Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2025-08-08 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1057-927/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-08-08
Bylos Nr.
e1-1057-927/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26421-2025-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
E. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1057-927/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26421-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.11; 1.1.8.7.13; 1.1.9.1.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą,

teistas 2023 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta75 MGL, t. y. 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) Eur, dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 50 MGL, t. y. 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur, dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta jam naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 17 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi nuspręsta iš E. B. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 1540 (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt) Eur į valstybės biudžetą. 2025-02-17 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2025-07-26 apie 13.48 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją yra 1,55 ‰ (promilės),

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. B. parodė, kad kaltę pilnai pripažįsta, dėl savo elgesio labai gailisi. Gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytoje vietoje. Psichikos ligų neturi, psichiatrinėje ligoninėje nėra niekada gydytas. Priklausomybių narkotinėms medžiagoms ar alkoholiui neturi. Kartais mėgsta pavartoti alkoholinių gėrimų. Su įtarime išvardintomis aplinkybėmis pilnai sutinka, savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi dėl tokio savo elgesio. Nori pasakyti, kad 2025-07-26 būdamas kartu su pažįstamu S. ir dar kitu pažįstamu asmeniu, kurio vardas yra E. lauke, Pašilaičiuose, tai yra Pašilaičių mikrorajone, Vilniuje, ir vartodamas alkoholinius gėrimus linksminosi ir gerai leido laiką. Būdami minėtoje vietoje gėrė brendį. Kiek jis ten to alkoholio išgėrė, pasakyti negali, kadangi jis buvo neblaivus jau nuo penktadienio, kadangi šventė susitikimą su senais pažįstamais. Apie 13 val., tikslaus laiko tikrai neprisimena, E. paskambino jo draugė ir pakvietė atvykti pas ją į barą, kuriame ji dirba. Baras yra Zujūnuose, tačiau nei tikslaus adreso, nei jo pavadinimo, nei tos merginos vardo neprisimena. Tuo metu jie buvo trise ir visi kartu vartojo minėtus alkoholinius gėrimus. Gavę pasiūlymą atvykti į nurodytą barą Zujūnuose, jie nusprendė, kad jiems reikia nuvažiuoti į šį barą ir pratęsti išgertuves. Žinodami, kad yra neblaivūs, jie sprendė kaip reikia nuvažiuoti į šį barą, ir diskusijų metu jis pasisiūlė vairuoti ir prisiimti visą atsakomybę. Tuo metu žinojo, tai yra jie visi žinojo, kad S. kažkur netoliese turi palikęs savo automobilį, tačiau kur jis tiksliai stovėjo, nežinojo, kadangi buvo neblaivūs, ir nebūdamas vietinis šiame mikrorajone, tikslios jo stovėjimo vietos pasakyti negali. Jie nuėjo iki S. automobilio „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis buvo atrakintas, kadangi jis tiesiog neužsirakina. Priėjus prie automobilio niekas iš jų automobilio rakto neturėjo, tai yra jis buvo kažkur automobilio viduje. Jis įsėdo į vairuotojo vietą, S. sėdėjo gale už jo, o E. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jis paėmė automobilio užvedimo raktelį, jį užvedė ir pradėjo važiuoti į barą, kur jų laukė barmenė, kuri juos ir pakvietė atvykti. Važiuodamas automobiliu jis suvokė, kad vairuoja neblaivus, tačiau tikėjosi, kad pavyks nuvažiuoti netrukdomai, kadangi baras buvo netoliese, tačiau važiuodamas jis pamatė, kad priešais jį yra policijos reidas ir yra užtvertas visas kelias. Pamatęs pareigūnus ir pamatęs, kad yra kur nusukti į šoną, jis tikėjosi, kad jam pavyks išvengti policijos pareigūnų dėmesio ir pasuko dešinėn. Po to, toli nevažiavęs, pasuko į jam nepažįstamo žmogaus teritoriją ir sustabdęs automobilį, užgesino jo variklį. Po to, praėjus kelioms akimirkoms, prie jo sustabdyto automobilio priėjo policijos pareigūnė, kuri bekontakčiu alkotesteriu patikrino jo blaivumą. Alkotesteriui parodžius kažkokį atsakymą, ji atsinešė alkotesterį, kuris parodė įtarime nurodytą jo blaivumą. Nori pasakyti, kad dėl įvykio pilnai pripažįsta savo kaltę ir dėl tokio savo neatsargaus elgesio labai gailisi. S. sutiko su jo idėja, kad jis vairuos jo automobilį ir leido jį vairuoti. Jis galvojo, kad automobilis jo, bet po to paaiškėjo, kad automobilis yra jo tėvo.??

