- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-07
- Bylos Nr.
- A-143-265-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00643-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
- Kategorijos
- 16.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl įsakymo, išvados panaikinimo bei darbo užmokesčio skirtumo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) skundu (T 1, b. l. 1–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – atsakovas, Departamentas) direktorės 2011 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. P-52 „Dėl antros kvalifikacinės klasės ir priedo už antrą kvalifikacinę klasę panaikinimo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėjui R. B.“ bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – Komisija) 2011 m. vasario 21 d. išvadą Nr. 1 kaip neteisėtus sprendimus ir priteisti jam darbo užmokesčio skirtumą (20 procentų priedą už antrą kvalifikacinę klasę) už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su skundžiamais sprendimais, kadangi jie yra neteisėti, prieštaraujantys teisės normoms, reglamentuojančioms valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimą ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą. Departamente dirba nuo 1995 m., iki šiol buvo vertinamas tik gerai ir labai gerai, o jo tarnybinė veikla 2010 m. buvo įvertinta neobjektyviai, šališkai ir tendencingai, tai turės didelės įtakos jo šeimos, auginančios mažametį vaiką, gaunamoms pajamoms, pablogins materialinę padėtį. Pareiškėjo manymu, Departamento direktorė, vertindama jo tarnybinę veiklą, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (toliau – Vertinimo taisyklės, Taisyklės) 9 ir 10 punktus, kadangi ji 2010 m. gruodžio 15 d. valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą surašė be Taisyklėse numatyto privalomo pokalbio, pažeisdama imperatyvių teisės normų reikalavimus. Pareiškėjo manymu, Departamento direktorė, vertindama jo 2010 m. tarnybinę veiklą, privalėjo objektyviai ir išsamiai apibūdinti šią veiklą pagal Taisyklėse numatytus 3 karjeros vertinimo kriterijus: produktyvumą, kompetenciją ir veiklos kokybę. Departamento direktorė paminėtoje išvadoje neįrodė rodikliu ,,nepatenkinamai“ apibrėžiamų jo profesinių įgūdžių nebuvimo, žemos kvalifikacijos buvimo, dažniausiai ne laiku atliekamų užduočių buvimo bei nepatenkinamai atliekamų funkcijų buvimo jo tarnybinėje veikloje. Atvirkščiai, paveldosaugos sistemoje jis dirba nuo 1993 m., ne kartą kėlė savo kvalifikaciją įvairiuose kursuose, seminaruose ir konferencijose (Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Švedijoje ir Italijoje), turimas žinias bei įgūdžius panaudojo siekdamas tarnybinės veiklos rezultatų, yra profesiškai aktyvus, turi polinkį plėsti žinias, dalyvauja visuomeninėje veikloje, pavestas užduotis dažniausiai įvykdo laiku ir tinkamai, atsižvelgiant į darbo kiekybės ir kokybės santykį, jau 5 metus vadovauja didžiausiam Departamente struktūriniam padaliniui – Vilniaus teritoriniam padaliniui. Šio teritorinio padalinio veiklos teritorija apima 7 savivaldybes, jose yra apie 4000 kultūros paveldo objektų, 3 Pasaulio kultūros paveldo objektai. Departamento direktorė aptariamoje išvadoje teigia: „neefektyviai vykdoma kultūros vertybių apsaugos kontrolė, spragas šioje srityje nurodė Vidaus auditas“, nors 2010 m. Vilniaus teritoriniame padalinyje veiklos ir valdymo vidaus auditas nebuvo atliekamas. Departamento direktorė savo išvadoje teigia, kad jis 2010 m. pasižymėjo neretais atsisakymais vykdyti Departamento vadovybės pavedimus kultūros paveldo išsaugojimui gerinti. Pareiškėjo manymu, šis teiginys taip pat neatitinka tikrovės, kadangi visas jam pavestas 2010 m. užduotis jis vykdė, o jeigu išsiskirdavo jo ir Departamento vadovybės požiūris dėl nagrinėjamos problemos, visada pateikdavo savo argumentuotą poziciją svarstomais klausimais (pvz., dėl tvarkybos darbų Aušros Vartų koplyčios galerijoje, Vilniuje). Pareiškėjas nesutiko ir dėl Departamento direktorės jam inkriminuojamo atsainaus požiūrio į pavestų užduočių, susijusių su objektais – Aušros Vartų koplyčios galerija, Trakų Vokės rūmais bei Lentvario dvaro sodyba, vykdymą. Visi Departamento vadovybės pavedimai, susiję su šių objektų tvarkybos darbais, 2010 m. buvo įvykdyti. Pareiškėjas kategoriškai nesutiko su išvadoje pateiktu teiginiu, kad tariamai „Vilniaus teritoriniame padalinyje dažnai nesugebama savarankiškai spręsti iškilusių klausimų, todėl Departamento centrinės administracijos skyriams neretai tenka šių klausimų sprendimus koreguoti arba apskritai perimti jų sprendimą savo žinion“, kadangi jis nepagrįstas jokiais konkrečiais pavyzdžiais. Priešingai, Vilniaus teritoriniame padalinyje dirba išties profesionalūs, ilgametę paveldosauginio darbo praktiką turintys specialistai, sugebantys spręsti pačias sudėtingiausias problemas, o dėl tam tikrų ginčytinų ir probleminių teritorijų planavimo dokumentų ir tvarkybos darbų projektų derinimo Departamento direktorės nustatyta tvarka Vilniaus teritorinis padalinys kreipiasi į Departamento direktorės 2007 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. Į-282 