- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- ATP-196-593/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00361-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimo S. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. J. 2015-01-03, apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) rajone, vairuodamas automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinkęs saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu ,,Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. A., šį apgadindamas, ir iš įvykio vietos pasišalino, nepranešęs apie įvykį policijai. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 119, 219.1 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-12-30 nutarimu S. J. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. – 30 Eur bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 870 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Subendrinus nuobaudas ATPK 33 str. tvarka, S. J. paskirta galutinė nuobauda – 870 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Taip pat priteista iš S. J. nukentėjusiojo R. A. naudai 150 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti. Tokį sprendimą apylinkės teismas priėmė įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir rašytinę bylos medžiagą, o nuobaudą (subendrintą nuobaudą) pažeidėjui paskyrė vadovaudamasis ATPK 30 str. nuostatomis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. J. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą prieš jį nutraukti. Skunde jis teigia, kad šių pažeidimų nepadarė, ką jau kartą buvo konstatavęs ir Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015-06-26 nutarimu, kuriuo bylą prieš jį nutraukė. Su tuo sutiko ir institucija, surašiusi ATP protokolą, ir nukentėjusysis, nes nutarimo neskundė. Apeliantas teigia, kad R. A. nenurodė, jog įvykio metu kartu su juo važiavo kiti asmenys: jo sutuoktinė A. A. ir jos sesuo G. U.. Apie tuos liudytojus pradėta kalbėti tik tada, kai buvo pradėta siekti atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimo procesą. Todėl tikėtina, kad nurodytų liudytojų įvykio vietoje nebuvo. Jų nematė nei įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai D. E. ir M. R., iš kurių tarnybinių pranešimų matyti, kad R. A. negalėjo nurodyti automobilio markės, spalvos, valstybinio numerio, su kuriuo buvo susidūręs. Apeliantas teigia, kad skundžiamas nutarimas pagrįstas melagingais R. A. parodymais, prieštaraujančiais kitiems byloje esantiems įrodymams, kurie buvo nuodugniai ištirti pirmojo bylos nagrinėjimo metu ir atitiko kitiems byloje esantiems įrodymams, kurių teismas nepaneigė kaip klaidingų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariatas prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo R. A. atstovas advokatas A. J. prašo S. J. apeliacinio skundo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti galioti bei priteisti iš S. J. atstovavimo (atsiliepimo surašymo) išlaidas R. A..
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.
Iš S. J. apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka su skundžiamame nutarime jam inkriminuotais pažeidimais, numatytais ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., teigdamas, kad šių pažeidimų nepadarė, o jo kaltės nepagrindžia byloje esantys įrodymai. Tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais negalima.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009, Kauno apygardos teismo 2013-04-12 nutartis byloje Nr. ATP-367-493/2013).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2015-06-26 nutarimu S. J. atžvilgiu byla pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. buvo nutraukta, nes surinktų įrodymų visuma nepatvirtino S. J. kaltės padarius šiuos pažeidimus. Tačiau pagal nukentėjusiojo R. A. pareiškimą policijos pareigūnams surinkus papildomus įrodymus, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-10-08 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Tiriant bylos aplinkybes S. J. parodė, kad ne jis, o priešpriešiais važiavęs automobilis išvažiavo į priešpriešinę juostą ir kliudė jo automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir būtent kitas automobilis nuvažiavo link Šiaulių nesustojęs, todėl ir jis nepasiliko įvykio vietoje. Tačiau R. A. vairuojamame automobilyje važiavusi G. U. parodė, jog mašina iš priešpriešinės juostos ėmė važiuoti tiesiai į juos. R. A. suko automobilį į šoną, į kelkraštį, tačiau raudonas „Audi“ ar „Golf“ automobilis kliudė veidrodėliu, bet to užteko, kad R. A. vairuojamas automobilis, esant slidžiai kelio dangai, atsitrenktų į kelio ženklą. Kliudžiusio automobilio vairuotojas tik pristabdė ir nuvažiavo. L. M. A. parodė, jog jis pats eismo įvykio nematė, tačiau į įvykio vietą atvyko jau po to. Kontakto vietoje jie rado veidrodėlį ir apvadą. Apvadą paėmė. Po įvykio jis pats ėmė ieškoti kaltininko ir iš savo seno pažįstamo, S. J. giminaičio, sužinojo, kad S. J., būdamas neblaivus, kliudė tėčio (R. A.) vairuojamą automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Tada nuvyko pas S. J. ir rado raudoną automobilį, kurio veidrodėlio vietoje buvo įklijuotas kosmetinio veidrodėlio stikliukas. S. J. jam su tėčiu prisipažino, kad buvo išgėręs ir važiavo iš Dotnuvos. Tada jie pasakė, jog automobilio atstatymas kainuos apie 1000 eurų ir jei S. J. nori tartis be policijos, tegul sumoka, tačiau tuomet S. J. kaltę pradėjo neigti. L. R. J. savo paaiškinime nurodė, jog šių metų sausio mėnesį jis buvo nuvykęs pas tėvą, gyvenantį Dotnuvos geležinkelio stotyje ir rado jį geriantį kartu su broliu – S. J.. Jie kalbėjo apie eismo įvykį, kurio metu S. J. vairuojamo automobilio ,,Audi 80“ buvo apgadintas kairės pusės vaizdo veidrodėlis. S. J. pasakojo, kad po susidūrimo tik pristabdė, tačiau nesustojo ir nuvažiavo toliau, policijos nekvietė, nes automobilį vairavo neblaivus. Kai kitą dieną paskambino M. A. ir pasiteiravo, kas aplinkiniuose kiemuose vairuoja raudonos spalvos ,,Audi“ automobilius ir ar jis nieko negirdėjo apie eismo įvykį, tada jis papasakojo apie dėdę ir pasakė, kur jis gyvena.