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

-2025-07-26 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo Zbignev Dubravskij tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. nurodyta, kad 2025-07-26 apie 13.48 val., Žirgų 4, Antežerių kaime, Zujūnų sen., Vilniaus rajono sav., E. B., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „WV Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,55 promilės etilo koncentracija. Šiais savo veiksmais E. B. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ str. 1 d.;

-2025-07-26 neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad 2025-07-26 13.32 val., Vilniaus r., E. B., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato RKPS specialistas Paulius Sapitavičius nustatė neblaivumo požymius – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. E. B. pirmojo tikrinimo metu („Alcotest 7510", Nr. ARRF-0167, patikros sertifikatas Nr. 2200376, galioja iki 2025-05-18) 13:33 nustatytas – 1,55 promilės etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore, antrojo tikrinimo metu (Draeger Alcotest 7510, Nr. ARKB0220) 13:48 nustatytas – 1,61 promilės etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore. E. B. su tikrinimo rezultatais sutiko;

-prietaiso „Alcotest 7510", Nr. ARRF-0167, patikros sertifikatas Nr. 2263352, galiojantis iki 2025-09-01, duomenimis, kad E. B. nustatytas 1,55‰ (promilės) etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore;

-prietaiso „Alcotest 7510", Nr. ARRF-0167, patikros sertifikatas Nr. 2263352, galiojantis iki 2025-09-01, duomenimis, kad E. B. nustatytas 1,61‰ (promilės) etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore;

-2025-07-26 įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota automobilio „VW Passat", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)“, apžiūra. Apžiūros atlikimo vieta – Žirgų 4, Antežerių kaimas, Zujūnų sen., Vilniaus rajono sav.,. Automobilis „WV Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Žirgų g. ties įvažiavimu į namo Nr. 4 kiemą, iš gatvės pusės prie metalinių kiemo vartų. Automobilis mėlynos spalvos. Automobilio kėbulo paviršiuje matosi rūdys, įbrėžimai. Automobilio salone už vairuotojo sėdynės mėtosi alaus skardinės, degtinės butelis ir kitos šiukšlės. Automobilio viduje betvarkė, matosi girtuokliavimo požymiai;