sudarytą Komisiją kultūros paveldo apsaugos klausimams nagrinėti, kuri teikia savo siūlymus dėl klausimų, susijusių su kultūros paveldo apsauga ir saugojimu, tačiau galutinį sprendimą priima Vilniaus teritorinio padalinio specialistai, ir tokia darbo praktika Departamente yra jau ketverius metus. Departamento direktorės išvada apie Vilniaus teritorinio padalinio atstovo nedalyvavimą susitikime su Lentvario dvaro sodybos gyventojais buvo pasirašyta 2010 m. gruodžio 15 d., o Departamentas tarnybinį tyrimą dėl Vilniaus teritorinio padalinio atstovo nedalyvavimo/dalyvavimo susitikime Lentvaryje aplinkybių užbaigė tik 2011 m. sausio 5 d., surašydamas išvadą Nr. 26-1. Komisija 2011 m. vasario 21 d. posėdyje, kuriame dalyvavo ir Departamento direktorė, pokalbio su juo metu nukrypo nuo Departamento direktorės 2010 m. gruodžio 15 d. surašytos tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvados nagrinėjimo ir minėjo problemas, susijusias su kultūros paveldo objektų tvarkybos darbais, vykusiais ne 2010 m. (pvz., Didžioji g. 14, Vilniuje, darbai vyko 2005 m., Sirvydo g. 4, Vilniuje, darbai vyko po II-ojo Pasaulinio karo bei apie 2008 m., Departamente tyrimas pradėtas 2011 m. ir kt.). Pareiškėjo manymu, tuo buvo siekiama sąmoningai sukompromituoti jo, kaip Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo, veiklos rezultatus, nukreipiant Komisijos dėmesį į senus probleminius paveldo objektų tvarkybos ar žalojimo atvejus ir taip darant įtaką Komisijos sprendimo priėmimui.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 41–43) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Komisija, išnagrinėjusi tiesioginio vadovo siūlymą panaikinti pareiškėjo turimą kvalifikacinę klasę ir tobulinti jo kvalifikaciją, 2011 m. vasario 21 d. vykusio posėdžio metu nenustatė aplinkybių, paneigiančių tiesioginio vadovo nurodytus pareiškėjo tarnybinės veiklos trūkumus, pasireiškusius tiesioginių pareigų nepatenkinamu vykdymu ir aplaidžiu atlikimu, jų posėdžio metu nepaneigė ir pats pareiškėjas. Todėl Komisija vienbalsiai pritarė siūlymui pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai ir panaikinti pareiškėjo turimą antrą kvalifikacinę klasę. Toks Komisijos sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas. Atsakovo teigimu, pareiškėjo tiesioginio vadovo sprendimai yra motyvuoti ir pagrįsti, priimti nepažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, įvertinus, kad 2010 m. pareiškėjui buvo paskirtos trys tarnybinės nuobaudos ir keturios tarnybinės nuobaudos buvo paskirtos kitiems Departamento Vilniaus teritorinio padalinio darbuotojams, tiesiogiai pavaldiems pareiškėjui, už padarytus tarnybinius nusižengimus vykdant tarnybines pareigas, o tai iš esmės patvirtina pareiškėjo nesugebėjimą tinkamai organizuoti padaliniui priskirtų funkcijų vykdymą ir nesugebėjimą užtikrinti, kad ir jam pavaldūs valstybės tarnautojai tokias funkcijas tinkamai atliktų. Pareiškėjas vertintas pagal gebėjimus vykdyti Departamento direktoriaus 2007 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. P-266 patvirtintame Teritorinio padalinio vedėjo pareigybės aprašyme (toliau – ir Pareigybės aprašymas) ir Departamento direktoriaus 2007 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. P-236 patvirtintuose Teritorinių padalinių nuostatuose (toliau – Nuostatai) nustatytas funkcijas ir uždavinius, o ne siaurai apsiribojant valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo skalėje įvardytais rodikliais, skirtais vertinti valstybės tarnautojų, neturinčių pavaldžių darbuotojų, veiklą. Pareiškėjo tiesioginio vadovo vertinimas atliktas įvertinus, kad pareiškėjas yra įgijęs aukštąjį universitetinį istoriko išsilavinimą Vilniaus universitete ir baigęs magistrines teisės ir valdymo studijas Mykolo Romerio universitete, buvo siunčiamas į įvairius kursus, turi ilgametę darbo valstybės tarnyboje patirtį, tai patvirtina esant pakankamą kvalifikaciją, tačiau pareiškėjo, kaip Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo, veiklos rezultatai yra nepatenkinami, t. y. jis nesugebėjo realizuoti savo turimos kvalifikacijos, be to, atskleidus veiklos trūkumus, pareiškėjas nesistengė šių trūkumų taisyti, ėmėsi veiksmų, siekiančių diskredituoti Departamento vadovybę ir trikdančių Departamentui nustatytų funkcijų vykdymą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 6 d. sprendimu (T 3, b. l. 23–34) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius – valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tvarką – inter alia reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Teismas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio (2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcija) 3, 5, 6, 8, 11, 13, 18, 26, 29 dalimis. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 909 (2007 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 1106 redakcija) ,,Dėl Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų“. Pažymėjo, jog pareiškėjo veiklos vertinimo procedūra pradėta 2010 m. gruodžio 15 d., surašant pareiškėjo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvadą, todėl ginčui taikytina iki 2011 m. sausio 1 d. galiojusi tarnybinės veiklos vertinimo tvarka. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d.) 9 punktu, nustatė, kad Departamento direktorė, iki surašant pareiškėjo veiklos kasmetinio vertinimo išvadą, pokalbio su juo nesurengė, ir atsakovas neneigia buvus šį pažeidimą. Pareiškėjo nuomone, tiesioginio vadovo pokalbio su vertinamuoju surengimo būtinumas teisės akto numatytas imperatyviai, toks pažeidimas yra pakankama vada Komisijos sprendimui bei atsakovo įsakymui panaikinti. Tiesioginis vadovas ir pareiškėjas Komisijos 2011 m. vasario 21 d. posėdyje dalyvavo. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A756-146/2010 padarytomis išvadomis, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pareiškėjo nepakvietimo pokalbiui su tiesioginiu vadovu vertinti kaip vienintelės ir pakankamos vados skundžiamiems aktams panaikinti. Teismas įvertino Taisyklių 10 punkto nuostatas. Nurodė, jog Taisyklių 1 priede Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo skalė numatyta, kad tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, kai akivaizdžiai trūksta profesinių įgūdžių (1), žema kvalifikacija (2), užduotys dažniausiai įvykdomos ne laiku (3) ir/arba nepatenkinamai atliekamos funkcijos (4). Teismas dėl pirmųjų dviejų skalės rodiklių pažymėjo, kad išvadoje nėra nurodyta, jog pareiškėjui akivaizdžiai trūksta profesinių įgūdžių ar jog jis yra žemos kvalifikacijos (kvalifikaciją siūlyta tobulinti), todėl atsakovas jų buvimo ir neturėjo įrodinėti. Teismo nuomone, tam, kad valstybės tarnautojo veikla būtų įvertinta nepatenkinamai, nėra būtina įrodyti buvus visus skalės rodiklius, tačiau turi būti surinkti esminiai tarnybinės veiklos kaip nepatenkinamos įrodymai, iš esmės atitinkantys priede nurodytus skalės rodiklius. Teismas nurodė, kad vertinimo kriterijai yra išdėstyti Taisyklių priede Karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai. Teismas įvertino kriterijaus „Produktyvumas“ apibūdinimą. Nustatė, jog pareiškėjo 2010 m. gruodžio 15 d. tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvadoje dėl vertinimo kriterijaus ,,Produktyvumas“ pasisakyta negatyviai. Vilniaus teritorinis padalinys, tik Departamentui nurodžius, patraukė administracinėn atsakomybėn uždarosios akcinės bendrovės „Archivoltas“ (toliau – UAB „Archivoltas“) direktorę A. S. už tvarkomųjų paveldosaugos darbų atlikimą kultūros paveldo objekte – Trakų Vokės dvaro rūmuose – be nustatyta tvarka suderinto projekto ir leidimo. Vilniaus teritorinis padalinys 2007 m. sausio 10 d. parašė raštą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl būtinybės pašalinti savavališkos statybos padarinius J. P. priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) ir po to ketverius metus nesidomėjo šio reikalavimo eiga. Tik 2010 m. gruodžio 30 d. Vilniaus teritorinio padalinio darbuotojai patikrino kultūros paveldo objektą ir nustatė, kad padariniai taip ir nebuvo likviduoti. Vilniaus teritorinio padalinio ir Departamento susirašinėjimo metu paaiškėjo, kad Vilniaus teritorinis padalinys niekada nebuvo atlikęs kultūros paveldo objekto Buivydžių buvusio dvaro sodybos fragmentų apžiūros, nieko nežinojo apie jame įvykusį gaisrą. Vilniaus teritorinio padalinio vedėjui pareiškėjui pavaldiems valstybės tarnautojams 2010 m. dėl netinkamo pareigų atlikimo buvo paskirtos keturios tarnybinės nuobaudos. Teismas įvertino kriterijaus „Kompetencija“ apibūdinimą. Nustatė, kad išvadoje dėl šio vertinimo kriterijaus pasisakyta negatyviai. Atsižvelgė į Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2010 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. S-2(156) „Dėl pasaulio paveldo vietovės – Vilniaus istorinio centro (senamiesčio) esamos būklės bei autentiškumo“ ir 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. S-8(162) „Dėl kultūros paveldo apsaugos Vilniaus apskrityje“ išvadas. Pažymėjo, jog reiklumo pavaldiems valstybės tarnautojams nepakankamumą iliustruoja ir tarnybinių nuobaudų už netinkamą tiesioginių pareigų atlikimą paskyrimo keturiems darbuotojams medžiaga. Teismas įvertino kriterijaus „Veiklos kokybė“ apibūdinimą. Nustatė, kad išvadoje dėl šio vertinimo kriterijaus nurodyta negatyviai. Tik po 2010 m. balandžio 14 d. Departamento kreipimosi Vilniaus teritorinis padalinys UAB ,,Archivoltas“ direktorei A. S. 2010 m. balandžio 21 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, o 2010 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. ATV-5 paskyrė administracinę nuobaudą už tvarkomųjų paveldosaugos darbų atlikimą kultūros paveldo objekte – Trakų Vokės dvaro rūmuose – be nustatyta tvarka suderinto projekto ir leidimo. Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. birželio 16 d. reikalavimu Nr. RV-22 Trakų Vokės dvaro sodybos pagrindinių rūmų valdytojui Asociacijai Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai nurodė iki 2010 m. rugpjūčio 30 d. atkurti iki rūmų sužalojimo buvusią padėtį. Po 2010 m. gruodžio 21 d. piliečio kreipimosi į Departamento direktorę, kad valstybės saugomo administracinio pastato Vilniuje, Antakalnio g. 4 A, dvi arkos yra užtinkuotos, Departamente buvo atlikta paminėto administracinio pastato fotofiksacija. Departamentas 2010 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Vilniaus teritorinį padalinį, persiųsdamas fotofiksaciją ir prašydamas išsiaiškinti arkų sunaikinimo priežastis, nubausti atsakingus asmenis bei pareikalauti atkurti arkas, nurodant konkrečius terminus. Vilniaus teritorinis padalinys 2011 m. sausio 11 d. raštu kreipėsi į paminėto pastato valdytoją, reikalaudamas paaiškinti, kokiu pagrindu buvo atlikti tvarkybos darbai, kas juos atliko. Vilniaus teritorinis padalinys surašė reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. RV-01 iki 2011 m. balandžio 1 d., vėliau šį terminą pratęsė iki 2011 m. liepos 1 d. Vilniaus teritorinis padalinys už pažeidimą atsakingų asmenų nenustatė, administracinio teisės pažeidimo protokolų nesurašė. Tik po to, kai Departamentas 2010 m. kovo 10 d. pranešė Vilniaus teritoriniam padaliniui apie gautą piliečio V. Z. informaciją, jog pastato, esančio Vilniuje, Vilniaus g. 22, įeinančio į Labdarybės draugijos pastatų kompleksą, fizinė būklė yra grėsminga, ir paprašė nedelsiant imtis priemonių teisės aktų nustatyta tvarka, Vilniaus teritorinis padalinys 2010 m. kovo 18 d. pareikalavo Lietuvos dailės muziejaus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo ir verslo paslaugų departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus, uždarosios akcinės bendrovės ,,Senamiesčio ūkis“ (toliau – UAB ,,Senamiesčio ūkis“) imtis skubių priemonių avarinei būklei likviduoti, užtikrinant objekto išsaugojimą bei praeivių ir transporto priemonių saugumą. 2010 m. birželio 2 d. Vilniaus teritorinis padalinys, atsakydamas į Departamento prašymą dėl informacijos pateikimo, informavo Departamentą, kad iki šiol negavo raštiškų atsakymų iš paminėtų subjektų, tačiau gavo iš UAB ,,Senamiesčio ūkis“ informaciją telefonu, kad buvo gautos lėšos avarinės būklės likvidavimui ir rengiama projektinė dokumentacija. Departamentas 2010 m. birželio 8 d. paprašė Vilniaus teritorinio padalinio per savaitę raštu pakartotinai kreiptis į paminėtas įmones ir pareikalauti imtis skubių priemonių avarinei būklei likviduoti. 2010 m. rugsėjo 29 d., t. y. po 3 mėnesių nuo Vilniaus teritorinio padalinio atsakymo, Departamentas paprašė Vilniaus teritorinio padalinio patikrinti objektą, ir jei avarinės būklės pašalinimo darbai nėra pradėti, nedelsiant paraginti įmones imtis priemonių dėl objekto išsaugojimo ir praeivių bei transporto priemonių saugumo. Vilniaus teritorinis padalinys 2010 m. spalio 21 d., t. y. po 7 mėnesių nuo pirmo Departamento kreipimosi, pranešė Departamentui, kad UAB ,,Senamiesčio ūkis“ informavo, kad buvo pradėti tvoros avarinės būklės likvidavimo darbai. Teismas, be kita ko, nustatė, kad Departamento direktoriaus 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. Į-053 sudarytos laikinosios komisijos 2010 m. kovo 26 d. išvadoje Nr. RG-45 buvo konstatuoti Vilniaus teritorinio padalinio valstybės tarnautojų padaryti pažeidimai, išduodant sąlygas tvarkybos projektui rengti kultūros paveldo objekte – Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 748) kompleksinėje dalyje Galerijoje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 27325), taip pat pritariant šio objekto tvarkybos darbų projektui, išduodant leidimą tvarkybos darbams šiame objekte vykdyti bei nevykdyta darbų kontrolė. Šių išvadų pagrindu Vilniaus teritorinio padalinio valstybės tarnautojams pareiškėjui, L. Č. ir R. P. buvo inicijuotos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros. Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. P-137 sudarytos komisijos 2010 m. birželio 8 d. išvada Nr. 16-14, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3207-365/2010 buvo konstatuotas pareiškėjo netinkamas pareigų atlikimas, jam atsisakius vykdyti Departamento direktorės 2010 m. balandžio 21 d. rezoliuciją. Departamento direktorė 2010 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. P-216 paskyrė Vilniaus teritorinio padalinio vedėjui pareiškėjui nuobaudą – griežtą papeikimą. Departamento direktoriaus 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. P-89 sudarytos komisijos 2010 m. balandžio 28 d. išvada Nr. 16-8, Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. P-124, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2508-629/2010 buvo konstatuota, kad Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas pareiškėjas tvarkybos darbų Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 748) kompleksinėje dalyje Galerijoje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 27325) kontrolės nevykdė ir organizuoti atliekamų kontrolės darbų nematė pagrindo ir tuo pažeidė Pareigybės aprašymo 6.28 bei 6.29 punktus, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Departamento direktoriaus 2009 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. P-260 sudarytos komisijos 2010 m. sausio 20 d. išvada Nr. 16-2, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-945/2011 patvirtina, kad Vilniaus teritorinio padalinio vedėjui pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – pastaba, dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsakymą, kuriuo buvo paskirta paminėta nuobauda, panaikino dėl nuobaudos skyrimo termino praleidimo. Teismas, be to, nustatė, kad Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. Į-167 pareiškėjui buvo pavesta ne vėliau kaip per mėnesį nuo šio įsakymo išleidimo dienos pradėti Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka darbams vadovavusiems ir valdytojo atsakingiems asmenims administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną dėl 2010 m. kovo 25 d. išvadose Nr. RG-45 ir Nr. RG-50 nurodytų pažeidimų; iki 2010 m. gegužės 14 d. teisės aktų nustatyta tvarka raštu pateikti reikalavimą, nurodant jo įvykdymo terminą, Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblio galerijos ir koplyčios valdytojui pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus nustatyti asmenis, padariusius 2010 m. balandžio 19 d. akte Nr. RG-50 nurodytą žalą; pasiūlyti žalą padariusiems asmenims atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti visuomenei padarytus nuostolius; kiekvieną penktadienį raštu informuoti Departamento direktorių apie šio įsakymo vykdymo eigą. Vykdydamas paminėtą departamento direktoriaus įsakymą, Vilniaus teritorinis padalinys 2010 m. gegužės 14 d. raštu Nr. (12.15.V)-2V-456 pareikalavo viešosios įstaigos Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos (toliau – VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba) pateikti dokumentus ir informaciją, bet kadangi dokumentai ir informacija nebuvo pateikta visa, Vilniaus teritorinis padalinys 2010 m. birželio 4 d. raštu Nr. (12.15.V)-2V-555 papildomai paprašė iki 2010 m. birželio 11 d. nurodyti konkrečius asmenis, paskirtus vykdyti tvarkybos darbus bei prižiūrėti šiuos darbus galerijoje, kartu pateikiant tai įrodančius dokumentus. 2010 m. birželio 1 d. Vilniaus teritorinis padalinys informavo Departamentą apie įsakymo vykdymo eigą, nurodydamas, kad iš VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos dar negavo prašytų dokumentų ir informacijos. 2010 m. birželio 1 d. Vilniaus teritoriniame padalinyje buvo gautas VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos 2010 m. gegužės 28 d. raštas Nr. 98, kuriuo pranešama, kad Departamento 2010 m. balandžio 19 d. aktas Nr. RG-50, kuriuo nustatyta žala galerijai, yra apskųstas teismui. Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas pareiškėjas 2010 m. birželio 4 d. apie tai informavo Departamentą, informuodamas jį apie Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. Į-167 vykdymo eigą. Vilniaus teritorinis padalinys 2010 m. birželio 4 d. VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos paprašė iki 2010 m. birželio 11 d. pateikti statybos darbų žurnalą. Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas pareiškėjas 2010 m. birželio 29 d. raštu Nr. (12.15.V)-2V-681 VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai pakartotinai nurodė pateikti statybos darbų žurnalo kopiją iki 2010 m. liepos 9 d. ir apie tai informavo Departamentą, vykdydamas įpareigojimą pranešti apie Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. Į-167 vykdymo eigą. Taigi pareiškėjas apie paminėto įsakymo vykdymo eigą Departamento direktorių informavo 2010 m. birželio 1 d., 2010 m. birželio 4 d., 2010 m. birželio 29 d. Teismas nustatė, kad Trakų rajono savivaldybės administracija Departamento direktorei 2010 m. gruodžio 7 d. elektroniniu paštu atsiuntė pranešimą, jog 2010 m. gruodžio 9 d. 14.00 val. Lentvario seniūnijoje vyks susitikimas (pasitarimas) su Lentvario teritorijoje gyvenančiais gyventojais, ir pakvietė dalyvauti Departamento atstovą. D. V. 2010 m. gruodžio 7 d. paprašė pareiškėją pranešti, kas iš Vilniaus teritorinio padalinio galėtų nuvykti į paminėtą susitikimą. Pareiškėjas 2010 m. gruodžio 7 d. atsakė, kad Vilniaus teritorinio padalinio atstovai į pasitarimą nuvykti neturės galimybės, nes R. P. – anglų kalbos kursai, o jam tą dieną yra savaitinis interesantų priėmimas. Departamento direktorė 2010 m. gruodžio 9 d. priėmė įsakymą Nr. P-465, kuriuo pavedė Departamento Juridinio skyriaus Personalo administravimo ir dokumentų poskyrio vedėjai A. K. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų, nevykdant pavedimo dėl Vilniaus teritorinio padalinio atstovo dalyvavimo 2010 m. gruodžio 9 d. Lentvario seniūnijoje vyksiančiame susitikime su Lentvario dvaro teritorijoje gyvenančiais gyventojais, ir pateikti Departamento direktorei išvadas iki 2010 m. gruodžio 21 d. Pareiškėjas 2011 m. sausio 4 d. A. K. pateikė paaiškinimą, kad 2010 m. gruodžio 8 d. elektroniniu paštu informavo Trakų rajono savivaldybės administracijos Investicijų, turto valdymo ir vietinio ūkio skyriaus vyriausiąją specialistę O. R. ir Departamento direktorę, kad į Lentvario seniūnijoje 2010 m. gruodžio 9 d. 14.00 val. vyksiantį pasitarimą atvyks Vilniaus teritorinio padalinio atstovė R. P., tačiau, atsižvelgiant į ypač nepalankias oro sąlygas 2010 m. gruodžio 9 d., Vilniaus teritorinio padalinio vyriausioji specialistė R. P. pateikė