Iš Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus pareigūnų D. E. ir M. R. tarnybinių pranešimų matyti, kad pagal iškvietimą nuvykus į įvykio vietą, rasta apgadinta transporto priemonė ,,Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kelio ženklas. Eismo įvykio vietoje išsiaiškinta, kad šio automobilio vairuotojas R. A., bandydamas išvengti susidūrimo su į priešpriešinę eismo juostą išvažiavusiu automobiliu, pasitraukė link kelkraščio, bet priešais važiavęs automobilis jį kliudė, dėl ko R. A. vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą. Kaltininkas nesustojęs nuvažiavo iš įvykio vietos. Įvykio vietoje rastas kliudžiusio automobilio galinio vaizdo veidrodėlis. Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio pareigūnė L. R. tarnybinėje ataskaitoje nurodė, jog apžiūrėjus S. J. automobilį ,,AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: ,,eismo įvykio vietoje likusi detalė atitinka jo kairės pusės veidrodėlio apgadinimus“.
Aukščiau aptarti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad būtent S. J., nustatytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį ,,AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu ,,Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį apgadinęs iš įvykio vietos pasišalino nepranešęs apie įvykį policijai. Tokiais savo veiksmais jis padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Nors apeliantas skunde teigia, kad teismas 2015-06-26 nutarimu jau buvo nutraukęs bylą jo atžvilgiu, o su tuo sutiko ir institucija, surašiusi ATP protokolą ir nukentėjusysis, nes nutarimo neskundė, tačiau pažymėtina, kad bylą pirmą kartą nagrinėjant Kėdainių rajono apylinkės teisme, R. A. byloje dalyvavo liudytoju, o ne nukentėjusiuoju, po pirmojo teismo posėdžio, kuomet jis buvo apklaustas, į kitus posėdžius kviečiamas nebuvo, nukentėjusiojo teisės jam nebuvo išaiškintos, todėl jis prarado galimybę šį teismo nutarimą apskųsti. Tačiau R. A. pareiškimu kreipusis į policijos pareigūnus ir surinkus papildomus įrodymus Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-10-08 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byla, atsižvelgus į naujai paaiškėjusias aplinkybes, buvo atnaujinta. Taip pat, nors apeliantas teigia, kad R. A. nenurodė, jog įvykio metu kartu su juo važiavo kiti asmenys, tačiau, kad net ir nesivadovaujant liudytojos G. U. parodymais, byloje yra pakankamai duomenų S. J. kaltei pagrįsti, todėl apelianto skundo motyvai šiuo aspektu, tame tarpe ir dėl to, kad skundžiamas nutarimas pagrįstas melagingais R. A. parodymais, atmetami kaip nepagrįsti. Apeliantas nurodo, kad skundžiamu nutarimu nepaneigti ankstesniame teismo nutarime nurodyti teiginiai ir padarytos išvados, tačiau sutikti su tokiu teiginiu taip pat negalima. Apžiūrėjus apylinkės teisme posėdžio metu R. A. pareigūnams perduotą ir vėliau teismui pristatytą automobilio veidrodėlio tvirtinimo lankelį, S. J. nepaneigė, kad tai – ne jo automobilio lankelis, tik, kaip buvo nurodyta pareigūnams apžiūrint jo automobilį, pareiškė, jog jo spalva skiriasi, t. y. jo yra šviesesnis. Tačiau ši aplinkybė nekelia abejonių, nes S. J. automobilis senas, pas pažeidėją buvo tik pusantrų metų ir visas veidrodėlis (ar jo tvirtinimo lankelis) galėjo jau ne kartą būti pakeistas. Pažymėtina ir tai, kad nors abiejų įvykyje dalyvavusių automobilių ir jų veidrodėlių aukščiai nevienodi, tačiau iš bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių matyti, jog automobilis, vairuojamas R. A., siekdamas išvengti susidūrimo, važiavo nuo kelio į kelkraštį, kas leidžia teigti, jog automobiliai kontakto metu buvo ne viename lygyje.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo R. A. atstovas advokatas prašo priteisti iš S. J. atstovavimo (atsiliepimo surašymo) išlaidas R. A.. Tačiau toks nukentėjusiojo atstovo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato galimybės priteisti atstovavimo (atsiliepimo surašymo) išlaidas asmeniui administracinio teisės pažeidimo byloje.
Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį S. J. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
S. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.