Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui K. B., tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. Č., dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Č. taip pat prašė pradėti tyrimą dėl Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtintų Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį.

Kauno apygardos administracinis teismas bylos dalį dėl reikalavimo priteisti 62,40 Eur vietinės rinkliavos nutraukė, pareiškėjo reikalavimą priteisti 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidų atmetė kaip nepagrįstą. Teismas atmetė atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymą inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas paduotas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą ir administracinės bylos dalį dėl reikalavimo iš atsakovo priteisti 62,40 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nutraukė.

Atsakovas K. B. nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kurioje atsisakyta inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Be to, atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad 2016 m. vasario 18 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti jo naudai iš pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro 630 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovas pateikė teismui šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius dokumentus, tačiau teismas skundžiamoje 2016 m. vasario 25 d. nutartyje dėl šio prašymo nepasisakė, nors analogišką pareiškėjo prašymą teismas išsprendė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas turėjo teisę, vadovaudamasis ABTĮ 111straipsniu, pareikšti prašymą ištirti byloje taikytinų atitinkamų norminių administracinių teisės aktų teisėtumą. Administracinių teismų praktikoje yra konstatuota, kad pagal ABTĮ 112 straipsnio 1 dalį, bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Pabrėžtina ir tai, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013). ABTĮ 111 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualią bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne to paties įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu, kuri (abejonė), be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais. Taigi kreipimasis į administracinį teismą dėl byloje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) atitikimo aukštesnės galios teisės aktams yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-793-502/2015).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo reikalavimą inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, tokį sprendimą tinkamai motyvavo. Pažymėtina, kad atsakovui norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimas nesukels jokių teisinių padarinių, nes jis apskritai yra atleistas nuo rinkliavos ir neprivalo jos mokėti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo negali būti inicijuojama, jei tokios bylos išsprendimas neturės jokios reikšmės konkrečios nagrinėjamos individualios bylos baigčiai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013, 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-355/2014).

Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog priėmus atsakovui palankų teismo sprendimą, t. y. tenkinus jo reikalavimą inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, jis turės kokios nors reikšmės konkrečios nagrinėjamos bylos baigčiai.

Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, kuris įtvirtintas ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis atskirai išskiria proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kai pareiškėjas atsisako skundo ne todėl, kad atsakovas geruoju jį patenkino, ABTĮ egzistuoja teisinio reguliavimo spraga, kuri užpildoma taikant įstatymo analogiją (ABTĮ 4 str. 6 d.). Pagal analogiją pirmiausia taikytinos tą patį teisės institutą, t. y. bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, reglamentuojančios normos.

Skundo atsisakymas ir bylos nutraukimas pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį iš esmės prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai, t. y. skundo netenkinimui. Pareiškėjui atsisakius savo reikalavimų ir teismui nutraukus bylą, teisė į teisminę gynybą laikoma realizuota, ir pareiškėjas su tapačiu reikalavimu niekada nebeturės teisės kreiptis į teismą. Analogiškos teisinės pasekmės iškyla ir įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p., 101 str. 2 p.). Todėl pareiškėjui atsisakius skundo net ir tais atvejais, kai atsakovas geruoju jo nepatenkina, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti jo patirtas išlaidas, nes jis jau gali būti ėmęsis aktyvių savo teisių gynybos veiksmų ir patyręs atitinkamų bylinėjimosi išlaidų. Situacija, kai tokios išlaidos būtų pagrįstos, tačiau nebūtų atlyginamos, nebūtų pateisinama teisingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo požiūriu, nes šios išlaidos patiriamos dėl pareiškėjo kreipimosi į teismą (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Nagrinėjamu atveju atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikė prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2016 m. vasario 18 d. kartu su prašymu atlyginti patirtas atstovavimo išlaidas (70 Eur už advokato konsultaciją, 420 Eur už atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą ir 70 Eur už advokato atstovavimą 2015 m. lapkričio 2 d., 2016 m. sausio 6 ir 2016 m. vasario 17 d. teismo posėdžiuose) teismui taip pat pateikė 2016 m. vasario 18 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 06/2016 ir 2016 m. vasario 18 d. pinigų priėmimo-perdavimo kvitą Nr. 622820. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2016 m. vasario 25 d. nutartį dėl šio atsakovo prašymo nepasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės laikytinos pakankamomis konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimą dėl aptariamų atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad klausimas dėl atsakovo reikalavimo priteisti 630 Eur atstovavimo išlaidų perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 ir 4 punktais (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo K. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Klausimą dėl atsakovo K. B. reikalavimo priteisti iš pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro 630 Eur atstovavimo išlaidų perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.