Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-07-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-235-387/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-22
Bylos Nr.
1S-235-387/2016
Teisminio proceso Nr.
1-05-1-01128-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algimantas Valantinas
Nuteistasis
D. S.
Advokatai
Linas Stanislavas Bagdonas, Linas Stanislavas Bogdanas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-235-387/2016
Teisminio proceso Nr. 1-05-1-01128-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.4.; 2.5.19. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo D. S. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties, kuria Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 78 MGL (2937 Eur) dydžio bauda pakeista į 39 paras arešto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. baudžiamuoju įsakymu D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį ir nubaustas 120 MGL (15600 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu į paskirtą bausmę – baudą, įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas ir D. S. nustatyta galutinė bausmė - 78 MGL (10 140 Lt, tai yra 2937 eurų) dydžio bauda. Nustatyta, jog paskirtą baudą D. S. turi sumokėti per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2011 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 4 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-261-133/2011 dėl 2937 Eur (10 140 Lt) baudos išieškojimo iš D. S..

Kauno apygardos teismui antstolis Marekas Petrovskis pateikė teikimą, kuriuo prašė išspręsti klausimą dėl nuteistajam D. S. paskirtos baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi – areštu, jei nuteistasis sutiks, bausmę pakeisti į viešuosius darbus arba nutraukti bausmės vykdymą. Teikime antstolis nurodė, kad nuteistasis D. S. teismo paskirtos baudos nesumokėjo, nesiėmė jokių veiksmų baudai sumokėti, priverstinėmis vykdymo priemonėmis baudos išieškoti nepavyko.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. baudžiamuoju įsakymu D. S. paskirta 78 MGL (2937 Eur) dydžio bauda pakeista į 39 paras arešto, motyvuojant tuo, kad nuteistasis nevykdė jam paskirtos bausmės, be to, nesidomėjo proceso eiga ir su bausmę vykdančiuoju antstoliu vykdomojoje byloje nebendradarbiavo. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, jog baudos nemokėjimas būtų nulemtas rimtų ir objektyviai pateisinamų priežasčių. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, tačiau neieško galimybių baudai sumokėti, turėjo pakankamai lėšų išvykti į užsienį ir ten pragyventi, apygardos teismas pripažino, kad D. S. vengė savo noru sumokėti baudą.

Šalies argumentai

Nuteistojo D. S. gynėjas advokatas Linas Stanislavas Bogdanas (toliau - advokatas) skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį bei taikyti BK 96 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas ir atleisti D. S. nuo paskirto nuosprendžio vykdymo. Nesant galimybės taikyti BK 96 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas, advokatas prašo nuteistajam paskirtą ir neišieškotą bausmę 78 MGL baudą, vadovaujantis BK 65 straipsnio 4 punktu, pakeisti į viešuosius darbus.

Advokatas nurodo, kad nagrinėjamu atveju itin svarbu nustatyti, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, ar ją mokėti vengia. Taip pat skunde pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl kaltininkui paskirtos baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi, turi būti tinkamai išreikšta asmens valia - ar jis sutinka ateityje mokėti baudą, ar sutinka dirbti viešuosius darbus. Pasak advokato, D. S. nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį. Vien tai, kad ant šaukimo šalia nuteistojo vardo ir pavardės yra kito asmens parašas, neleidžia teigti, kad nuteistajam buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Advokatas akcentuoja, jog su tuo, kad D. S. nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, sutiko ir bylos nagrinėjime dalyvavęs prokuroras, tačiau nepaisant to, teismas teikimą vis tiek išnagrinėjo.

Skunde taip pat nurodoma, kad teikimas buvo paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, tad apygardos teismas negalėjo jo išnagrinėti nedalyvaujant antstoliui, atsakingam už D. S. paskirtos baudos išieškojimą. Juo labiau, kad nuteistasis yra darbingas asmuo ir sutiktų, kad jam paskirta bauda būtų pakeista viešaisiais darbais, kuriuos jis sutiktų atidirbti.

Be to, advokatas pažymi, kad tiek antstolis teikime, tiek gynyba, tiek prokuroras bylos nagrinėjimo metu prašė teismo taikyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį reglamentuojančias teisės normas, kadangi D. S. priimtas teismo nuosprendis nebuvo įvykdytas per trejus metus (BK 96 straipsnio 1 dalies b punktas). Tačiau teismas ne tik kad netaikė pastarųjų nuostatų, bet apskritai nepasisakė šiuo klausimu.

