Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-21242-435/2018 pagal ieškovo V. R. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo G. K. – R.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas klausimas, susijęs su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, bylą nutraukus dėl tos priežasties, kad atsakovas patenkino ieškinio reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį, ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo V. R. prašymą priteisti jo turėtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, kadangi nenustatė, kad dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo yra atsakovės kaltė ir atsakomybė. Byloje akivaizdu, kad ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą ne dėl atsakovės priimtų sprendimų, o dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimų, kuris tik po 2018 m. liepos 1 d. tapo pavaldus atsakovei.

6.2. Bylos eigoje atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, kadangi ji, įvertinusi susiklosčiusią situaciją, ėmėsi veiksmų ieškovo reikalavimams patenkinti, dėl ko atsirado pagrindas nutraukyti civilinę bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra nutarties, kuria ieškovui atsisakius ieškinio, kadangi jo reikalavimus atsakovė patenkino, dalies priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Byloje nustatyta, kad ieškovai G. K. R. ir V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai prašydami panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. gegužės 5 d. raštą Nr. VS-1107 „Dėl tinkamumo įvaikinti vaiką įvertinimo“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 5-7, 26-29). 2018 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė G. K. R. atsisakė nuo ieškinio ir prašė įtraukti ją trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų (b. l. 30-31). Kauno rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį nurodydama, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, nes pagal byloje reiškiamus reikalavimus turėtų atsakyti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, tvarkanti asmenų, norinčių įsivaikinti vaiką, apskaitą (b. l. 39-40). 2018 m. rugsėjo 3 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį atsakove nurodydamas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą (b. l. 26-29). 2018 m. gruodžio 6 d. teisme gautas ieškovo prašymas dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimų, kadangi atsakovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukė ieškovą V. R. į asmenų, norinčių įsivaikinti vaiką, apskaitą, todėl išnyko ginčas tarp šalių. Kartu ieškovas nurodė, kad palaiko prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės (b. l. 89).

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priėmė atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė bei priteisė iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Su šia nutarties dalimi nesutinka atsakovė atskirąjį skundą grįsdama procesinės teisės normų netinkamu taikymu (CPK 94 straipsnio 1 dalis – priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, vertinimas).

Dėl CPK 94 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo

12. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nenagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

13. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; pagal 3 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

14. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

15. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).

16. Kadangi bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), tai pareikštų reikalavimų atsisakymas savo esme prilygsta bylos išsprendimui kitos šalies naudai, nes atsakovei neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ieškovas atsisakė. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

17. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).

18. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nutraukta ieškovui atsisakius ieškinio dėl tos priežasties, kad ieškiniu reiškiami reikalavimai buvo patenkinti atsakovės iniciatyva. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas tiek ieškovo, tiek ir atsakovės procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.

19. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas V. R., Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai nusprendus, kad ieškovas nėra tinkamas įvaikinti vaiką, pareiškė ieškinį teisme siekdamas panaikinti nepagrįstą savivaldybės administracijos sprendimą, tokiu būdu patirdamas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškus ieškinį teisme pasikeitė teisinis reguliavimas, t. y. nuo 2018 m. liepos 1 d. visi Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse esantys Vaiko teisių apsaugos skyriai tapo struktūriniais padaliniais, pavaldžiais centrinei vaiko teisių apsaugos institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kuri ir buvo įtraukta atsakove byloje. Tik pareiškus ieškinį atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame pripažino savo struktūrinio padalinio – Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos klaidas ir su ieškiniu sutiko. Bylos nagrinėjimo metu buvo išspręsti visi klausimai, susiję su ieškovo įtraukimu į įvaikinti norinčių asmenų apskaitą, taigi ieškinys buvo patenkintas atsakovės pastangomis tik po ieškinio teisme pateikimo dienos.

20. Nepaisant, to, kad ieškovo teises pažeidžiantys veiksmai buvo atlikti Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos, kuri tik po su ieškovo teisėmis susijusių veiksmų atlikimo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimų, įsigaliojusių 2018 m. liepos 1 dieną, pagrindu tapo pavaldi atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tapo jos struktūriniu padaliniu), centrinė įstaiga (t. y. atsakovė) tapo atsakinga už savo struktūrinio padalinio atliktus veiksmus. Atitinkamai spręstinas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nagrinėjamoje byloje, t. y. konstatavus, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme elgėsi sąžiningai, protingai ir teisingai, ką patvirtina ir ta aplinkybė, kad jo ieškinio reikalavimai po ieškinio pateikimo teisme dienos buvo patenkinti, tuo tarpu atsakovės struktūrinis padalinys atliko neteisėtus veiksmus (ką pripažino ir pati atsakovė byloje), akivaizdu, kad atsakovė, būdama atsakinga už savo struktūrinių padalinių veiklą, privalo atlyginti byloje susidariusias ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešingu atveju ieškovas neturėtų galimybių (ar jos būtų nepagrįstai apsunkintos) išsiieškoti patirtas išlaidas, o tai neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis, 2.53 straipsnis).

21. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria tenkintas ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, atitinka proceso teisės normų reguliavimą ir susiklosčiusią teisminę praktiką, todėl paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Atmetus atskirąjį skundą, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, kurių dydis atitinka CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nuostatas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 188752021, ieškovui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo turėtas 400 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.