- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-12
- Bylos Nr.
- ATP-367-493/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00012-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Pažeidėjas
- J. M.
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarimo J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio (toliau Institucija) patrulis surašė J. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012-12-26, 04.23 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, būdamas neblaivus, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, automobilio vairuotojas nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14, 16, 119 punktų reikalavimus. Tokiais veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-02-12 nutarimu J. M. pripažintas kaltu padarius LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir nubaustas 4600 (keturių tūkstančių šešių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-02-12 nutarimą ir išteisinti, administracinę bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad pažeidimų, už kuriuos nubaustas, nepadarė, teismo nutarime išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas rėmėsi visiškai nepagrįstais įrodymais, prieštaraujančiais kitiems byloje esantiems objektyviems įrodymams. Skundo autorius pažymi, kad jo nurodytos įvykio aplinkybės teisminio bylos nagrinėjimo metu paneigtos nebuvo. Taip pat nepaneigti ir liudytojo R. B., vairavusio taksi automobilį, parodymai. Minėtas liudytojas patvirtino apelianto nurodytą aplinkybę, kad visas konfliktas prasidėjo dėl to, kad J. M. pamatė savo apgadintą automobilį, priėjo prie liudytojo ir pradėjo dėl to aiškintis. Nepavykus konflikto išspręsti taikiu būdu buvo iškviesta policija. Liudytojas teisme patvirtino, kad jokio kontakto tarp automobilių nebuvo. Apeliantas pažymi, kad atvykus policijos pareigūnams nurodė, jog automobilio nevairavo, į jo automobilį įvažiavo kitas automobilis. Šių aplinkybių pareigūnai netyrė. Teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi neobjektyviais liudytojų policijos pareigūnų parodymais. Minėti liudytojai paaiškino, kad prie automobilių buvo šukių, tačiau ši aplinkybė niekur nefiksuota. Įvertinus šias aplinkybes apeliantas mano, kad jis nubaustas nepagrįstai.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo J. M. skundą atmesti, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-02-12 nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra priimtas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus visas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
J. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal LR ATPK 302¹¹ straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčijamas patraukimas administracinėn atsakomybėn dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių ir nepagrįstai konstatavo, kad J. M. padarė minėtus pažeidimus.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal LR ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (LR ATPK 256 straipsnis). LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismo išvados, kad J. M. kaltė padarius LR ATPK 124 ¹ straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, neprieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir byloje esantiems įrodymams. Tačiau aukštesnės instancijos teismas nesutinka, kad neginčijamai įrodyta, jog J. M. padarė ir LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmos instancijos teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų tinkamai neanalizavo ir nevertino, iš esmės rėmėsi tik liudytojų policijos patrulių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais, kurie taip pat fiksuoti tų pačių policijos pareigūnų. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pakankamai objektyvių, neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad J. M. padarė LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.
LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą ar turto sugadinimą, padarytą neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti pažeidimo padarymo faktą, tai, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo su pažeidimu susiję ir tai, kad pažeidimą jis padarė būdamas neblaivus. Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumo teismui nekylą. Iš asmens blaivumo testo aiškiai matyti, kad J. M. nustatytas 1,66 promilių girtumas (b. l. 4). Aplinkybės, kad buvo neblaivus, neneigia ir pats apeliantas. Ši aplinkybė taip pat nustatyta policijos patrulių tarnybiniais pranešimais (b. l. 2, 3). Kadangi šios aplinkybės apeliantas neginčija, aukštesnės instancijos teismas dėl jos plačiau nepasisako.
Apeliantas iš esmės ginčija kitų dviejų įrodinėtinų aplinkybių – vairavimo ir kontakto su R. B. automobiliu, buvimą. Paaiškinime dėl kelių eismo įvykio J. M. nenurodė, kad vairavo automobilį (b. l. 5). Patrulių tarnybiniuose pranešimuose iš viso nenurodyta, ką apie įvykį paaiškino administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tuo tarpu R. B. paaiškinimai aprašyti detaliai. Apklausiamas teisme J. M. paaiškino, kad 2012-12-26 tikrai buvo neblaivus, kadangi dalyvavo vakarėlyje. Išėjo į lauką parūkyti, neturėjo cigarečių, grįžo atgal, bet restorane nebuvo tokių cigarečių, kokias jis rūko, todėl nuėjo iki savo automobilio pasiimti cigarečių. Taksi vairuotojas apžiūrinėjo mašinas ir pasakė, kad jis įvažiavo į taksi automobilį, pasiūlė tartis, tačiau jis nesutiko. Tada taksi vairuotojas pasakė, kad kvies policiją, jis neprieštaravo. Nurodė, kad automobilio užvedęs nebuvo, važiuoti neplanavo, buvo apsirengęs tik marškinėlius trumpomis rankovėmis. Iki to įvykio žibintas suskilęs nebuvo, automobilis buvo ir anksčiau apgadintas, kai jį buvo palikęs kieme. Tokias pačias aplinkybes pasakojo ir į įvykio vietą atvykusiems patruliams (b. l. 50).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje taip pat buvo apklausti liudytojai policijos patruliai K. J. bei R. T..