Advokatas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad D. S. būtų slėpęsis nuo antstolio. Skunde teigiama, kad nuteistasis baudos nesumokėjo dėl objektyvių priežasčių, kurias jis būtų paaiškinęs teismui, tačiau jam buvo užkirsta galimybė žinoti apie bylos nagrinėjimą, pateikti teismui paaiškinimus bei pareikšti savo nuomonę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistajam paskirtą baudą teismas gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. Pagal BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatas bauda gali būti pakeista viešaisiais darbais arba areštu. Baudos pakeitimas viešaisiais darbais arba areštu pagal BK 47 straipsnio nuostatas galimas esant skirtingoms negalimumo išieškoti baudą priežastims. Nuteistojo sutikimu viešaisiais darbais bauda gali būti pakeista tada, jeigu sumokėti teismo paskirtą baudą asmuo neturi lėšų (BK 47 straipsnio 6 dalis). Tačiau tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, bauda gali būti pakeičiama arešto bausme (BK 47 straipsnio 7 dalis). Analogiškos nuostatos dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba areštu įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnyje. Taigi, kaip pagrįstai nurodoma skunde, keičiant baudą kita bausmės rūšimi, itin svarbu yra nustatyti nuteistojo jam paskirtos bausmės nevykdymo priežastis. Tik tinkamai nustatęs pastarąsias aplinkybes, teismas gali nuspręsti kokia bausmės rūšimi pakeisti nuteistajam paskirtą baudą – viešaisiais darbais (jei nuteistasis neturėjo lėšų sumokėti jam paskirtą baudą) arba areštu (jei nuteistasis vengė įvykdyti jam paskirtą bausmę). Tokiam aplinkybių nustatymui yra svarbus nuteistojo dalyvavimas antstolio teikimo nagrinėjimo metu.

BPK 362 straipsnio 2 dalis numato, kad į posėdį, kurio metu yra sprendžiamas nuteistajam paskirtos baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi klausimas, yra šaukiamas nuteistasis, prokuroras ir gynėjas, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Pažymėtina, kad prieš teismui nusprendžiant bylą nagrinėti nedalyvaujant minėtiems asmenims, turi būti įsitikinta, jog jiems yra tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.

Prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį, advokatas vienu iš pagrindinių argumentų nurodo tai, jog išnagrinėjęs antstolio teikimą jo ginamajam nedalyvaujant, apygardos teismas nepagrįstai suvaržė D. S. teisę teikti paaiškinimus bei išreikšti sutikimą atlikti viešuosius darbus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo skundo argumentu. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolio M. Petrovskio teikimo nagrinėjimo metu nuteistojo gynėjas pranešė teismui, jog jo ginamasis nėra tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, pageidautų dalyvauti teismo posėdyje, tačiau šiuo metu yra išvykęs į užsienį. Advokatas prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą ir pakartotinai išsiųsti šaukimą D. S., kadangi teismui grįžusį šaukimą vietoj nuteistojo pasirašė jo mama. Advokato teigimu, būtent D. S. mama, o ne jis pats, sudarė su juo teisinių paslaugų teikimo sutartį bei paprašė, sūnui pačiam negalint atvykti į bylos nagrinėjimą, apginti D. S. teises ir interesus (T4, b. l. 3). Pažymėtina, kad gynėjo prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo palaikė ir prokuroras, kuris nurodė, jog byloje iš tikrųjų nėra tinkamai nustatyta, ar nuteistajam yra žinoma apie teismo posėdį. Be to, prokuroras akcentavo, jog sprendžiant baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi klausimą, yra itin reikšmingi nuteistojo paaiškinimai (T4, b. l. 4). Tačiau nepaisant proceso dalyvių pareikšto prašymo, pirmos apygardos teismas nutarė nagrinėti teikimą nuteistajam nedalyvaujant. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog bylos nagrinėjime dalyvavo D. S. gynėjas, kuris užtikrino tinkamą jo teisių apsaugą. Teismas taip pat nurodė, jog nuteistajam siųsto šaukimo įteikimas jo šeimos nariui laikytinas tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimą (T4, b. l. 4). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pastaraisiais skundžiamos nutarties argumentais.