Departamento direktorei tarnybinį pranešimą dėl pavedimo vykdymo (reg. Nr. (1.9.V)-LRV-77), prašydama, esant ypač prastoms vairavimo sąlygoms, taip pat dėl Vilniaus teritorinio padalinio automobilio ,,Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimo problemų skirti tarnybinį automobilį su vairuotoju. Siekiant užtikrinti šios informacijos pateikimo operatyvumą, apie susidariusią situaciją pareiškėjas taip pat informavo Departamento direktorę, išsiųsdamas žinutę į jos tarnybinį mobilųjį telefoną. Jokio atsakymo į Vilniaus teritorinio padalinio prašymus iš Departamento direktorės nebuvo gauta, tad į pasitarimą Lentvario seniūnijoje nei R. P., nei kitas Vilniaus teritorinio padalinio valstybės tarnautojas neturėjo galimybės nuvykti. Jo manymu, jis, kaip Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas, padarė viską, kad būtų užtikrinta valstybės tarnautojų darbų sauga ir sveikata bei užtikrinta Departamento ilgalaikio materialinio turto, už kurį jis yra atsakingas, apsauga, atsižvelgiant ne vien į nepalankias tos dienos oro sąlygas bei sudėtingą situaciją Vilniaus apskrities keliuose. Atlikusi tarnybinį patikrinimą, A. K. 2011 m. sausio 5 d. surašė išvadą Nr. 26-1, kad pareiškėjas, būdamas Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas, privalėjo iš anksto pasirūpinti, jog tarnybinis automobilis būtų tinkamas eksploatuoti. Pareiškėjas, negalint dalyvauti jam ir R. P., galėjo ir privalėjo paskirti kitą Vilniaus teritorinio padalinio atstovą dalyvauti susitikime (pasitarime) su Lentvario dvaro teritorijoje gyvenančiais gyventojais. Vilniaus teritorinio padalinio atstovas galėjo vykti visuomeniniu transportu (autobusu ar traukiniu). Pareiškėjas nepateikė priežasčių, kodėl tą dieną kiti 9 Vilniaus teritorinio padalinio valstybės tarnautojai negalėjo nuvykti į susitikimą Lentvaryje. Pareiškėjas, neįvykdęs Departamento direktoriaus nurodymo, pažeidė Pareigybės aprašymo 6.1, 6.2 punktų reikalavimus. 2011 m. sausio mėn. rezoliucija Departamento direktorė pavedė su išvada supažindinti Komisiją, išvadą pridedant prie metinio veiklos vertinimo medžiagos. Teismas vadovavosi Taisyklių 18, 19, 24, 25 punktais, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A438-1018/2011 padarytomis išvadomis. Teismas, siekdamas nustatyti, ar Komisijoje buvo tikrintas pareiškėjo tiesioginio vadovo atlikto vertinimo pagrįstumas, kaip liudytoją apklausė Komisijos pirmininkę A. K., kuri teigė, jog Komisijos posėdis truko apie valandą, jo metu tiek tiesioginė vadovė, tiek Komisijos nariai išsakė pareiškėjui konkrečius jo tarnybinės veiklos trūkumus, dėl kurių pareiškėjas iš esmės net neprieštaravo. Liudytoja neneigė, kad Komisijos posėdyje pareiškėjo netinkamą pareigų atlikimą iliustruojančių rašytinių įrodymų, kurie yra pateikti teismui, nenagrinėjo, tačiau pabrėžė, kad daugelis Komisijos narių dalyvavo tiriant tam tikrus pareiškėjo bei jam pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinius nusižengimus, yra pareiškėjo kolegos ar jo tarnybą galintys kontroliuoti asmenys, todėl vertinimo pagrįstumą įvertino kiekvienas iš savo darbo patirties. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, jog atsakovas, pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinęs nepatenkinamai, procedūrų prasme laikėsi teisės aktų reikalavimų, pareiškėjo tarnybinė veikla 2010 m. įvertinta pagal visus tris kriterijus, atsakovas pateikė įrodymus dėl pareiškėjo netinkamo pareigų vykdymo atvejų, teismas nustatė, kad atsakovo vertinimo komisija įsitikino tiesioginio vadovo vertinimo pagrįstumu. Taigi skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 3, b. l. 36–42) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas visiškai nevertino atsakovo pateiktų įrodymų ir visapusiškai bei objektyviai jų netyrė, taip pat nevertino jo pateiktų įrodymų, nepagrįstai pasitikėjo valstybės institucijos vadovo pateikta medžiaga bei tos medžiagos reziumė. Privalėjo būti vertinama jo 2010 m. tarnybinė veikla ir nepatenkinamas tarnybinės veiklos konstatavimas turėjo būti grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, datuotinomis 2010 m., o ne 2009 m. ar kitu neapibrėžtu laikotarpiu, taip pat turėjo būti remiamasi įrodymais, pagrindžiančiais būtent jo nepatenkinamą tarnybinę veiklą šiuo laikotarpiu, įrodymai turėjo būti įvertinami tinkamai. Faktinės aplinkybės, jog jam pavaldiems valstybės tarnautojams už jų priimtus sprendimus yra paskirtos tarnybinės nuobaudos, neturėtų būtų priskirtos pagrindžiančioms jo nepatenkinamą tarnybinės veiklos įvertinimą. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai pripažino vertinimo išvadas teisėtomis ir skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 3, b. l. 46–47) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad apelianto argumentai nepaneigia teismo padarytos išvados, jog tiesioginis vadovas pagrįstai pareiškėjo tarnybinę veiklą vertino nepatenkinamai. 