Liudytojas K. J. paaiškino, kad gavo pranešimą apie įvykusį autoįvykį stovėjimo aikštelėje, nuvyko į įvykio vietą su kolega T., paklausus taksi vairuotojo šis paaiškino, kad į jį atbuline eiga įvažiavo kitas automobilis, nurodė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją. Minėtame automobilyje už vairo nesėdėjo niekas. Nurodytas vairuotojas buvo neblaivus, paklaustas ar vairavo, nieko konkrečiai nepasakė. Kadangi taksi vairuotojas buvo blaivus, paprašė jo parašyti paaiškinimą, kuriuo ir rėmėsi rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Liudytojas taip pat nurodė, kad ant automobilių buvo apgadinimai, ar jie seni, ar nauji, pasakyti negali. Apačioje buvo patrupėję, tačiau nufotografuoti nepavyko, kadangi buvo tamsu. Kažkokių tai stiklo šukių buvo prie taksi automobilio. Kadangi pažeidėją nurodė taksi vairuotojas, jis daugiau nesigilino ir tik viską surašė. Pažeidėjas buvo neblaivus, daug visko kalbėjo, konkrečiai nepasakė, kad padarė pažeidimą (b. l. 53, 54).
Liudytojas R. T. paaiškino, kad gavo iškvietimą ir su kolega nuvyko į įvykio vietą. Ten vienas šalia kito buvo du automobiliai. Priėjo taksi vairuotojas, paaiškino, kad įvyko eismo įvykis, kad į jį atsitrenkė kitas automobilis. Taksi vairuotojas nurodė, kuris asmuo atsitrenkė į jo automobilį. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ stovėjo per kokius du metrus nuo taksi automobilio. Jis paėmė abiejų vairuotojų dokumentus ir formino įvykį. Automobilių neapžiūrinėjo, viską fotografavo ir matavo kolega. Tarp taksi automobilio ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“ buvo stikliukų. Jei nebūtų buvę tų šukių, tai manytų, kad įvykio iš viso nebuvo. Nurodė, kad nepamena, ar aiškinosi aplinkybes apie tai, ar automobiliai po kontakto buvo patraukti (b. l. 55-57).
Apklausiamas liudytoju R. B. paaiškino, kad jis atvyko pagal iškvietimą, laukė keleivio. Prie jo pradėjo kabinėtis administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo aiškindamas, kad taksi vairuotojas įvažiavo į jo mašiną. Jis puolė į atlapus, vos ne iki muštynių viskas buvo, tada jam teko iškvieti policiją. Policijai, kad į jį įvažiavo, pasakė tik dėl to, kad prieš tai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo aiškino, kad tai jis įvažiavo. Jokio kontakto tarp jų automobilių nebuvo, apgadinimai taksi automobiliui galėjo būti padaryti anksčiau. Nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis užvestas nebuvo. Policiją kvietė dėl to, kad išsigando kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pareiškė pretenzijas. Jei jis būtų išvažiavęs, jam būtų buvę kaip eismo įvykis ir būtų pabėgimas iš eismo įvykio vietos. Tuo metu taip pasielgti atrodė teisingiausia (51, 52, 55).
Pirmos instancijos teismas, vertindamas liudytojų parodymus, konstatavo, kad netikėti policijos patrulių parodymais nėra pagrindo, kadangi jie nuoseklūs, neprieštaringi, sutampantys tarpusavyje, taip pat sutampa su rašytiniais įrodymais. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus atmetė motyvuodamas tuo, kad jie yra nenuoseklūs, keičiami nenurodant priežasties. Taip pat teismas atmetė R. B. parodymus motyvuodamas tuo, kad teisme jis parodymus pakeitė dėl to, kad padėtų pažeidėjui išvengti atsakomybės. Su tokia pirmos instancijos teismo pozicija aukštesnės instancijos teismas nesutinka.