Teismo jau buvo minėta, jog sprendžiant nuteistajam paskirtos baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi klausimą, yra svarbus būtent paties nuteistojo dalyvavimas teismo posėdyje. Priešingai nei konstatavo apygardos teismas, gynėjas šiuo atveju negali pilna apimtimi apginti nuteistojo interesų - nurodyti kas nulėmė nuteistajam paskirtos bausmės nevykdymą, išvardinti baudos nesumokėjimo priežastis, pareikšti sutikimą atlikti viešuosius darbus ir pan. Šios apeliacinės instancijos teismo išvados pagrįstumą patvirtina ir teismo posėdžio protokolas, iš kurio matyti, jog antstolio M. Petrovskio teikimo nagrinėjimo metu, D. S. gynėjas advokatas galėjo tik tai nurodyti, jog nuteistojo veiksmuose nebuvo piktybiškumo. Taip pat gynėjas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju D. S. paskirta bauda turėtų būti keičiama viešaisiais darbais, tačiau nuteistajam nedalyvaujant bylos nagrinėjime, pastarasis šiuo klausimu pasisakyti negalėjo (T4, b. l. 5).

Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodoma, jog paprastai teismo šaukimo įteikimas nuteistojo šeimos nariui laikomas tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tačiau šiuo konkrečiu atveju, apygardos teismui gavus duomenų, jog nuteistasis norėtų dalyvauti teismo posėdyje, bet dėl objektyvių priežasčių negali to padaryti, sprendimas nagrinėti antstolio teikimą D. S. nedalyvaujant laikytinas skubotu. Apygardos teismas konstatavo nuteistojo vengimą savu noru sumokėti baudą tinkamai neišsiaiškinęs baudos nemokėjimo priežasčių bei nesiėmęs jokių priemonių toms priežastims nustatyti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu byloje nėra pakankamai duomenų, kuriuos vertinant visumoje ar atskirai, galima būtų vienareikšmiškai teigti, jog D. S. vengė mokėti paskirtą baudą. Byloje nėra paneigta, kad nuteistasis neturi piniginių lėšų baudai sumokėti.

Vykdomosios bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad D. S. neturi jokio registruotino turto, jo banko sąskaitos yra areštuotos, piniginių lėšų jose nėra. Nuteistasis nedirba, duomenų apie kitas jo gaunamas pajamas (socialines pašalpas, išmokas ir pan.) nėra. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog tokia pati D. S. turtinė padėtis buvo ir teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo metu. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, vien tai, kad nuteistasis sutiko su baudžiamojo proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bet paskirtos baudos per daugiau nei ketverius metus nesumokėjo, savaime negali būti vertinama kaip sąmoningi D. S. veiksmai siekiant išvengti paskirtos baudos mokėjimo. Sutikdamas su baudžiamojo proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistasis tiesiog pasinaudojo jam suteikta procesine teise.

Įvertinus ekonominę valstybės situaciją, aplinkybė, kai vidutinio amžiaus darbingas asmuo neranda darbo, pati savaime taip pat negali būti vertinama kaip sąmoningi veiksmai vengiant mokėti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą. Juo labiau, kad toks konstatavimas sąlygoja asmeniui paskirtos baudos pakeitimą viena griežčiausių bausmės rūšių – trumpalaikiu laisvės atėmimu (areštu).

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuojama, jog Kauno apygardos teismas pakeitė Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. baudžiamuoju įsakymu D. S. paskirtą baudą 39 parų areštu, neturėdamas tam pakankamo pagrindo, todėl skundžiama nutartis naikinama, perduodant antstolio M. Petrovskio teikimą dėl D. S. paskirtos baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismui priėjus išvados, jog skundžiama nutartis buvo priimta skubotai, nesurinkus visų nagrinėjamam klausimui spręsti reikšmingų duomenų, dėl kitų advokato skundo argumentų plačiau nepasisakoma.

Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skunde yra pagrįstai akcentuojamas argumentas dėl teikimo nagrinėjimo metu gynybos teikto prašymo taikyti D. S. BK 96 straipsnio nuostatas, dėl kurio skundžiamoje nutartyje apygardos teismas apskritai nepasisakė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. S. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – perduoti antstolio M. Petrovskio teikimą dėl D. S. paskirtos baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algimantas Valantinas