- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-17
- Bylos Nr.
- eI-7020-629/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01622-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- E. R.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Mindaugas Kazlauskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo E. R. (E. R.) atstovui advokatui Mindaugui Kazlauskui, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Elinai Petrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. (E. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kazachstano Respublikos pilietis E. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–63) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2016 m. balandžio 7 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) sprendimą Nr. Nr. (15/4-1) 3I-449 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Kazachstano Respublikos piliečiui E. R.“ ir perduoti klausimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo spręsti iš naujo bei priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjo teigimu, vien faktas, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir šiuo metu baudžiamoji byla yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme negali būti laikomas pakankamu pagrindu teigti, kad jis kelia realią ir akivaizdžią grėsmę viešajai tvarkai. Pabrėžė, kad jo atžvilgiu nėra priimtų ar įsiteisėjusių apkaltinamųjų teismo nuosprendžių, be to, atsakovo minimas ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2013 m. rugpjūčio 8 d. ir nuo to laiko yra praėję daugiau nei du metai ir per šį laikotarpį pareiškėjas nebuvo nusižengęs ar kitaip pažeidęs Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų nors Lietuvoje praleidžia daug laiko.
Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, jog jo atžvilgiu yra pritaikyta kardomoji priemonė – piniginis užstatas. Jis privalo dalyvauti teismo posėdžiuose, kuriuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla ir kiekviena kartą susiduria su sunkumais – yra privestas nuolat sekti ir derinti vizos galiojimo ir buvimo dienų skaičių. Neatvykus į teismo posėdį jo atžvilgiu gali būti pritaikytos griežtesnės kardomosios priemonės, nors tai gali atsitikti dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių, pasibaigus vizos galiojimo laikui ir pan. Susidariusi situacija yra paradoksali, nes pareiškėjas turi pagrįstą ir realų pagrindą gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime, tačiau dėl tos pačios baudžiamosios bylos jam atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, nors jokio apkaltinamojo nuosprendžio, kuris patvirtintų pareiškėjo kaltę, nėra. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje vysto verslą ir šiuo tikslu dažnai lankosi Lietuvoje, o vykimas su viza, kuri suteikia teisę būti Šengeno erdvėje ne daugiau nei 90 dienų per pusę metų, sukelia papildomus suvaržymus.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos institucijų sprendimai jo atveju yra nenuoseklūs. Dar vykstant ikiteisminiam tyrimui, prieš Migracijos departamentui priimant sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Vilniaus apygardos prokuratūros trečiasis baudžiamojo persekiojimo skyrius tarpininkavo ir kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjui pratęsimo, be to, Vilniaus apygardos prokuratūros trečiasis baudžiamojo persekiojimo skyrius tarpininkavo ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Kazachstane dėl nacionalinės vizos išdavimo, tačiau ir vienu ir kitu atveju Migracijos departamento iniciatyva ir sprendimu buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymus. Pažymėjo, kad baudžiamąją bylą kuravęs prokuroras neįžvelgė jokios galimos pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui. Priešingai, aiškiai nurodė, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje vykstant ikiteisminiam tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme yra būtinas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog iš vienos pusės atsakovas nesuteikia teisės pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje dėl galimos grėsmės viešajai tvarkai, tačiau iš kitos pusės pareiškėjui suteikiama teisė atvykti į Lietuvos Respubliką su Šengeno viza ir būti 90 dienų per pusę metų. Pareiškėjo manymu jei jis iš tikrųjų keltų grėsmę viešajai tvarkai, atsakovas būtų priėmęs sprendimą ne tik atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, bet ir uždraustų atvykimą į Lietuvos Respubliką.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 44–48).