Apklausiami teisme policijos patruliai nurodė, kad prie automobilių buvo stiklo šukių, tačiau ši aplinkybė neužfiksuota nei jų tarnybiniuose pranešimuose, nei eismo įvykio vietos schemoje, nei fotonuotraukose. Todėl teigti, kad jų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, negalima. Nustatant, ar buvo eismo įvykis, kurio metu apgadinti automobiliai, automobilių nuolaužų, detalių, žibintų stiklų suradimas ir fiksavimas įvykio vietoje yra viena esminių aplinkybių įrodinėjant, kad nurodytoje vietoje, nurodytu laiku įvyko eismo įvykis. Nagrinėjamu atveju policijos patruliai logiškai nepaaiškino, kodėl pastebėję automobilių susidūrimo faktą patvirtinančius pėdsakus, jų neužfiksavo. Paaiškinimas, kad turimomis techninėmis priemonėmis nebuvo galimybės stiklo šukių užfiksuoti, aukštesnės instancijos teismo vertinamas kritiškai, kadangi iš byloje esančios fotonuotraukos, kurioje užfiksuotas taksi automobiliui padarytas apgadinimas (b. l. 14), žemės paviršius matosi aiškiai, tačiau jokių nuolaužų ar kitokių objektų šalia automobilio nematyti. Vertinant liudytojo taksi vairuotojo R. B. parodymus, duotus teisme ir įspėjus dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, šis logiškai paaiškino, kodėl pareigūnams nurodė melagingas įvykio aplinkybes. Nors apylinkės teismas nustatė, kad R. B. parodymus pakeitė siekdamas padėti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išvengti atsakomybės, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad ši aplinkybė nėra nustatyta. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų R. B. suinteresuotumą padėti J. M., taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad minėti asmenys yra pažįstami, kas leistų pagrįstai bejoti jų parodymų objektyvumu. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. M., duodamas paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, nebuvo visiškai nuoseklus, iš pradžių nurodė, kad prie jo priėjo taksi vairuotojas ir pradėjo kabinėtis, vėliau aiškino, kad pirmas prie taksi vairuotojo, pastebėjęs sugadintą savo automobilio žibintą, priėjo jis, tačiau tikėtina, kad tiksliai visų aplinkybių apeliantas negalėjo nurodyti dėl to, kad įvykio metu buvo nemažai išgėręs, ką patvirtino ir liudytojai. Tačiau dėl esminės aplinkybės, kad automobilio nevairavo, apeliantas buvo nuoseklus nuo pat pradžių. Nesant jokių kitų neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad J. M. vairavo automobilį, jo versija, kad automobilio nevairavo, liko nepaneigta. Pagrįstų abejonių buvus eismo įvykiui kelia ir automobilių lokalizacija, fiksuota pareigūnų fotonuotraukose. Nei pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, nei taksi vairuotojo J. B. paaiškinime nenurodyta aplinkybė, kad po kontakto tarp automobilių J. M. ar J. B. savo automobilį patraukė. Iš byloje esančių fotonuotraukų, eismo įvykio schemos matyti, kad tarp automobilių „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ yra pakankamai didelis atstumas – apie 2 m. Nesuprantama, kodėl į įvykio vietą atvykę patruliai, nustatydami, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas kaltas dėl eismo įvykio, nesiaiškino aplinkybių dėl automobilių lokalizacijos pakeitimo po eismo įvykio. Ši abejonė teisminio bylos nagrinėjimo metu pašalinta nebuvo, teismas šių aplinkybių detaliau nesiaiškino ir neanalizavo. Aptartų duomenų pagrindu galima daryti logišką ir pagrįstą išvadą, kad tarp automobilių „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ nurodytu laiku, nurodytoje vietoje kontakto nebuvo, tarp taksi vairuotojo ir J. M. kilus konfliktui, taksi vairuotojas iškvietė policiją, kad neliktų kaltas dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ žibinto apgadinimo, kurio jis nepadarė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas visų abejonių dėl J. M. kaltės padarius LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą nepašalino, todėl nutarimas šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Skundo autorius prašo nutraukti bylą ir dėl LR ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, tačiau aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad toks reikalavimas yra visiškai nepagrįstas. LR ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytą administracinė atsakomybė už kitus KET pažeidimus, nenumatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Apklausiamas teisme J. M. neneigė, kad pareikalavus pareigūnams nepateikė civilinės atsakomybės draudimo poliso. Apeliaciniame skunde jokių argumentų, kodėl teismas nepagrįstai nubaudė už minėto pažeidimo padarymą, apeliantas taip pat nenurodė. Šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl J. M. kaltės padarius LR ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarimą pakeisti.
Panaikinti nutarimo dalį, kuria J. M. pripažintas kaltu padarius LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą ir bylą šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukti.
Panaikinti nutarimo dalį, kuria LR ATPK 33 straipsnio pagrindu subendrintos nuobaudos, paskirtos už LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytus pažeidimus.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.