kad pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo vertinimai dėl visų vertinimo kriterijų sutampa ir tinkamumas einamoms pareigoms bei kvalifikacija įvertinta „gerai“.

2024 m. balandžio 16 d. įvyko VSAT Pagėgių pasienio rinktinės tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau - Vertinimo komisija) posėdis, kurio metu buvo vertinama pareiškėjo tarnybinė veikla už 2023 metus, surašytas komisijos protokolas, padarytas posėdžio garso įrašas.

Vertinimo komisija 2024 m. balandžio 16 d. protokolu Nr. 87-239 priėmė sprendimą, kuriuo vienbalsiai nusprendė pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2023 m. įvertinti kaip „atitinkantis lūkesčius“ (toliau - Vertinimo komisijos Protokolas).

VSAT Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojas R. P. 2024 m. balandžio 17 d. rezoliucija jis patvirtino Vertinimo komisijos Protokolą.

Dėl ginčo esmės

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Vertinimo komisijos Protokolo ir VSAT Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojo 2024 m. balandžio 17 d. rezoliucijos, kuria jis patvirtino Vertinimo komisijos Protokolą.

Pareiškėjo skundas teismui, kaip ir jo Prašymas Komisijai, grindžiamas iš esmės dviem aspektais: pirma, pareiškėjas teigia, kad jo tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo padaryti esminiai procedūriniai Aprašo pažeidimai, dėl kurių jis neturėjo galimybių išreikšti savo nuomonės dėl konkrečių rodiklių įvertinimo, todėl vertinimas buvo atliktas nevisapusiškai ir tarnybinės veiklos rezultatai įvertinti neobjektyviai; antra, pareiškėjas nesutinka su konkrečiais keturiais Anketoje nurodytais pareiškėjo tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos kriterijų įvertinimais, nurodydamas, kad turėjo būti įvertintas aukščiausiais balais.

Dėl tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo padarytų procedūrinių pažeidimų

Statutinių pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 36 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.)

Statuto 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms.

Sutinkamai su Statuto 36 straipsnio 6 dalimi, pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas, kuris pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) viršijanti lūkesčius; 2) atitinkanti lūkesčius; 3) iš dalies atitinkanti lūkesčius; 4) neatitinkanti lūkesčių (Statuto 36 straipsnio 7 dalis).

Pagal Statuto 36 straipsnio 8 dalį, tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą kaip atitinkančią lūkesčius, vertinimo išvadą suderina su savo tiesioginiu vadovu (išskyrus atvejį, kai vertinimo išvadą surašęs tiesioginis vadovas yra pareigūną į pareigas skiriantis asmuo) ir pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas. Šiuo atveju tiesioginis pareigūno vadovas pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui gali siūlyti pareigūnui skirti padėką. Jeigu pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas motyvuotai nesutinka su pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvada, pareigūno tiesioginis vadovas teikia vertinimo išvadą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai (toliau – vertinimo komisija), kurios posėdyje turi teisę dalyvauti pareigūnas.

Statuto 36 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti vertinimo išvadą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje ją svarstant.

Pagal Statuto 36 straipsnio 14 dalį, Vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti taip: 1) viršijanti lūkesčius; 2) atitinkanti lūkesčius; 3) iš dalies atitinkanti lūkesčius; 4) neatitinkanti lūkesčių.

Statuto 36 straipsnio 19 dalis numato, kad kai pareigūno tarnybinė veikla, kurią jo tiesioginis vadovas įvertino kaip atitinkančią lūkesčius, vertinama vertinimo komisijoje pareigūno prašymu, vertinimo komisija šio pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti kaip atitinkančią lūkesčius arba kaip viršijančią lūkesčius.

Pagal Statuto 36 straipsnio 22 dalį, galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis asmuo.

Statuto 36 straipsnio 23 dalis numato, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais, nustato vidaus reikalų ministras.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2024 m. gegužės 10 d.) patvirtintas Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kuris nustato vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (toliau – pareigūnai) kasmetinio ir neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus (1 p.).

Aprašo 5 punktas numato, kad pasibaigus kalendoriniams metams, tiesioginis vadovas pateikia vertinamam pareigūnui Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo anketą (2 priedas) (toliau – vertinimo anketa). Pareigūnas vertinimo anketą užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos.

