Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-31 · Civilinė byla Nr. 2A-130-345/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-31
Bylos Nr.
2A-130-345/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-15070-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
J. B.
Ieškovas
V. B.
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-130-345/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15070-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 42.10.; 44.5.1.; 50.11.3.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti 4 200 Lt skolą, 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos. Nurodė, kad šalis siejo nuomos santykiai. Atsakovui nevykdant nuomos sutarties ir nemokant nuomos mokesčio, nuomos sutartis buvo nutraukta ir sudarytas skolos atlyginimo grafikas. Atsakovo skolą sudaro nesumokėtas nuomos mokestis, nesumokėti komunaliniai mokesčiai bei nuostoliai už bute buvusį ir sugadintą turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Priteisė V. B. naudai iš J. B. 4 200 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. spalio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 141,40 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad šalis siejo buto nuomos teisiniai santykiai. Nutraukus nuomos sutartį šalys pasirašė nuostolių atlyginimo sutartį, kurioje šalys susitarė dėl 4 200 Lt nuostolių atlyginimo bei dėl nuostolių atlyginimo terminų. Ieškovas nurodė, kad atsakovas prievolės neįvykdė – 4 200 Lt nuostolių nustatytu terminu nesumokėjo. Teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.61 str., 6.200 str., 6.576 str., 6.583 str., ieškinį patenkino. Teismas atmetė atsakovo atsikirtimus, konstatuodamas, kad šalys raštu susitarė, jog atsakovas nevykdė prievolės ir privalo atlyginti ieškovui susidariusius nuostolius, susidedančius iš nesumokėto nuomos mokesčio ir sugadinto turto. Teismas motyvavo, kad atsakovas nenuginčijo šalių raštiško susitarimo, todėl privalo vykdyti prievolinius įsipareigojimus, atsiradusius iš sutarties. Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iš atsakovo J. B. priteisė ieškovui V. B. 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. spalio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 88 str., 93 str. 1 d., 98 str., ieškovo naudai iš atsakovo priteisė žyminį mokestį ir turėtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 141,40 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į svarbias ir objektyvias aplinkybes, interpretavo situaciją ir įrodymus neteisingai. Teismo sprendime minimi nuostoliai ir jų atlyginimas, nors pirminiame ieškovo pareiškime, ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Teismas savo sprendime nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta nuostolių atlyginimo sutartis, nors apie jokius nuostolius minimame dokumente nėra kalbos. Ieškovas nepateikė nei skolos susidarymo tiesioginių įrodymų, nei banko įrašų, nei komunalinių paslaugų ar kitų mokėtų mokesčių kopijų, todėl teismo sprendimas patenkinti ieškinio reikalavimus yra neteisėtas ir nepagrįstas. Net pats ieškovas nėra buto nuomos sutarties dalyvis, todėl sutartis Nr. 290604JBVB1 yra laikytina niekine ir nepagrįsta. Teismas atsakovo atsikirtimus atmetė, nurodydamas, kad šalys raštu susitarė, jog atsakovas nevykdė prievolės ir privalo atlyginti ieškovui nuostolius, susidariusius iš nesumokėto nuomos mokesčio ir sugadinto turto, nors teismas neturėjo jokių dokumentų, kurie patvirtintų šį teiginį, nei banko išrašų, nei kitokių mokėjimus liudijančių dokumentų, nei turto sugadinimo aktų, nei bet kokių įrodymų, pagrindžiančių šias prielaidas, teismas neturėjo ir jais nedisponavo. Sutartis Nr. 290604JBVB1 taip pat nelaikytina sutartimi, nes neatitinka sutarties sudėties ir formos, nėra sutarties galiojimo terminų, nėra nurodyta šalių teisės ir pareigos, nėra sutarties esmės, šalių įsipareigojimų, nėra numatyta, kaip šalys turėtų elgtis jei viena iš šalių nesilaikys sutartyje aprašyto įsipareigojimo, todėl galima manyti, kad nevykdant sutarties sąlygų, sutartis tiesiog nustoja galioti ir jokių pasekmių šalys nepatiria.

