Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės įmonės Turto bankas skundą dėl antstolio G. J. veiksmų, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, antstolis G. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis G. J. 2018-04-18 patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, skundą perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkyme nurodoma, kad 2018-03-21 buvo priimtas patvarkymas Nr. 3(duomenys neskelbtini) dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo, kuriuo vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skolininkė L. U. buvo pakeista nauju skolininku Valstybe, atstovaujama VĮ Turto bankas. Antstolio teigimu, atsižvelgiant į tai, jog viešame registre buvo išviešintas palikėjo turto areštas iki palikėjo mirties vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ta pati išieškotoja kaip ir vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), konstatuotina, kad įpėdinei (valstybei) per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo kreditorę AB „Klaipėdos vanduo“, t. y. vertina, jog ne vykdomųjų bylų skaičius apsprendžia kreditoriaus išviešinimo faktą. Antstolis nurodo, kad skolininkė L. U. mirė (duomenys neskelbtini), todėl nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais dėl teisminės praktikos, suformuluotos vėliau nei po skolininkės mirties taikymo. Teigia, kad vėlesnė suformuluota teisminė praktika, kaip vieno iš teisės šaltinio, negali būti taikoma, nes jos taikymas iš esmės pažeidžia lex retro non agit, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principus. Pažymėjo, jog skolininkės mirties metu egzistavusi teisminė praktika iš esmės skiriasi nuo pareiškėjo skunde nurodytų teismo nutarčių, priimtų dėl CK 5.63 straipsnio aiškinimo, todėl nei antstolis, nei išieškotoja AB „Klaipėdos vanduo“ negalėjo numatyti apie ateities teisminę praktiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis G. J. vykdo: vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2011-01-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-2223-255/2011 dėl 332,83 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. U. išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2011-10-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. 2-15364-328/2011 dėl 238,22 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. U. išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2012-10-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-14655-730/2012 dėl 240,39 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. U. išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai. Antstolis 2011-06-06 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. 0091/11/00679 areštavo L. U. priklausantį turtą, butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2011-06-06 turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išviešintas turto arešto aktų registre (turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini)). Skolininkė L. U. (duomenys neskelbtini) mirė. Antstolis 2018-03-21 priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“, kuriuo vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkę L. U. pakeitė nauju skolininku Valstybe, atstovaujama VĮ Turto bankas.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjo teigimu, antstolis praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, todėl neteisėtai priėmė skundžiamą patvarkymą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu antstolio teigimu, viešame registre buvo išviešintas palikėjos turto areštas iki palikėjos mirties vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ta pati išieškotoja kaip ir vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl Valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankas, per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos kreditorę AB „Klaipėdos vanduo“.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, inter alia (be kita ko), yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Tuo atveju, kai nėra kitų mirusio asmens įpėdinių ir tokio asmens turtą paveldi valstybė (CK 5.62 straipsnis), ji tampa paveldėto turto savininke su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis bei pareigomis, išskyrus vieną ypatumą – už palikėjo skolas valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

Nepaisant to, jog, valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), neaktualu, kad ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta, jog išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kasaciniame skunde teisingai pažymėta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs ir tai, kad vien pažodinis (gramatinis) šių būdų aiškinimas ne visada atitiktų pirmiau įvardytą termino kreditorių reikalavimams pareikšti paskirtį, nesudarytų sąlygų kreditoriams efektyviai išviešinti savo turtinių pretenzijų, kad jos taptų žinomos pretenduojantiems į palikimą įpėdiniams, o šiems – galimybių sužinoti apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir apsispręsti dėl palikimo priėmimo, turint visą reikšmingą tokiam sprendimui priimti informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-7-18/2014).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011), tačiau tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2016, 24 punktas).

Nagrinėjamu atveju, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-06-06 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas skolininkei L. U. priklausantis turtas, kuris išviešintas turto arešto aktų registre (turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini)). Vadinasi, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-03-21 patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ priimtas teisėtai, nepažeidžiant vykdymo proceso normų. Pažymėtina, kad pareiškėjas VĮ Turto bankas taip pat neskundžia 2018-03-21 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), priimto vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jis skundžia tik minimą patvarkymą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Remiantis vykdomųjų bylų duomenimis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, teismas daro išvadą, kad antstolis 2018-03-21 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė nepagrįstai.

Kaip jau minėta, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, yra nustatytas tam, jog būtų užtikrinama, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai ir jų reikalavimai; tais atvejais, kai turtą paveldi valstybė, jokių nurodyto termino išimčių nenustatyta. Nagrinėjamu atveju turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruojant Turto arešto aktų registre buvo pareikštas tik kreditorės AB „Klaipėdos vanduo“ 1149,20 Lt (332,83 Eur) reikalavimas, t. y. įpėdinė valstybė buvo informuota tik dėl šio kreditorės atitinkamo dydžio reikalavimo.

Byloje nepateikta jokių duomenų, kad Turto arešto aktų registre būtų išviešintas palikėjos turto areštas kitų kreditorės AB „Klaipėdos vanduo“ 240,39 Eur ir 238,22 Eur reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kreditorė AB „Klaipėdos vanduo“ kitokiu būdu būtų pareiškusi reikalavimą dėl 240,39 Eur ir 238,22 Eur per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos kreditorę AB „Klaipėdos vanduo“ bei jos 240,39 Eur ir 238,22 Eur reikalavimus. Taigi, mirusi skolininkė L. U. negali būti pakeista jos turtą paveldėjusia Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kaip jau buvo minėta, pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Suprantama antstolio pozicija dėl teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principų netaikymo nagrinėjamu atveju, tačiau teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymas 33 straipsnio 4 dalis). Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnio). Nagrinėjant skundą teismas remiasi teismine praktika, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018-03-28 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018, kurioje suformuluotos CK 5.63 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklės, bei 2016-03-30 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, kurioje suformuluotas palikėjo turto arešto išviešinimas keliose vykdomosiose bylose aiškinimas.

Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad antstolis netinkamai taikė procesinių teisių perėmimo institutą reglamentuojančias teisės normas ir neteisėtai bei nepagrįstai priėmė skundžiamą 2018-03-21 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo skundas tenkintinas, skundžiamas patvarkymas vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybės įmonės Turto bankas skundą tenkinti.

Panaikinti antstolio G. J. 2018-03-21 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) gražinti antstoliui G. J..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.