Aprašo 6 punkte numatyta, kad atlikus Aprašo 5 punkte nurodytus veiksmus, pareigūnas ir jo tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos. Šis pokalbis, tiesioginiam vadovui ir pareigūnui susitarus, gali vykti naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tiesioginis vadovas iki pokalbio susipažįsta su pareigūno užpildyta vertinimo anketa.

Pagal Aprašo 7 punktą, tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su pareigūnu metu aptaria pareigūno užpildytą vertinimo anketą ir pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms (7.1. p. p.); pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant pareigūnui nustatytas užduotis, pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (7.2. p. p.); aptaria pareigūno karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą (7.4. p. p.).

Sutinkamai su Aprašo 8 punktu, po nurodyto pokalbio tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo joje atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su pareigūno vertinimo anketoje nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą), surašo Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą.

Nurodytas Statuto 36 straipsnyje ir Aprašo 5 - 8 punktuose įtvirtintas reglamentavimas pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą pirmiausiai įpareigoja atlikti tiesioginį vadovą, kuris betarpiškai bendraudamas su pareigūnu turi įvertinti ir paties pareigūno įsivertinimą jo paties užpildytoje vertinimo anketoje. Šios teisės normos yra imperatyvios ir nenumato tiesioginiam vadovui galimybės pareigūno tarnybinę veiklą vertinti neišklausius jo paties įsivertinimo savo veiklos. Tačiau svarbu pažymėti, kad pareigūno tarnybinės veiklos vertinime tam tikrais atvejais dalyvauja ir Vertinimo komisija (jei pareigūnas nesutinka su tiesioginio vadovo atliktu vertinimu arba pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas motyvuotai nesutinka su pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvada), kuri taip pat, kaip ir tiesioginis vadovas, turi teisę savarankiškai įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą ir kurios nesaisto tiesioginio vadovo nuomonė, išreikšta jo pateiktoje vertinimo išvadoje.

Taigi, Statute ir Apraše įtvirtintas teisinis reglamentavimas pareigūno prašymu leidžia ne tik patikrinti tiesioginio vadovo vienasmeniškai teikiamą pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo pagrįstumą, bet ir ištaisyti procedūrinius pažeidimus, kuriuos padaro tiesioginis vadovas, kadangi Vertinimo komisija pareigūno veiklą vertina nesaistoma tiesioginio vadovo atlikto vertinimo, o pati jį atlieka. Kitaip tariant, pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas Vertinimo komisijoje iš esmės yra pakartotinis vertinimas, kurio metu pareigūnas gali išdėstyti visus savo argumentus, kurių, jo manymu, tinkamai neįvertino tiesioginis vadovas, ir tiesioginio vadovo padarytus procedūrinius pažeidimus, o Vertinimo komisijos sprendimu gali būti ištaisyti padaryti procedūriniai pažeidimai tiesioginiam vadovui atliekant vertinimą. Todėl pats savaime procedūrinių pažeidimų tiesioginiam vadovui atliekant vertinimą padarymo faktas dar nereiškia neteisingo galutinio pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo, jeigu jo veiklą pakartotinai vertino ir Vertinimo komisija paties pareigūno prašymu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad procedūrinių pažeidimų įtaka pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3813-556/2020).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl nagrinėjamo procedūrinio tarnybinės veiklos vertinimo pažeidimo, kuomet nebūna tiesioginio vadovo pokalbio, skirto aptarti vertinamo asmens veiklos rezultatams, traktuojama, jog tokį procedūrinį pažeidimą, net jeigu jis nustatomas, nėra pagrindo pripažinti esminiu vertinimo procedūros pažeidimu, kadangi vertinamas pareigūnas turi galimybę savo argumentus išdėstyti vertinimo komisijos posėdyje, kur turi galimybę pasisakyti, išsakyti motyvuotus nesutikimo su tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis argumentus, pateikti įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinė byla Nr. A6-2160/2006; 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinė byla Nr. A143-646/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010; 2012 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-265/2012).

Teismas konstatuoja, kad byloje iš esmės nėra ginčo, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės pačiam užpildyti vertinimo anketą ir ją aptarti pokalbio su tiesioginiu vadovu metu, nes tai patvirtino pats tiesioginis vadovas savo Tarnybiniame pranešime, o to neneigia ir atsakovė atsiliepime į skundą. Todėl teismas pripažįsta, kad tiesioginis vadovas, nepateikdamas pareiškėjui užpildyti anketos pačiam ir įkeldamas į duomenų valdymo sistemą jau užpildytą anketą bei neaptardamas vertinimo su pačiu pareiškėju jų pokalbio metu pažeidė Aprašo reikalavimus ir neišklausė pareiškėjo nuomonės dėl konkrečių rodiklių įvertinimo. Tačiau visa tai pareiškėjas galėjo padaryti, ir padarė, Vertinimo komisijos posėdyje, kuriame jo vertinimas buvo atliekamas jo paties prašymu.

Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (Aprašo 24 punktas).

Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatomos – vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (Aprašo 25 punktas).

Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas Komisijoje susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo (Aprašo 26 punktas).

Pažymėtina, kad Apraše įtvirtinti vertinimo kriterijai taikomi tiek surašant tiesioginio vadovo išvadą, tiek Vertinimo komisijai priimant savo sprendimą dėl pareigūno vertinimo. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta teisingai taikant vertinimo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dalyvavo Vertinimo komisijos posėdyje ir turėjo galimybę pasisakyti, išsakyti motyvuotus nesutikimo su tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis argumentus, pateikti įrodymus. Iš Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo matyti, kad posėdyje pareiškėjas buvo išklausytas, jo nesutikimo su tiesioginio vadovo Anketoje nurodytais įvertinimais argumentai išanalizuoti komisijos narių ir palyginti su turimais statistiniais pareiškėjo bei kitų pareigūnų rodikliais bei įvertinti komisijai priimant savo sprendimą. Tai reiškia, kad pareiškėjo ginčijami vertinimo kriterijai, su kurių įvertinimais, pateiktais tiesioginio vadovo, pareiškėjas nesutiko, buvo įvertinti komisijos narių savarankiško vertinimo metu ir išklausius patį pareiškėją. Todėl nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjo nurodomi tiesioginio vadovo procedūriniai pažeidimai buvo padaryti, tačiau galutinai įvertinat pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2023 metus šie pažeidimai neįtakoja jo veiklos vertinimo, nes jie iš esmės buvo pašalinti Vertinimo komisijos posėdžio metu pareiškėją išklausius ir suteikus jam galimybę pateikti savo įsivertinimą, kurio nebuvo išklausęs ir aptaręs su pareiškėju jo tiesioginis vadovas. Tokiu atveju, vertinant galutinį pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimą, tiesioginio vadovo padaryti procedūriniai pažeidimai nelaikytini esminiais, nulėmusiais pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumą bei teisėtumą, kadangi galutinį vertinimą pateikė pareiškėją išklausiusi Vertinimo komisija, kurios išvadai pritarė ir į pareigas skiriantis asmuo, o ne tiesioginis vadovas. Atitinkamai teisme vertinant pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimo pagrįstumą esminės įtakos turi ne tai, kad tiesioginis vadovas padarė šioje byloje nustatytus procedūrinius pažeidimus, o tai, ar Vertinimo komisija teisingai pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino pagal Aprašo kriterijus. Todėl net ir pripažinus pareiškėjo nurodomus tiesioginio vadovo padarytus procedūrinius pažeidimus, pareiškėjo skundas vien dėl to negali būti tenkinamas, jeigu nenustatoma, kad Vertinimo komisija iš esmės neteisingai įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą.

Dėl Vertinimo komisijos Protokolo pagrįstumo

Pareiškėjas skunde ginčija keturis Anketoje nurodytus pareiškėjo tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos kriterijų įvertinimus, kurių nepakeitė ir Vertinimo komisija, nurodydamas, kad turėjo būti įvertintas aukščiausiais balais, t. y. maksimaliu balu už kiekvieną ginčijamą kriterijaus vertinimą.

Kaip matyti iš Anketos ir pareiškėjo Prašymo Komisijai, pareiškėjas nesutiko su jo tiesioginio vadovo įvertinimu 4 balais pagal Anketos I skyriaus „Tinkamumas eiti pareigoms“ vertinimo kriterijų ,,Gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti“, nes mano, kad įvertintas turėtų būti aukščiausiu balu – 5. Pareiškėjas skunde nurodo, kad turimas žinias ir įgūdžius nuolat ir tinkamai pritaiko kasdienėje veikloje. Turimus gebėjimus naudoja dirbdamas su Dokumentų valdymo sistema, Administracinių nusižengimų registru, Centrine duomenų baze. Tačiau susipažinęs su Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašu teismas konstatuoja, kad tokia pareiškėjo subjektyvi nuomonė nėra pagrįsta ir nesudaro pagrindo pagal šį kriterijų vertinti jį aukščiausiu balu.

