Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės grąžintu neįvykdytu dokumentu vykdomuoju raštu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1028-718/2019, kurioje 2019-11-21 nuosprendžiu nuteistas G. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-11-21 nuosprendžiu G. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir, taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį, nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Nuspręsta iš kaltinamojo G. M. konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus - 63 799,92 Eur sumą.

2020-12-29 teisme gautas antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės 2020-12-09 išieškojimo negalimumo aktas, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis CPK 631 str. 1 d. 2 p., ji grąžina vykdomąjį dokumentą dėl turto konfiskavimo išieškotojui, nustačius, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vykdomasis dokumentas grąžintinas antstolei tolimesniam vykdymui.

Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis suprantama kaip baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis nebegali būti vykdomas ir nuteistasis atleidžiamas nuo paskirtos bausmės atlikimo. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai yra apibrėžti BK 96 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje yra nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dviejų metų. Šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų. Taip pat 4 dalyje nustatyta, jei nuteistasis padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 335 straipsnio nuostatas pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. BPK 357 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuoto turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Turto konfiskavimą antstolis vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Minėtas teismo nuosprendis įsiteisėjo 2019-12-12.

2019-12-12 Klaipėdos apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl 63 799,92 Eur konfiskavimo. 2020-01-15 vykdomasis raštas gautas ir užregistruotas antstolio kontoroje. Taigi, vykdymas pradėtas laiku, BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje numatytas trejų metų nuosprendžio vykdymo senaties terminas nėra suėjęs.

Svarbu paminėti ir tai, jog BK 96 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.

Piniginių lėšų - 63 799,92 Eur - konfiskacija iki šios dienos neįvykdyta, kadangi skolininkas jokio turto ir pajamų neturi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Siekiant nustatyti skolininko turtinę padėtį ir rasti turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, antstolis sistemingai ir reguliariai teikia užklausas bankams, kitoms kredito įstaigoms, Gyventojų registro tarnybai, Nekilnojamojo turto registrui bei kitiems registrams, priima patvarkymus dėl skolininkui priklausančių lėšų arešto ir pan.

Pažymėtina, kad priverstinio išieškojimo veiksmai minėtoje byloje buvo atliekami gana trumpą laiką (apie 11 mėnesių), todėl spręsti apie nuteistojo turtinę padėtį ir jo turimą turtą dar anksti. Be to, turtas ir (ar) pajamos pas nuteistąjį gali atsirasti ir ateityje.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo turto konfiskavimo vykdymą nutraukti, turto konfiskavimas turi būti toliau vykdomas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253 straipsniu, 342 straipsniu, 357 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsniu,

nutarė:

vykdomąjį raštą, išduotą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1028-718/2019, dėl iš nusikalstamos veikos gautų pinigų - 63 799,92 Eur konfiskavimo iš nuteistojo G. M., grąžinti antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei tolimesniam vykdymui.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.