-liudytojos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato KPS 1-ojo poskyrio vyresniosios specialistės Renatos Gulbovos parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2025-07-26 dirbdama ekipaže V1843 kartu su specialistu P. Sapitavičiumi Vilniaus rajone, pagal atskirą planą vykdomu priemonių metu Antežerių kaime, pradėjo priemones nuo 12.55 val. Pusvalandžio bėgyje Žirgų g. ties pastatu Nr. 1 pastebėjo įtartiną automobilį „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, kuris važiavo keliu (važiuojamąja dalimi) nuo Gineitiškių kaimo link Zujūnų kaimo. Ties vykdomų priemonių vieta, Žirgų gatvėje, minėtas automobilis staigiai pasuko į dešinę nuo važiuojamosios dalies eismo juostos ir sustojo ties Žirgų g. pastato Nr. 4 įvažiavimu į namo kiemą, prie metalinių kiemo vartų. Už vairo esantis vyriškis išjungė automobilio variklį. Jai priėjus prie minėto „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, ji pajuto stipru alkoholio kvapą, nerišlią kalbėsena, todėl buvo nuspręsta patikrinti vairuotoją bekontakčiu alkotesteriu „Alcotest 5000" – prietaisas parodė jog iškvėptame ore yra aptikta alkoholio. Vairuotojui pateikus negaliojanti vairuotojo pažymėjimą buvo išsiaiškinta, kad tai yra E. B., gim. (duomenys neskelbtini). Pasiteiravus vairuotojo ar vartojo alkoholį, šis atsakė, kad vartojo tik ryte apie 10.00 val. Patikrinus jo neblaivumą, pirmo tikrinimo apie 13.33 val. metu alkotesteriu „Alcotest 7510" buvo nustatytas 1,55 promilės girtumas, antrojo – apie 13.48 val. nustatytas 1,61 promilės girtumas. Kol bendravo su sėdinčiu prie vairuotojo pusės automobilio vairuotoju E. B., šis visą tą laikė neigė vairavęs minėtą automobilį „VW Passat" . Nori paminėti, kad priėjus prie automobilio buvo pastebėtas ant galinės sėdynės kitas asmuo, S. L., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau jis sėdėjo tik kaip keleivis, jie tikrai apsikeisti negalėjo pusėmis, kadangi visada buvo jos akių stebėjimo lygmenį, taip pat buvo dar vienas keleivis, tačiau jis staigiai pasišalino iki jai priėjus prie automobilio.

Taip pat vairuotojas neturėjo jokio galiojančio asmens dokumento ir vairuotojo pažymėjimo. Patikrinus minėtą asmenį per duomenų bazes nustatė, kad E. B. yra atimtas vairuotojo pažymėjimas už vairavimą esant neblaiviam, kai yra nustatytas vidutinis neblaivumas, E. B. yra įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 3 policijos komisariatą, o automobilis „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę Minsko pl. 21, Vilniuje;

-2025-07-30 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo, nufilmuotų policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo kūno („body“) kamera apžiūra. Apžiūrimas Renatos Gulbovos kūno kūno kamera užfiksuotas vaizdo įrašas, kuris yra 26 min. 43 s. trukmės, spalvotas, įrašytas su garsu. Vaizdo įrašas yra įjungiamas naudojantis „VLC" vaizdo įrašų leistuve. Vaizdo įrašo pradžioje yra matoma, kad vaizdo įrašą užfiksavusi pareigūnė stovi prie tamsiai mėlynos spalvos automobilio, vairuotojo pusėje, kurio priekinių vairuotojo durelių langas yra atidarytas ir vairuotojo vietoje sėdi vyras Nr. 1, kuris ikiteisminiame tyrime yra žinomas kaip įtariamasis E. B.. Pareigūnė rankoje laiko bekontaktį alkotesterį ir bendrauja su vyru Nr. 1. Vaizdo įrašo pradžioje pareigūnė vyro Nr. 1 paprašo pateikti vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas jai atsako, kad automobilio nevairavo ir tiesiog sėdi prie vairo. Po to pareigūnė pakartotinai pareikalauja, kad vyras Nr. 1 pateiktų jai savo vairuotojo pažymėjimą, nurodydama, kad matė, kaip vyras Nr. 1 ką tik vairavo automobilį, kuriame dabar sėdi ir ką tik pastatė automobilį esamoje vietoje. Po to vyras Nr. 1 pareigūnei paduoda negaliojantį asmens tapatybės dokumentą, po ko pareigūnė jo paklausia ar jis apskritai nevairuoja, į ką jis atsako, kad jis šiandien apskritai nevairavo. Po to, 40 s. vaizdo įrašo laiku prie vyro Nr. 1 ateina policijos pareigūnas, kuris pradeda bendrauti su prie automobilio vairo sėdinčiu vyru. Pareigūnas paaiškina, kad jis matė, kaip vyras Nr. 1 vairavo. Vyras Nr. 1 paprašo pateikti vaizdo įrašus, o pareigūnas nurodo, kad visų pirma reikia pasitikrinti blaivumą, po to, gal ir bus galimybė peržiūrėti vaizdo įrašus. Po to visi minėti asmenys diskutuoja ir eina policijos tarnybinio automobilio link, kur po to vyrui Nr. 1 yra tikrinamas blaivumas. Pirmu pūtimu alkotesteriu jam yra nustatomas 1,55 promilės neblaivumas. Po toliau vyksta diskusija, kurios metu vyras Nr. 1 neigia vairavęs automobilį, o pareigūnai jam aiškina kad matė, kaip jis važiavo ir pastatė automobilį ten, kur jis ir buvo sustabdytas. 10 min. vaizdo įrašo laiku vyras Nr. 1 nurodo, kad „10 val. ryte“ vartojo alkoholinių gėrimų, tačiau kokių nepatikslina, toks klausimas neužduotas. Antras neblaivumo patikrinimas alkotesteriu vaizdo įraše neužfiksuotas. Po to vaizdo įraše matomi asmenys su vyru Nr. 1 nediskutuoja apie užfiksuotą vairavimo faktą. Vaizdo įrašo pradžioje buvo matoma, kad automobilyje sėdi tik du asmenys, tai yra vairuotojas ir keleivis, kuris sėdėjo automobilio gale. Daugiau vaizdo įrašo apžiūros metu tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota;