Išvados I skyriuje, kuriame vertinami pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatai vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tiesioginis vadovas nurodė, kad iš 22 punktų pareiškėjas neįvykdė 2-jų. Nurodyta, kad Išvadoje nurodytas 19 punktas „Užtikrinti tinkamą vadovavimąsi įstatymais, nurodymais, instrukcijomis ir metodinėmis rekomendacijomis auginant, prižiūrint ir mokant priskirtą tarnybinį šunį bei tinkamai tvarkyti privalomą kinologo dokumentaciją“ yra neįvykdytas, nes „Kinologas tinkamai vadovaujasi įstatymais, nurodymais, instrukcijomis ir metodinėmis rekomendacijomis auginant, prižiūrint ir mokant priskirtą tarnybinį šunį „Demi neturi ribų“, tvarko privalomą kinologo dokumentaciją, tačiau laiku nepateikia kinologo tarnybos ir šuns mokymų ataskaitų“. Taip pat nurodyta, kad Išvadoje nurodytas 21 punktas „Užtikrinti tinkamą funkcijų vykdymą, naudojantis Dokumentų valdymo sistema „Kontora“, duomenų bazėmis, vairuoja tarnybinę transporto priemonę“ yra neįvykdytas, nes „Pagal poreikius pareigūnas Dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ rengia dokumentus. Pareigūnas ne visada laiku pasirašo rengiamus dokumentus Dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“, kurių pagrindu gauna priemones skirtas tarnybiniam šuniui. Pareigūnas stengiasi laiku susipažinti su įsakymais, teisės aktais. Dirba su duomenų bazėmis. Vairuoja tarnybines transporto priemones“.

Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjas posėdžio metu iš esmės pripažino, kad nurodyti Išvados punktai atitinka tikrovę ir patvirtino, jog laiku nepateikia kasmėnesinių kinologo tarnybos ir šuns mokymų ataskaitų ir ne visada laiku pasirašo Dokumentų valdymo sistemoje jam skirtus dokumentus, susijusius su jo šuniui skirtomis priemonėmis. Tačiau su šiais punktais pareiškėjas nesutiko aiškindamas tokio savo elgesio priežastis ir nurodydamas, kad tokių ataskaitų niekam nereikia, kad jis klausė tiek užkardos vado, tiek Kinologijos centro viršininko, ar gali neteikti ataskaitų, ir šie sakė, kad jų nereikia, todėl ataskaitų nepildymas, pareiškėjo manymu, nėra esminis darbo trūkumas, juo labiau, kad jis pildo ketvirtines ir metines ataskaitas. Tačiau teismas pabrėžia, kad viena vertus, tokie pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviai įrodymais dėl tokių vadovų „leidimų“ nepildyti dokumentų, o kita vertus, net ir subjektyvi atitinkamų pareigūnų nuomonė neatleidžia pareiškėjo nuo tinkamo ir preciziško teisės aktų reikalavimų vykdymo.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kinologinės veiklos instrukcijos, patvirtintos VSAT vado 2017 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 4-418 ,,Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kinologinės veiklos instrukcijos ir kinologinę veiklą reglamentuojančių dokumentų patvirtinimo“ (toliau - Instrukcija) (pateikta su atsiliepimu) 89.2 punktas imperatyviai numato, kad kinologas privalo pildyti kinologo tarnybos ir šuns mokymo kiekvieno mėnesio ataskaitą (instrukcijos 2 priedas). Teismas pažymi, kad Instrukcija nenumato, jog nuo šios pareigos kinologas gali būti atleidžiamas tiesioginio vadovo(ų) sprendimu.

Atitinkamai pareiškėjo Pareigybės aprašymo, su kuriuo pasirašytinai jis susipažino 2020 m. spalio 7 d. (pateikta su atsiliepimu), 6.19 punkte numatyta, kad jis „vadovaujasi įstatymais, nurodymais, instrukcijomis ir metodinėmis rekomendacijomis auginant, prižiūrint ir mokant priskirtą tarnybinį šunį, tvarko privalomą kinologo dokumentaciją“.

