Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „CONTE BALTIC“ bankroto byloje išnagrinėjusi nemokumo administratoriaus pareiškimo dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „CONTE BALTIC“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atsakovas V. D. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir nemokumo momento

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindų

17. Vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalimi teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

19. Iki JANĮ įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d. suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

21. Taigi, pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.

22. Atsižvelgus į finansinių ataskaitų duomenis, matyti, jog

23. Bendrovės pateiktame balanse už 2021 metus matyti, kad bendrovės turtas 2500,00 Eur, kurį sudaro 2500,00 Eur trumpalaikis turtas. Bendrovės pateiktoje pelno (nuostolių) ataskaitoje matyti, kad grynasis pelnas (nuostoliai) už 2021 metus 0,00 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad trumpalaikis turtas teismų praktikoje įprastai nėra priskiriamas turtui, užtikrinančiam kreditorių interesus.

24. Priežasčių, kodėl įmonės vadovas vėliau nebeteikė įmonės finansinių ataskaitų, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Tokie įmonės vadovo veiksmai vertinami kaip siekis nuslėpti realią įmonės finansinę situaciją ir vertinami atsakovo nenaudai. Nesant finansinės atskaitomybės dokumentų, nėra galimybės tiksliai nustatyti įmonės nemokumo momentą. Tačiau, įvertinus vadovo veiksmus jam neteikiant viešajai registrui įmonės finansinių ataskaitų, darytina išvada, kad įmonė nemoki tapo 2018-12-31 (JANĮ 2 straipsnio 7 punktas).

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo

26. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti, spręsdamas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymas apgaulingai ar aplaidžiai, neteikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių ar teikimas neteisingų duomenų ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

27. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką aplinkybė, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų, leidžia spręsti apie tyčinį bankrotą kvalifikuojančio požymio – netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkytos įmonės buhalterinės apskaitos, dėl ko įprastai nėra galimybės nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ir įvertinti turtą, identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis, egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-841-381/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-318-381/2017).

28. Nustačius netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ar buhalterinės apskaitos dokumentų bei turto neperdavimą bankroto administratoriui, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

29. Nemokumo administratorius nurodo, jog įmonės vadovas nemokumo administratoriui neperdavė įmonės dokumentų ir turto. Paaiškino, jog UAB "CONTE BALTIC" turėjo anksčiau NT, kadangi dokumentai buvo perimti FNTT, kur vykdomas tyrimas dėl įmonės piniginių lėšų pasisavinimo, administratorė negalėjo patikrinti turto perleidimo sandorių. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-534-381/2018).

30. Kaip minėta, nemokumo administratorius nurodė, kad iš kreditoriaus UAB „Valunta“ pateiktos informacijos dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo matyti, kad UAB "CONTE BALTIC" direktorius V. D. savavališkai pardavė įmonei priklausantį, lizinguojamą, automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), be lizingo bendrovės sutikimo, tuo padarydamas 31 122,69 Eur žalą. Su lizingo bendrove nebuvo atsiskaityta, piniginės lėšos buvo pasisavintos.

31. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdyba vykdo ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-0058-21, kuris pradėtas pagal VMI prie LR FM pareiškimą dėl buvusio įmonės vadovo V. D. nusikalstamų veikų: piniginių lėšų, turto pasisavinimo LR baudžiamojo kodekso (toliau BK) 183 str., neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo BK 220 str., apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir (arba) organizavimo BK 222 str. Byla jau perduota Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teisme nuo 2023-11-03 nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-315-932/2023. UAB "CONTE BALTIC" atstovaujama nemokumo administratorės baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį 57 314,53 Eur sumai.

32. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio UAB „CONTE BALTIC“ atveju buvimą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl kaltų asmenų

33. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

34. Kaip minėta, nuo UAB „CONTE BALTIC“ įregistravimo 2011-10-10 iki 2022-10-21 įmonės direktoriumi ir akcininku buvo Rusijos Federacijos pilietis V. D., o nuo 2022-11-25 iki 2023-05-08 (iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo) direktoriumi buvo I. M..

35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „CONTE BALTIC“ nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jos vadovo V. D. įmonės valdymo. Nustatyta, kad įmonės vadovas V. D. pardavė įmonei priklausantį, lizinguojamą, automobilį (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų nepanaudojo įmonės reikmėms, įskaitant ir įmonės skoloms apmokėti, dėl to įmonė neišvengė nemokumo. 2018 m. UAB „CONTE BALTIC“ tapus nemokiai, V. D. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Nustatyta, kad V. D. nemokumo administratoriui neperdavė įmonės dokumentų ir turto, kaip įmonės vadovas yra atsakingas už netinkamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad už UAB „CONTE BALTIC“ tyčinį bankrotą yra atsakingas V. D..

Dėl vadovo teismų apribojimo

36. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos alternatyvios sąlygos, todėl teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę eiti pareigas, esant bent vienai iš nurodytų sąlygų.

37. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (ši iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio ĮBĮ nuostata turiniu yra beveik identiška nagrinėjamu atveju taikytinoms JANĮ 13 straipsnio 2–3 dalių nuostatoms) įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ (nagrinėjamu atveju – JANĮ) jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo praktikos ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-553/2022).

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įmonė nemoki laikytina nuo 2018-12-31, tačiau įmonės vadovas dėl nemokumo bylos iškėlimo nesikreipė, bankroto bylos iškėlimą inicijavo VMI. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu. Taip pat, nustatyta, kad įmonės dokumentai (nuo 2018-12-31) ir įmonės turtas nemokumo administratoriui neperduoti. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad egzistuoja pagrindas buvusio įmonės vadovo atžvilgiu taikyti nemokumo administratoriaus prašomą nurodytą sankciją.

39. Teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu bei atsižvelgdamas į tai, kad tokio pobūdžio sankcija siekiama apsaugoti visuomenę, išlaikyti aukštus įmonių standartus ir užkirsti kelią neteisėtam ar nesąžiningam elgesiui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-795-910/2022), sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojo penkeriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

BUAB „CONTE BALTIC“ (juridinio asmens kodas 302674545) bankrotą pripažinti tyčiniu, o kaltu dėl tyčinio bankroto sukėlimo asmeniu pripažinti V. D., gim. (duomenys neskelbtini).

Apriboti suinteresuoto asmens V. D., gim. (duomenys neskelbtini), teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, penkeriems metams.

Šios nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujančioms šalims.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Juridinių asmenų registrui; Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos; Vilniaus apygardos prokuratūrai.

Įpareigoti nemokumo administratorių per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos informuoti kreditorius apie priimtą nutartį.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.