Atsiliepimas

Ieškovas V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, laiko jį objektyviu, pagrįstu ir teisingu. Atsakovo apeliacinis skundas ir jo argumentai, ieškovo nuomone, yra visiškai nepagrįsti, atmestini. Paduodamas apeliacinį skundą atsakovas dirbtinai bando išvengti atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1-2 d.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2-3 d.) nėra nustatyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis procesinės teisės normų, todėl keisti ar naikinti jo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 9 d. tarp nuomotojos J. B. ir nuomininko J. B. buvo sudaryta patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), neterminuota nuomos sutartis (b. l. 47-48). Sutarties 4.1. punktu nuomininkas už patalpų nuomą įsipareigojo mokėti nuomotojai kas mėnesį 900 Lt dydžio nuomos mokestį, o pagal 5.1. punktą – laiku ir tinkamai atsiskaityti su nuomotoja už į patalpas tiekiamą ir nuomininko sunaudotą elektros, šiluminę ar kitą energiją, telekomunikacines bei kitas komunalines paslaugas. Atsakovas pradžioje savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, tačiau vėliau nebemokėjo nuomos bei komunalinių mokesčių nuomotojai. Kaip matyti iš į bylą pateiktų ieškovo ir atsakovo susirašinėjimų (b. l. 20-24, 43-46, 51-71), atsakovas J. B. sutiko su susidariusiu įsiskolinimu ir susitikęs su ieškovu 2009 m. birželio 4 d. sutartimi Nr. 290604JBVB1 (b. l. 81-82) patvirtino, kad yra skolingas V. B. 4 200 Lt bei įsipareigojo susidariusią skolą sumokėti pagal pateiktą mokėjimo grafiką per tris kartus po 1 400 Lt. Sutartyje Nr. 290604JBVB1 taip pat pažymėta, kad tai yra: „skola pagal sutartį „Patalpų nuomos sutartis“ Vilnius 2008 m. gruodžio 9 d. tarp J. B. ir J. B.“. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad suėjus sutartyje Nr. 290604JBVB1 nurodytam paskutiniam mokėjimo terminui (2009 m. rugsėjo 3 d.) atsakovas skolą ar jos dalį ieškovui būtų sumokėjęs. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimų bei pretenzijų (b. l. 27-29) ieškovas ne kartą ragino atsakovą atsiskaityti, tačiau atsakovas skolos nei visos, nei dalinai nepadengė. Ieškovas praėjus keleriems metams po 2009 m. birželio 4 d. sutarties Nr. 290604JBVB1 pasirašymo kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti susidariusią skolą pagal skolos dokumentą Nr. 290604JBVB1, ir pirmosios instancijos teismas šį prašymą patenkino.

Atsakovo apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai tvirtina, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta įvertinus byloje pateiktus įrodymus, jog atsakovas yra skolingas ieškovui pagal sutartį Nr. 290604JBVB1 4 200 Lt.

Civilinio kodekso 6.193 str. įtvirtintos tokios pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2011).

Šiuo atveju apeliantas apeliaciniame skunde remiasi sudaryta patalpų nuomos sutartimi, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjama civilinė byla dėl skolos prieisimo buvo iškelta nevykdant sutarties Nr. 290604JBVB1, kuria susitarta dėl susidariusio įsiskolinimo sumos ir jos mokėjimo išdėstymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovas nepateikė skolos susidarymo pagal patalpų nuomos sutartį tiesioginių įrodymų (komunalinių paslaugų ir kitų mokėtų mokesčių apmokėjimą patvirtinančių įrodymų), kadangi, sprendžiant klausimą dėl skolos priteisimo pagal sutartį Nr. 290604JBVB1, ieškovas šių įrodymų pateikti neprivalėjo.

Įstatymas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą teisiškai reikšmingas išvadas dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimo arba neegzistavimo daryti laikantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų. Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas, - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas teismui pateikė kelis metus trukusį susirašinėjimą su atsakovu elektroniniais laiškais (b. l. 20-24, 43-46, 51-71). Pateiktoje medžiagoje atsakovas net po daugiau nei metų po skolos galutinio termino neapmokėjimo, skolą pripažino. Bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu atsakovas taip pat pripažino, kad butą nuomojosi ir už nuomą nemokėdamas liko skolingas (b. l. 87-88). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytą, konstatuoja, kad ieškovas pateikė teismui susidariusią skolą pagrindžiančius dokumentus, kurių atsakovas bylos nagrinėjimo metu nenuginčijo. Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovas nesikreipė į teismą nei dėl sutarties Nr. 290604JBVB1, nei dėl patalpų nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiomis. Šios sutartys nagrinėjant bylą yra galiojančios ir turi būti vykdomos.

Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija pasirašytos skolos mokėjimo sutarties formą. Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovas, susipažinęs su sutartimi, su ieškovo pateikta sutarties forma sutiko (b. l. 82), papildyti jos neprašė, kitos formos nepasiūlė, ir šį savo sutikimą patvirtino savo parašu (b. l. 81). Pažymėtina, kad įstatymas šiuo atveju taip pat nenumato specialios formos šalių susitarimui įtvirtinti. Taigi pasirašytą sutartis nėra nuginčyta, todėl turi būti vykdoma. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pasirašytos sutarties formos ir juridinės galios apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad nėra jokio pagrindo atsakovą atleisti nuo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų.

Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (tokie kaip skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti nuostoliai, vietoj ieškovo prašomos priteisti skolos) taip pat nepaneigia susidariusios skolos, todėl ji pilna apimtimi priteistina iš atsakovo ieškovo naudai.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o įrodymų pagrindžiančių patirtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 98 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal Civilinio proceso kodekso 92 str., 96 str. 6 d., bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiHenrichas Jaglinskis Jadvyga MardosevičZita Smirnovienė