Nurodyti teisės aktai reiškia, kad reikalavimas pildyti privalomą kinologo dokumentaciją yra privalomas ir pareiškėjas jį turi vykdyti, t. y. turi kiekvieną mėnesį surašyti kinologo tarnybos ir šuns mokymo ataskaitą, net jeigu jos iš jo nereikalauja pateikti vadovybė. Teismas pažymi, kad pareiškėjo pareiga pagal Instrukciją ir Pareigybės aprašymą yra „pildyti“ ataskaitą, todėl jis privalo jas užpildyti kiekvieną mėnesį ir jas turėti, o tai, kad jų galbūt nereikalaujama „pateikti“ kiekvieną mėnesį neatleidžia nuo pareigos jas pildyti. Tačiau pareiškėjas Vertinimo komisijai pripažino, jog šias ataskaitas pildydavo ne visada, kad pateikdavo tik pareikalavus vadovybei.

Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad Užkardos vyriausioji specialistė, atliekanti užkardos vado funkcijas, D. B. posėdyje taip pat patvirtino, jog pareiškėjas ne visada pateikia kasmėnesines kinologines ataskaitas, jo paskutinė ataskaita pateikta sausio mėnesį, apie tai jam nuolat primenama bei reikalaujama jas teikti tiesioginiam vadovui.

Vertinant pareiškėjo argumentą, kad aptariamų kasmėnesinių ataskaitų neva nurodė nepildyti jo tiesioginis vadovas teismas pažymi, jog pareiškėjas yra statutinis pareigūnas ir jo tarnyba grindžiama statutiniais santykiais, kurių pobūdis lemia ypatingą drausmės laikymąsi ir besąlyginį teisės aktų reikalavimų vykdymą. Pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas privalo vykdyti vadovų reikalavimus ar nurodymus, tačiau kartu numato, jog jeigu žinoma, kad gautas reikalavimas arba nurodymas yra neteisėti, būtina tuoj pat, ne vėliau kaip per 24 valandas, apie tai pranešti aukštesniam pagal pavaldumą, nei neteisėtą įsakymą, reikalavimą ar nurodymą davęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, pareigūnui.

Nurodytas reglamentavimas reiškia, kad net jeigu pareiškėjui jo vadovas ir buvo nurodęs nepildyti kasmėnesinių ataskaitų, kurios privalomos pagal Instrukciją, pareiškėjas neturėjo teisės nevykdyti galiojančios Instrukcijos, neinformavęs apie tokius nurodymus aukštesnio pagal pavaldumą pareigūno. Tačiau duomenų, kad apie užkardos vado nurodymus nesilaikyti Instrukcijos pareiškėjas informavo aukštesnį pagal pavaldumą pareigūną ir gavo jo leidimą tą daryti, pareiškėjas nepateikė nei Vertinimo komisijai, nei teismui, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjas nėra atsakingas už Instrukcijos reikalavimų nesilaikymą.

Be to, iš garso įrašo taip pat matyti, kad pareiškėjas neneigia ir to, jog už jo tarybiniam šuniui skiriamas priemones ne visada laiku pasirašo Dokumentų valdymo sistemoje. Tuo tarpu Komisijai nurodyti pasiteisinimai, kad taip yra dėl to, kad pareiškėjas savo šuns, dėl mitybos problemų, nemaitina skiriamais produktais, o tokių dokumentų kiekis yra didelis ir jis nespėja jų pasirašyti laiku, nepaneigia aplinkybės, kad Dokumentų valdymo sistemoje pareiškėjas jam skirtus dokumentus ne visada pasirašo laiku. Tą Vertinimo komisijos posėdžio metu patvirtino ir pareiškėjo vadovė, nurodžiusi, kad pareiškėją reikia raginti surašyti ir pasirašyti atitinkamus dokumentus, ieškoti jo šiems veiksmams atlikti.

Įvertinus nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Vertinimo komisija pagrįstai nustatė ir įvertino, jog pareiškėjas posėdyje neįtikino ir nepagrindė savo pozicijos, jog aptariamas tiesioginio vadovo Išvadoje 4 balais įvertintas punktas turėtų būti vertinamas 5 balais.

Teismas pažymi, jog Aprašo 1 priedo I skyriuje numatytas vertinimo kriterijus „Gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti“ įvertinimas 4 balais kai pareigūnas „Kasdienėje veikloje pritaiko turimas žinias ir įgūdžius“, o 5 balais – kai „Turimas žinias ir įgūdžius nuolat ir tinkamai pritaiko kasdienėje veikloje“.