Pažymėjo, kad nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi vertino ne tik tai, ar pareiškėjas atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir tai, ar nėra atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindų ir išsiuntė paklausimą Policijos departamentui, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Policijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 7 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² str. „Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis“ 1 d., pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, kuriame pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 8 d. pripažintas įtariamuoju. Be to, ir VSAT Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdyba informavo mananti, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Migracijos departamentas pažymėjo, jog ginčijamą sprendimą priėmė įvertinęs grėsmės viešajai tvarkai realumą ir akivaizdumą, kompetentingų institucijų pateiktas išvadas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014, kuria atmestas pareiškėjo apeliacinis skundas ir paliktas galioti Migracijos departamento sprendimas, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą gyventi dėl grėsmės viešajai tvarkai. Nors pareiškėjo atžvilgiu ir nėra priimta apkaltinamųjų teismo nuosprendžių, tačiau įtarimai jam nėra panaikinti, o baudžiamoji byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Migracijos departamento nuomone, pareiškėjo statusas (kaltinamasis baudžiamojoje byloje) patvirtina, kad pareiškėjui įtarimai pareikšti ne vien dėl to, kad būtų galima jį formaliai apklausti apie jam žinomas aplinkybes, bet ikiteisminį tyrimą atlikę subjektai yra įsitikinę, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas pareiškėjas) Baudžiamajame kodekse BK priskirta prie sunkių nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai. Migracijos departamentas sutinka su Policijos departamento ir VSAT išvada, kad ekonominiais nusikaltimais padaroma itin didelė žala visuomenei, legaliam verslui, valstybei, jos finansams ir ekonomikai. Nusikaltimais ekonomikai ir verslo tvarkai daroma didelė žala visuomeniniams ir ekonominiams santykiams, jie susiję su neapibrėžtos visuomenės dalies ir valstybės interesų pažeidimu, taigi ir grėsme viešajai tvarkai. Pabrėžė, jog ginčijamo sprendimo išvados grindžiamos ne spėjimais, o tikrovėje egzistuojančiomis aplinkybėmis, kurias nulėmė paties pareiškėjo veiksmai, o būtent aplinkybėmis, kad pareiškėjas yra kaltinamas, kad organizavo didelio masto akcizais apmokestinamų prekių kontrabandą į Lietuvos Respubliką. Aplinkybė, kad pareiškėjas neatliko kitų neteisėtų veiksmų, vertintina kaip bendros pareigos vykdymas, o ne kaip išskirtinė teigiama aplinkybė.
Atsakovas nesutinka, kad ginčijamas sprendimas yra neproporcingas. Migracijos departamentas atkreipė dėmesį, jog buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones, taigi ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio vykdyti įmonės veiklą, pvz., pasitelkiant atstovus ar nuotoliniu būdu. Migracijos departamento vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas kaip ribojanti priemonė pateisinama, kadangi jos taikymas būtinas siekiant apsaugoti svarbius visuomenės interesus, o ginčijamu sprendimu nėra pažeista teisinga valstybės interesų ir užsieniečio teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra. Aplinkybė, kad pareiškėjas dėl ginčijamo sprendimo galimai patirs neigiamas pasekmes, nėra pagrindas laikyti šį sprendimą neproporcingu.
Migracijos departamentas taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjui taikoma kardomoji priemonė – užstatas, o ne kardomoji priemonė, apribojanti jo teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos, be to pareiškėjo statusas baudžiamojoje byloje – kaltinamasis, t. y. ikiteisminis tyrimas baigtas, o ikiteisminį tyrimą atlikę subjektai yra įsitikinę, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, o tai patvirtina didesnį grėsmės viešajai tvarkai realumo ir akivaizdumo laipsnį. Paaiškino, kad, įvertinus aplinkybių visumą (įgaliotų institucijų išvadas, pareiškėjo grėsmę viešajai tvarkai, būtinybę pareiškėjui dalyvauti teismo posėdžiuose) buvo priimtas toks sprendimas, kuris geriausiai atitinka valstybės interesus, t. y. išduoti Šengeno vizą, tokiu būdu sudarant galimybę pareiškėjui dalyvauti teismo posėdžiuose. Pareiškėjui nebuvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką įvertinus visas susijusias aplinkybes, tarp jų ir tą, kad jis privalo dalyvauti baudžiamosios bylos teismo posėdžiuose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2016 m. balandžio 7 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus sprendimo Nr. (15/4-1)3I-449, kuriuo atsisakyta pareiškėjui Kazachstano Respublikos piliečiui E. R. išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
2016 m. vasario 11 d. pareiškėjas pateikė Vilniaus aps. VPK Migracijos valdybai prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodyta, jog pareiškėjas, ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (I t., b. l. 52–57). Pareiškėjas pateikė duomenis, kad yra UAB „Elittrans“ dalyvis (I t., b. l. 81–119).
Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, be kita ko, kreipėsi į Policijos departamentą bei VSAT, prašydamas pateikti informaciją apie pareiškėją (I t., b. l. 125).
2016 m. vasario 29 d. raštu Nr. (21)-14-809 VSAT informavo atsakovą, kad pareiškėjo atžvilgiu 2013 m. rugpjūčio 8 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareiškėjui pareikšti įtarimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199² str. 1 d. Ikiteisminis tyrimas yra baigtas, byla šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. VSAT duomenimis, pareiškėjas organizavo didelio masto akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) kontrabandą į Lietuvos Respubliką, ir tokiu būdu sukėlė neigiamas pasekmes šalies ekonomikai, todėl pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (I t., b. l. 127).
2016 m. kovo 1 d. Migracijos departamentas gavo ir Policijos departamento išvadą Nr. 5-S-2049, kurioje taip pat nurodyta, kad pareiškėjas įtariamas sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 199² str. 1 d., padarymu, todėl konstatuota, kad pareiškėjo elgesys vertintinas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (I t., b. l. 126).
Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius skundžiamu 2016 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I-449 atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendime konstatavo, kad išnagrinėjus Policijos departamento ir VSAT išvadas dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai, įvertinus jose išdėstytas aplinkybes dėl užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai, darytina išvada, kad pareiškėjo galimai keliama grėsmė viešajai tvarkai yra reali ir akivaizdi, jos galimybė objektyviai egzistuoja tikrovėje ir yra grindžiama ne bendro pobūdžio spėjimais ir įtarimais, bet nustatytais faktais, taigi priežastys, dėl kurių pareiškėjui 2014 m. vasario 14 d. buvo atsisakyta pakeisti leidimą iki šiol, neišnyko (I t., b. l. 13–16).
Atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai yra įtvirtinti UTPĮ 35 str. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nuspręsta atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p. pagrindu, kuriame nurodyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Pažymėtina, jog nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, tačiau LVAT praktikoje yra išaiškinta, jog negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015).
Be to, vienas iš UTPĮ įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų yra 1990 m. birželio 19 d. Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (toliau – ir Šengeno konvencija), kurios 99 str. 2 d. nustatyta, kad perspėjimas Šengeno informacinėje sistemoje gali būti duodamas siekiant, be kita ko, neleisti kilti grėsmei visuomenės saugumui, jeigu: a) yra aiškių įrodymų, kad atitinkami asmenys ketina padaryti arba daro daugelį itin sunkių nusikaltimų; arba b) jeigu bendras atitinkamo asmens įvertinimas, ypač atsižvelgiant į anksčiau jo padarytus nusikaltimus, leidžia manyti, kad tas asmuo ir ateityje darys itin sunkius nusikaltimus. Šengeno konvencijos 96 str. 1 d. nustatyta, kad duomenys apie užsieniečius, kuriems pagal duotą perspėjimą draudžiama įvažiuoti, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kuris grindžiamas kompetentingų administracijos institucijų arba teismų sprendimais pagal nacionalinės proceso teisės normas. Minėto straipsnio 2 d. nustatyta, kad sprendimai gali būti motyvuojami grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl užsieniečio buvimo valstybės teritorijoje. Tokia padėtis gali susidaryti pirmiausia tokiais atvejais, kai: užsienietis yra nuteistas už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas, įskaitant tas, kurios nurodytos 71 str., arba yra aiškių įrodymų, kad jis ketina tokias nusikalstamas veikas padaryti Susitariančiosios Šalies teritorijoje.