-2025-07-26 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato KPS 1-ojo poskyrio vyresniosios specialistės Renatos Gulbovos tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2025-07-26 dirbdama ekipaže V-1843 kartu su specialistu P. Sapitavičiumi, Vilniaus rajone vykdomų priemonių metu Antežerių kaime, Žirgų g. 1 pastebėjo automobilį „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, kuris važiavo keliu (važiuojamąja dalimi) nuo Gineitiškių kaimo link Zujūnų kaimo. Ties vykdomų priemonių vieta, Žirgų gatvėje, minėtas automobilis pasuko į dešinę nuo važiuojamosios dalies eismo juostos ir sustojo ties Žirgų g. 4 įvažiavimu į namo kiemą, prie metalinių kiemo vartų. Už vairo esantis vyriškis išjungė automobilio variklį. Jai priėjus prie minėto „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir patikrinus vairuotoją bekontakčiu alkotesteriu „Alcotest 5000", prietaisas parodė jog iškvėptame ore yra aptikta alkoholio. Vairuotojui, kaip vėliau paaiškėjo, tai yra E. B., gim. (duomenys neskelbtini), pirmo pūtimo metu 13.33 val. alkotesteriu „Alcotest 7510" buvo nustatytas 1,55 promilės girtumas; 13.48 val. antru pūtimu – 1,61 promilės girtumas.

Automobilio vairuotojas E. B. neigė vairavęs minėtą automobilį „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir neturėjo jokio galiojančio asmens dokumento ir vairuotojo pažymėjimo. Patikrinus minėtą asmenį per duomenų bazes nustatyta, kad E. B. yra atimtas vairuotojo pažymėjimas.

Už vairavimą esant neblaiviam, kai yra nustatytas vidutinis neblaivumas, E. B. yra įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 3 policijos komisariatą.

Automobilis „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra išgabentas į saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje;

-liudytojo S. L. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytoje vietoje. Automobilį „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo prieš 11 metų. Automobilis yra registruotas jo vardu, tačiau juo gali naudotis vaikai ir tie kas paprašo. Paskutinį kartą šį automobilį vairavo gal prieš dvi savaites, tai yra jį taip pat matė paskutinį kartą, kadangi tuo metu išvažiavo į kaimą, kuris yra Ignalinos rajone ir ten buvo iki šiol. Kas jo automobiliu naudojosi ir kur jis galėjo būti paliktas, jis nežino, nesidomėjo. Automobilis yra nerakinamas, o jo raktas paprastai būna jo namuose, tačiau juos pasiimti gali bet kas. 2025-07-26 dieną jo niekas neprašė leidimo leisti pasinaudoti jam priklausančiu automobiliu, todėl, kad jį vairuoja neblaivūs asmenys jis nežinojo. Už automobilį materialiai yra atsakingas tik jis. Nori pasakyti, kad jei būtų žinojęs, kad juo naudosis neblaivūs asmenys, leidimo juo naudotis jiems nebūtų davęs. Tai yra viskas, ką nori pasakyti. Prašo grąžinti automobilį;

-VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažyma apie kelių transporto priemones, patvirtinančia, kad transporto priemonės „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas S. L., gimęs (duomenys neskelbtini);

-2025-07-30 S. L. išduotu leidimu atsiimti transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį, automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

-VšĮ „Emprekis" duomenis, kad lengvojo automobilio „VW Passat", pasirinkti metai 2002, kaina su PVM – 1 190 eurų.??

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 20) straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad E. B. vairavo automobilį „Volkswagen Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją yra 1,55 ‰ (promilės). Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami E. B. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokurorė siūlo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti kaltinamajam areštą, jo vykdymą atidedant. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad sutinka su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Dėl bausmės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodė, kad nusikalstamą veiką E. B. padarė būdamas recidyvistu. BK 27 straipsnio 1 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktą apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta.

Sprendžiant dėl asmens pripažinimo recidyvistu, įvertinama, ar asmuo teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis. E. B. anksčiau teistas 2023 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta75 MGL, t. y. 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) Eur, dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 50 MGL, t. y. 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur, dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta jam naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 17 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi nuspręsta iš E. B. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 1540 (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt) Eur į valstybės biudžetą. 2025-02-17 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus. Šią veiką jis padarė padarė būdamas pilnametis, taip pat šiame teismo baudžiamajame įsakyme aptariamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Abi padarytos nusikalstamos veikos analogiškos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas mano, kad šiuo atveju tikslinga kaltinamąjį E. B. pripažinti recidyvistu ir tai laikyti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į E. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: praeityje teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą. Išdėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamojo atsakomybę viena lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – areštą, jo dydį parenkant didesnį už baudžiamojo įstatymo nustatytą minimalų.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėdamas bausmės vykdymą teismas kaltinamajam gali paskirti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas.

Kaltinamasis anksčiau teistas, jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, savo veiksmus vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl atsižvelgus į ankščiau minėtas aplinkybes ir į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, E. B. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 1 (vienerių) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros bei skiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8, 10 punktuose numatytus įpareigojimus – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; tęsti darbą, dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų); dalyvauti elgesio pataisos programoje.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam E. B., įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė realiai naudodamasis šia teise, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,55 promilių girtumas. Tokie E. B. veiksmai, tai yra vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Pažymėtina, kad kaltinamasis, vairuodamas neblaivus važiavo ne vienas, bet vežė dar du keleivius. Nors padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, tačiau kaltinamasis buvo abejingas galimiems kilti padariniams. Teismo vertinimu, aptartos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 5 (penkis) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2025 m. liepos 29 d.

Vadovaujantis LR BK 72⁵ straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas pastarojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. E. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, Valst. Nr.(duomenys neskelbtini). Be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilis „Volkswagen Passat“, Valst. Nr.(duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui – S. L. ir nėra duomenų, kad šis asmuo būtų žinojęs apie daromą nusikalstamą veiką. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „Volkswagen Passat“, Valst. Nr.(duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis VšĮ Emprekis duomenimis sudaro 1190 eurų su PVM.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – panaikintinos įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. B. 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 8, 6 ir 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1(vieneriems) metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant E. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) tęsti darbą, dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų); 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

E. B. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis LR BK 72⁵ straipsniu, skirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę - per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, E. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkis) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2025 m. liepos 29 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti iš E. B. automobilio „Volkswagen Passat“, Valst. Nr.(duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1190 eur (Vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti E. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Bagdonienė