Nagrinėjamu atveju tiek tiesioginis vadovas, tiek Vertinimo komisija pripažino, jog pareiškėjas kasdienėje veikloje pritaiko turimas žinias ir įgūdžius, todėl teismas sutinka, kad tai atitinka 4 balų įvertinimą. Tuo tarpu Išvadoje nurodytų 19 ir 21 punktų neįvykdymas (dėl nepildomų privalomų ataskaitų ir dėl nesavalaikio dokumentų pasirašymo Dokumentų valdymo sistemoje) nesuteikia pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas turimas žinias ir įgūdžius kasdienėje veikloje pritaiko nuolat ir tinkamai, ko reikėtų norint 5 balų įvertinimo.

Kaip matyti iš Anketos ir pareiškėjo Prašymo Komisijai, pareiškėjas nesutiko su jo tiesioginio vadovo įvertinimu 4 balais pagal Anketos I skyriaus „Tinkamumas eiti pareigoms“ vertinimo kriterijų ,, Veiklos kokybė“, nes mano, kad įvertintas turėtų būti aukščiausiu balu – 5. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2023 metais ne tik tinkamai vykdė jam pavestus uždavinius, bet ir veikdamas įvairių pasienio sargybų sudėtyje pasiekė labai gerų rezultatų. Nurodė, kad pagalbą su tarnybiniu šunimi suteikė 4 kartus. Vertinimo komisijos posėdyje pareiškėjas teigė, kad jo pasiekti rezultatai vieni iš geriausių. Tačiau kaip matyti iš Užkardos vyriausiosios specialistės, atliekančios užkardos vado funkcijas, D. B. pateiktos informacijos apie D. P., pagalbą su tarnybiniu šunimi jis suteikė 3 kartus: 2022-04-27, 2023-06-23, 2023-07-17. Taigi, pareiškėjo teiginiai dėl geresnių rodiklių nėra pagrįsti. Įvertinęs Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašą ir atsakovės į bylą pateiktus duomenis, kuriais vadovavosi Vertinimo komisija, teismas sprendžia, kad nėra duomenų, pagrindžiančių, jog pareiškėjo rezultatai yra vieni geriausių ir kad jis turėtų būti vertinamas geriau už kitus pareigūnus. Pažymėtina, kad Vertinimo komisija konstatavo, jog Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos pareigūnų tarnybinių rezultatų suvestinė už 2023 metus ir Kinologinės veiklos ataskaita už 2023 metus nepatvirtina, kad pareiškėjo veiklos rezultatai yra puikūs ir vieni iš geriausių.

Kaip matyti, ne tik pareiškėjo, bet ir visų Užkardos jaunesniųjų specialistų tarnybinė veikla už 2023 metus buvo vertinama kaip atitinkanti lūkesčius (,,gerai“), nors yra pareigūnų ir su geresniais veiklos rezultatais nei pareiškėjo. Pažymėtina, kad iš 30 vertintų kinologų tik 5 buvo įvertinti „Viršijantis lūkesčius“, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo veiklos rezultatai prilygsta šių pareigūnų rezultatams. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės vado 2024-01-11 tarnybiniame pranešime Nr. 13PR-540 „Dėl 2023 m. kinologinės veiklos Pagėgių pasienio rinktinėje“ apžvelgti kinologų veiklos duomenys, jų kvalifikacijos kėlimas, dalyvavimas renginiuose ir užduotyse, tačiau pareiškėjas, skirtingai nuo kitų kinologų, nėra minimas tarp aktyviausių pareigūnų (nėra paminėtas nei karto). Pažymėtina, kad net ir dauguma iš nurodytų aktyviausių nurodytame tarnybiniame pranešime paminėtų kinologų nebuvo įvertinti geriau nei pareiškėjas, nors jie aktyviau dalyvavo įvairiose veiklose, net tarptautiniuose mokymuose ar tarptautinėse užduotyse.