Pažymėtina, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl siekiant tinkamai pritaikyti UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p., be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.
Tesimas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju svarbu paminėti tai, kad tuo pagrindu, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui, atsakovas 2014 m. vasario 14 d. buvo priėmęs sprendimą Nr. (15/4-2)3I-186(00020), kuriuo atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas tokį Migracijos departamento sprendimą skundė teismui, tačiau tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek LVAT pareiškėjo skundus atmetė.
Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 77 ir 77¹ p., jeigu nagrinėjamas užsieniečio (vyresnio nei 14 metų) prašymas išduoti leidimą (išskyrus atvejus, kai užsienietis turi galiojantį leidimą laikinai gyventi ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje), Migracijos departamentas VSAT bei Policijos departamentui išsiunčia paklausimą, ar užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Pareiga kreiptis į Policijos departamentą bei VSAT nustatyta ir UTPĮ 4 str. 3 d.
Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad atlikto patikrinimo metu atsakovas nustatė, jog pareiškėjui yra pareikštas kaltinimas padarius sunkų tyčinį nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, numatytą BK 199² str. 1 d., t. y. pareiškėjas kaltinamas didelio masto akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) kontrabandos į Lietuvos Respubliką organizavimu. Nors pagal teismų praktiką aplinkybė, kad užsienietis yra įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, savaime nesudaro pagrindo visais atvejais teigti, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p. prasme, ir vien dėl to (tokių įtarimų pareiškimo) tokiam asmeniui turi būti atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015), tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo sprendimas, atsižvelgiant į Policijos departamento bei VSAT išvadą, atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas pažymi, kad valstybė turi diskrecijos teisę nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos yra sprendžiama dėl leidimo gyventi šalyje užsieniečiui suteikimo / nesuteikimo ar pakeitimo / nepakeitimo, todėl pareiškėjui neigiamo atsakymo pagrindimas informacija apie galimai pareiškėjo įvykdytą nusikalstamą veiką negali būti vertinamas kaip nekaltumo prezumpcijos pažeidimas.
Kaip minėta, pareiškėjas įtariamas ir kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, o pagal Šengeno konvencijos 96 str. 2 d. grėsmė viešajai tvarkai gali susidaryti, kai užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas. Be to, nustatyta, kad ir ankstesnis Migracijos departamento sprendimas atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pačiu pagrindu buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Pažymėtina, kad valstybei taikant apsaugos priemones būtina atsižvelgti į užsieniečio ryšius su priimančiąja šalimi bei įvertinti, ar taikytos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams. Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo gavęs savo veiklos pagrindu, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad, kaip yra pažymėjęs ir LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-2720/2014 pareiškėjo buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones. Todėl, teismo vertinimu, ginčijamas sprendimas laikytinas proporcingu ir juo nėra pažeista teisinga valstybės interesų ir užsieniečio teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra.
Teismas kritiškai vertina ir pareiškėjo teiginius, kad ginčijamas sprendimas trukdo jam dalyvauti teismo posėdžiuose. Pažymėtina, kad pareiškėjui nėra draudžiamą atvykti į Lietuvą, o tam, jog pareiškėjas galėtų atvykti į teismo posėdžius, jam nėra būtinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Savo teise / pareiga dalyvauti bylos nagrinėjime pareiškėjas gali pasinaudoti gaudamas vizą, tačiau tai, kad pareiškėjui yra išduodama viza atvykti į Lietuvą, nereiškia, kad pareiškėjui privalo būti išduodamas ir leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Migracijos departamentas, pagrįstai nustatęs, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p. pagrindu privalėjo atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl nėra pagrindo panaikinti atsakovo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-449, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Atmetus skundą, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. R. (E. R.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.