2010 m. tarnybinė veikla įvertinta pagal visus tris kriterijus, pareiškėjo netinkamas pareigų atlikimas yra įrodytas, tam tikros faktinės aplinkybės yra nustatytos ir patvirtintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, Komisija įsitikino tiesioginio vadovo vertinimo pagrįstumu, tarnybinės veiklos vertinimo procedūrų prasme laikytasi teisės aktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamo administracinio ginčo esmė yra pareiškėjo turėtos antros kvalifikacinės klasės panaikinimo pagrįstumas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo skundžiamas kvalifikacinės klasės panaikinimas yra jo tarnybinės veiklos 2010 m. vertinimo rezultatas, kuris buvo konstatuotas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2011 m. vasario 21 d. išvadoje Nr. 1 bei įgyvendintas pareiškėjo skundžiamu atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorės 2011 m. vasario 22 d. įsakymu (Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 26 d.). Todėl nagrinėjamoje byloje yra būtina pateikti nurodytos materialinės teisės normos aiškinimą bei šios normos taikymo požiūriu pasisakyti dėl pareiškėjo skundžiamo atsakovo sprendimo ir paminėtos Komisijos išvados sąsajos.
Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnyje (bylai aktuali 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcija) nustatytos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės, kurios iš esmės atkartotos bei detaliau sureglamentuotos Vertinimo taisyklėse.
Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją (Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 2 d.). Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas (Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 5 d.), kuris tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 6 d.). Kadangi pareiškėjo tiesioginė vadovė Departamento direktorė D. V. jo tarnybinę veiklą 2010 metais įvertino nepatenkinamai ir vertinimo išvadoje pateikė siūlymą panaikinti R. B. turimą kvalifikacinę klasę ir tobulinti jo kvalifikaciją (2010 m. gruodžio 15 d. vertinimo išvada), pareiškėjo R. B. veiklą pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 8 dalį turėjo vertinti vertinimo komisija.
Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 18 dalyje nurodyta, kad vertinimo komisija, įvertinusi karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui siūlo: 1) panaikinti karjeros valstybės tarnautojo turimą kvalifikacinę klasę ir tobulinti jo kvalifikaciją, o valstybės tarnautojui, neturinčiam kvalifikacinės klasės, - tik tobulinti jo kvalifikaciją; 2) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas; 3) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir tobulinti jo kvalifikaciją.
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 26 dalies nuostatas, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo. Aiškindama šią materialinės teisės normą, kolegija pažymi, kad (kaip matyti iš jos turinio) valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo (šiuo atveju atsakovas) nėra saistomas Vertinimo komisijos išvados ir joje pateiktų pasiūlymų tik ta prasme, kad gali priimti motyvuotą sprendimą neįgyvendinti Vertinimo komisijos siūlymo. Tai reiškia, kad, sutikdamas su Vertinimo komisijos pateiktu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo (atsakovas) neprivalo nurodyti sprendimo dėl tokio siūlymo įgyvendinimo motyvų. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo požiūriu tai reiškia, kad Vertinimo komisijos išvada (pasiūlymai) bei jų atitinkama argumentacija tuo pačiu laikytini paties administracinio sprendimo (dėl siūlymų įgyvendinimo) motyvuojamąja dalimi.
Pasisakydama dėl nagrinėjamo ginčo esmės, kolegija pažymi, kad Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio bei Vertinimo taisyklių taikymo požiūriu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas nėra absoliuti tokį vertinimą atliekančių subjektų (tiesioginio vadovo ir Vertinimo komisijos) kompetencija, nes yra saistomi Vertinimo taisyklių nustatytų ir šiems subjektams privalomų vertinimo kriterijų, metodikos, tarnybinės veiklos vertinimo skalės (Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 29 d., Vertinimo taisyklių 1 priedas). Šiais Vertinimo taisyklių nustatytais kriterijais teismas turi vadovautis, spręsdamas atitinkamų Vertinimo komisijos padarytų išvadų (įgyvendintų atitinkamu administraciniu sprendimu) pagrįstumo klausimą.
Vertinimo taisyklių 18 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą; vertinimo komisijos išvados surašymą. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją (Vertinimo taisyklių 19 p.). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo (Vertinimo taisyklių 20 p.).
Pažymėtina, jog tiesioginio vadovo išvada apie valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą yra vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas. Todėl teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusios sprendimo panaikinti antrą kvalifikacinę klasę ir priedą už antrą kvalifikacinę klasę, priimto pagal vertinimo komisijos pasiūlymus, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar Vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos sprendimų priėmimo tvarkos bei procedūros, bet ir tai, ar ši komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją.
Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą, atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus ir šioje byloje nagrinėjamo administracinio ginčo ribas, pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 straipsnis) Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir Vertinimo taisyklėmis nustatytų reikalavimų kontekste išsamiai patikrino tiek Vertinimo komisijos, tiek pareiškėjo tiesioginio vadovo pateiktos tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagal nustatytus kriterijus pagrįstumą, tiek procedūras. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės sutinka.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, kurioje buvo išaiškinta, jog „<...> pirmosios instancijos teismas patikrino ir tinkamai įvertino pareiškėjo argumentą, jog nebuvo Vertinimo taisyklių 9 punkte nurodytos procedūros – tiesioginio vadovo pokalbio su pareiškėju, skirto aptarti jo veiklos rezultatams. <...> Teismas teisingai aiškino, kad tokį procedūrinį pažeidimą, net jeigu jis nustatomas, nėra pagrindo pripažinti esminiu vertinimo procedūros pažeidimu, kadangi vertinamas pareigūnas turi galimybę savo argumentus išdėstyti vertinimo komisijos posėdyje. Tokią praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra suformavęs 2006 m. gruodžio 4 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A6-2160/2006), 2009 m. gegužės 19 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A143-646/2009) ir kt.“ Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas dalyvavo vertinimo komisijos posėdyje ir turėjo galimybę pasisakyti, išsakyti motyvuotus nesutikimo su tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis argumentus, pateikti įrodymus. Tuo remiantis, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog Vertinimo taisyklių 9-11 punktų nuostatų pažeidimo nebuvo.
Teisėjų kolegijos nuomone, Vertinimo komisijos pareiga patikrinti tiesioginio vadovo vertinimo išvados pagrįstumą, išnagrinėti, apsvarstyti ir įvertinti valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją (nustatyta Vertinimo taisyklių 19-23 punktuose), buvo įvykdyta.
Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 3 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A2-750/2006), 2008 m. spalio 10 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-1727/2008) pateiktu išaiškinimu, jog tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai, bet vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui, turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas 2010 m. gruodžio 15 d. vertinimo išvadoje buvo įvertintas pagal visus vertinimo kriterijus, kurie buvo nustatyti tuo metu galiojančiu teisės aktu, visiškai pagrįsta.
Teismas išsamiai patikrino ir įvertino tiek pareiškėjo tiesioginio vadovo, tiek ir vertinimo komisijos padarytų išvadų dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos 2010 metais teisingumą ir pagrįstumą. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė įrodymus, kuriais buvo grindžiamos teismo išvados, nurodė argumentus, dėl kurių atmetė pareiškėjo teiginius ir motyvus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, byloje surinktų faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimu, todėl jų nebekartoja. Pareiškėjas objektyviais duomenimis nenuginčijo faktinių pagrindų priimti teisės aktus, kuriuose jo tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai (ABTĮ 130 str. 2 d. 6 p.).
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teismas tinkamai atsižvelgė į visumą aplinkybių, leidžiančių visapusiškai atlikti pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą. Pagrįstai buvo atsižvelgta į pareiškėjui 2010 m. paskirtas tarnybines nuobaudas: iš viso paskirtos trys tarnybinės nuobaudos, viena iš jų panaikinta dėl praleistų nuobaudos skyrimo terminų (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. ir 2010 m. spalio 18 d. sprendimai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis).
Pareiškėjas apeliaciniu skundu kelia klausimą dėl tarnybinės veiklos vertinimo laikotarpio, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino su pareiškėjo 2010 m. tarnybine veikla nesusijusius aktus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ankstesnius administracinius aktus, kuriuose nurodytos problemos 2010 m. nebuvo pareiškėjo išspręstos.
Nepagrįsta ir pareiškėjo nuomonė, jog Vilniaus teritorinio padalinio, kuriam jis vadovavo, valstybės tarnautojų padaryti teisės aktų pažeidimai nesusiję su jo tarnybinės veiklos vertinimu. Teritorinio padalinio vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2007 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. P-266, 6.2, 6.3 punktuose nustatyta, jog teritorinio padalinio vedėjas teikia pavedimus padalinio valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kontroliuoja, kad šie pavedimai būtų laiku ir tinkamai, pagal teisės aktų reikalavimus, įvykdyti, kontroliuoja padalinio valstybės tarnautojų ir darbuotojų darbą. Taigi darytina išvada, kad pavaldžių valstybės tarnautojų netinkamas pareigų atlikimas sudaro pagrindą manyti, jog padalinio vedėjas pažeidė pareigybės aprašymo 6.2, 6.3 punktuose nustatytas funkcijas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visetą byloje esančių įrodymų, konstatuoja, kad vertindama pareiškėjo tarnybinę veiklą, Vertinimo komisija iš esmės atliko pareiškėjo tiesioginio vadovo 2010 m. gruodžio 15 d. išvados, kurioje pareiškėjo veikla buvo įvertinta nepatenkinamai, pagrįstumo patikrinimą, kaip to reikalauja Vertinimo taisyklių 18-20 punktų nuostatos. Panaikinant R. B. turimą kvalifikacinę klasę ir priedą už ją, Valstybės tarnybos įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimų nenustatyta.
Patikrinus bylą joje esančių įrodymų įvertinimo aspektu, kolegija pažymi, kad, vertindamas bylai reikšmingas aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas iš esmės laikėsi tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų. Pirmosios instancijos teismo pateikti įrodymų įvertinimo argumentai yra išsamūs. Kolegija, sutikdama su šiais argumentais, pritaria teismo padarytoms išvadoms apie pareiškėjo atžvilgiu priimto sprendimo pagrįstumą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kolegijos manymu, nepaneigia šių išvadų ir nesudaro pakankamo pagrindo abejoti jų teisingumu.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.