Galiausiai, kaip jau minėta, vertinant ankstesnį ginčijamą kriterijų nustatyta, kad pareiškėjas neįvykdė Išvadoje nurodytų 19 ir 21 punktų dėl nepildomų privalomų ataskaitų ir dėl nesavalaikio dokumentų pasirašymo Dokumentų valdymo sistemoje, o Vertinimo komisijos posėdyje tiesioginė vadovė patvirtino, kad pareiškėjas tik raginamas, nuolat jam primenant, pildo kinologo tarnybos ir šuns mėnesinę ataskaitą, patvirtino, kad vadovybei jo reikia ieškoti, kad jis pasirašytų jam įkeltus dokumentus. Nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo argumentus, kad jo veiklos kokybė turi būti vertinama 5 balais, kaip puiki, pagal Aprašo 1 priedo I skyriaus 3 punktą (visada pasiekia gerų rezultatų racionaliomis sąnaudomis), nes pareiškėjo veikla atitinka vertinimą 4 balais, kaip gera (atitinka keliamus reikalavimus). Teismas pažymi, kad esant nepasiektų veiklos rezultatų (Išvados 19 ir 21 punktais) pareigūno veikla negali būti vertinama aukščiausiu balu vien dėl statistinių rodiklių, kuriuos akcentuoja pareiškėjas, nes veiklos kokybės negalima laikyti puikia, jeigu pareigūnas ne visada pareigas atlieka nepriekaištingai ir ne visada jas atlieka laiku.

Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog Vertinimo komisija pagrįstai nenustatė kitokių duomenų, kuriais remiantis pareiškėjo veiklos kokybė turėtų būti vertinama aukščiausiu balu ir nulemti galutinį aukštesnį vertinimą, nei pateiktas Išvadoje, kurią surašė tiesioginis vadovas.

Kaip matyti iš Anketos ir pareiškėjo Prašymo Komisijai, pareiškėjas nesutiko su jo tiesioginio vadovo įvertinimu 4 balais pagal Anketos II skyriaus „Kvalifikacija“ vertinimo kriterijų „Gebėjimai tobulėti“, nes mano, kad įvertintas turėtų būti aukščiausiu balu – 5. Pareiškėjas skunde nurodo, kad motyvuotai, tikslingai ir reguliariai kelia savo kvalifikaciją bei tobulina turimas žinias.

Aprašo 1 priedo II skyriuje numatytas vertinimo kriterijus „Gebėjimai tobulėti“ įvertinimas 4 balais yra kai pareigūnas „Rūpinasi savo patirties kaupimu, tobulina kvalifikaciją nuosekliai ir pasiekia rezultatų“, o 5 balais – kai „Nuolat, motyvuotai, tikslingai ir rezultatyviai tobulina žinias ir įgūdžius“.

Vertinant jau minėtus duomenis apie Pagėgių pasienio rinktinės 2023 m. kinologinę veiklą matyti, kad kvalifikacijos kėlimo srityje pareiškėjas nebuvo tarp aktyviausių pareigūnų, nedalyvavo nei tarptautiniuose mokymuose, nei buvo siųstas tarptautinių užduočių vykdymui ir, skirtingai nuo ne vieno kito kinologo, pareiškėjas Užkardos vado ataskaitoje apie kinologų veiklą nėra net paminėtas. Todėl vien tai, kad pareiškėjas kelia kvalifikaciją, kaip ir visi kiti pareigūnai, neįrodo to, kad šiuo aspektu Vertinimo komisija privalėjo jį įvertinti pagal šį kriterijų aukščiausiu balu, t. y. konstatuoti, kad jis ,,nuolat, motyvuotai, tikslingai ir rezultatyviai tobulina žinias ir įgūdžius“. Tai, kad pareigūnai privalo nuolat tobulinti kvalifikaciją įtvirtinta Statuto 20 straipsnio 1 dalyje, todėl vien tik dalyvavimas mokymuose, kursuose ar tam tikras jų skaičius, kurį nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad pareiškėjo veikla pagal šį kriterijų turi būti įvertinama aukščiausius balu, ypač kai yra ne vienas kitas pareigūnas, kuris kvalifikaciją kėlė ir patirties sėmėsi intensyviau, ir net tik Lietuvoje, bet užsienio šalyse. Todėl Vertinimo komisija pagrįstai nenustatė pagrindo pareiškėjo gebėjimus tobulėti 2023 metais vertinti aukščiausiu balu.

Galiausiai, kaip matyti iš Anketos ir pareiškėjo Prašymo Komisijai, pareiškėjas nesutiko su jo tiesioginio vadovo įvertinimu 4 balais pagal Anketos II skyriaus „Kvalifikacija“ vertinimo kriterijų „Atsakingumas“, nes mano, kad įvertintas turėtų būti aukščiausiu balu – 5. Pareiškėjas skunde nurodo, kad į jam paskirtas užduotis žiūri atsakingai, stengiasi ir sugeba jas atlikti tinkamai, nurodo, jog yra patikimas, ne kartą su tarnybiniu šunimi buvo iškviestas tarnybinei pagalbai iš namų, jo rezultatai vieni geriausių užkardoje.

Aprašo 1 priedo II skyriuje numatytas vertinimo kriterijus „Atsakingumas“ įvertinimas 4 balais yra kai pareigūnas „Pareigingas, patikimas, noriai vykdo pavedimus, prisiima atsakomybę už priimtus sprendimus“, o 5 balais – kai „Ypač patikimas, siekia prisiimti didesnę atsakomybę, uoliai vykdo visas užduotis“.

Nors tiek Vertinimo komisijai, tiek skunde teismui pareiškėjas teigė, kad ne kartą reagavo į iškvietimus ir iš namų, tačiau, kaip matyti iš Užkardos vyriausiosios specialistės, atliekančios užkardos vado funkcijas, D. B. pateiktos informacijos apie D. P., nei ji, nei užkardos vadas tokios informacijos neturi. Vertinimo komisijos posėdžio metu komisijos nariams užklausus pareiškėjo, kada jis buvo iškviestas pagalbai iš namų, pareiškėjas tiksliai atsakyti negalėjo, tai įrodančių dokumentų teismui nepateikė. Tuo tarpu pareiškėjo teiginį, kad į jam paskirtas užduotis žiūri atsakingai, stengiasi ir sugeba jas atlikti tinkamai, yra patikimas, tik iš dalies patvirtina nustatytos aplinkybės.

Kaip jau minėta, pareiškėjas ne visada savo pareigas atlieka kruopščiai ir laiku, nes jis nepildydavo kasmėnesinių kinologo tarnybos ir šuns mokymų ataskaitų, ne visada laiku pasirašydavo dokumentus Dokumentų valdymo sistemoje, vadovybė nurodė, kad tekdavo pareiškėjo ieškoti ir priminti jam apie jo pareigas atlikti konkrečius veiksmus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad toks pareiškėjo savo pareiginių funkcijų vykdymas, kai vadovybei tenka nuolat priminti jam apie kai kurių pareigų įvykdymą, negali būti vertinamas kaip uolus vykdymas visų užduočių, o pareiškėjas negali būti vertinamas kaip ypač patikimas, siekiantis prisiimti didesnę atsakomybę. Todėl pareiškėjui neatitinkant šių savybių, numatytų Aprašo 1 priedo II skyriaus vertinimo kriterijaus „Atsakingumas“ apibūdinime, kuris prilyginamas 5 balams, Vertinimo komisija pagrįstai nevertino pareiškėjo atsakingumo didesniu balu nei tiesioginis vadovas, kaip to norėjo pareiškėjas.

Apibendrinant teismas konstatuoja, kad Vertinimo komisija bei jos sprendimą rezoliucija patvirtinęs VSAT Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojas turėjo diskrecijos teisę įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2023 metus kaip „atitinkantis lūkesčius“ ir tą padarė teisingai įvertinę faktines aplinkybes bei pareiškėjo tarnybos rezultatus bei jo paties Vertinimo komisijai išsakytus argumentus. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimas Vertinimo komisijos Protokolu ir Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojo 2024 m. balandžio 17 d. rezoliucija, kuria patvirtintas Vertinimo komisijos Protokolas, iš esmės yra teisingas ir objektyviai pagrįstas, nepaisant pareiškėjo išreikštų kitokių savo veiklos vertinimų. Vertinimo komisija veikė vadovaudamasi Statuto ir Aprašo nuostatomis, jų nepažeidė bei įgyvendino įstatymo suteiktą diskrecijos teisę, todėl net ir esant tiesioginio vadovo padarytiems procedūriniams Aprašo pažeidimams nėra teisinio pagrindo naikinti pareiškėjo skundžiamus Vertinimo komisijos Protokolą ir Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojo 2024 m. balandžio 17 d. rezoliuciją, kurių teisėtumui ir pagrįstumui tiesioginio vado padaryti procedūriniai pažeidimai neturėjo įtakos. Atitinkamai nėra pagrindo įpareigoti atsakovę atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2023 metus. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas skunde prašė priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau tenkinti šį prašymą nėra teisinio pagrindo, nes pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalį, tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Kadangi pareiškėjo skundas atmetamas, jis nėra šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, todėl neturi teisinio pagrindo gauti savo proceso išlaidų atlyginimo iš atsakovės ir šis pareiškėjo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Ramūnas Šarka