Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant apeliantui M. Č., jo atstovui adv.Vytautui Valašinui

Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK atstovei Laurai Salokaitei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo apelianto M. Č. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2014 m. kovo 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiamu nutarimu M. Č. buvo nubaustas 1200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių pagal ATPK 124² str. 2 d., 120 Lt bauda pagal ATPK 123 str. 1 d, ir 120 Lt bauda pagal ATPK 134 str. 1 d. Subendrinus paskirtas nuobaudas galutinė nuobauda paskirta 1200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių. M. Č. nubaustas už tai, kad jis 2014-02-21 apie 16.47 val. Elektrėnuose, ties Draugystės gatve, ant ežero iš chuliganiškų paskatų vairuodamas keturratį, kuris nustatyta tvarka neįregistruotas ,be šalmo, pavojingai keitė važiavimo kryptį, elgėsi lengvabūdiškai ir nerūpestingai, dėl ko transporto priemonė tapdavo nevaldoma, slysdavo į šonus, tuo sukeldamas pavojų savo ir kitų žmonių saugumui.

Apeliantas skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2014 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 28N-9090793-14 administracinio teisės pažeidimo byloje (toliau tekste – nutarimas) dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d., ir bylą šioje dalyje nutraukti. Nurodė, kad chuliganiškas vairavimas pripažįstamas tada, kai kelių eismo taisyklės pažeidžiamos iš chuliganiškų paskatų, ir tuo sukeliamas pavojus eismo, savo paties ar kitų žmonių saugumui. Chuliganišku elgesiu pripažįstamas tyčinis asmens elgesys, kai yra ignoruojamos visuomenėje priimtos elgesio normos, rodoma akivaizdi nepagarba visuomenei, trikdoma visuomenės rimtis. Jis vairavo keturratį ant ežero ledo, tačiau tai darė ne iš chuliganiškų paskatų. Ketindamas pirkti keturratį, jis su keturračio pardavėju susitiko prie ežero Daugystės gatvėje ir pardavėjas jam pasiūlė išbandyti keturratį ant ežero. Su keturračiu ežero ledu jis važinėjo apie 2 minutes ir nekėlė bei negalėjo sukleti pavojaus kitų žmonių saugumui, nes kitų žmonių toje vietoje nebuvo. Žmonės buvo toliau ir jis laikėsi nuo jų dideliu atstumu. Tai, kad apsisukant keturtaktis slydo ledu taip pat nekėlė jokio pavojaus nei jam, nei aplinkiniams, nes jis įvertindavo greitį, manevro pavojingumą ir prieš keisdamas kryptį įsitikindavo, kad netoliese nėra žmonių. ATPK 124² str. 2 d. dispozicijoje numatyta kvalifikuojanti aplinkybė- KET pažeidimas -, todėl turi būti nustatyta, kokia KET norma buvo pažeista. KET nustato eismo keliais tvarką. Kelias apibrėžiamas, kaip eismui skirta ir naudojama žemės ar statinio paviršiaus juosta per visą jo plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Ežero ledas nėra kelias, todėl skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokią KET normą jis pažeidė važiuodamas ledu, todėl taikyti ATPK 124² str. 2 d. nebuvo pagrindo. Kita ATPK 124² str. 2 d. kvalifikuojanti aplinkybė yra keliamas pavojus eismo saugumui. Ant ežero ledo joks eismas nevyko todėl jis nekėlė pavojaus nei kitiems eismo dalyviams, nei eismui kaip tokiam. Nurodo, kad jo veiksmai galėjo būti kvalifikuoti pagal ATPK 78¹ str., numatantį atsakomybę už važiavimą per vandens telkinių ledą, tačiau tai nebuvo padaryta.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, su skundu nesutiko ir nurodė, kad M. Č. inkriminuotas ATPK 124² str. 2 d. pažeidimas susietas su KET 9 p., numatančiu, kad eismo dalyviai turi imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, aplinkai. M. Č. jau vien važiavimu ledu sukėlė pavojų sau. Vaizdo įraše matyti, kad ežero pakrante tuo metu vaikščiojo vaikai, kiek toliau buvo žvejai ,todėl važiuodamas ledu sukėlė pavojų šiems asmenims. Keturračiu nevažiavo taip, kad bet kuriuo metu jį suvaldytų, keturratis tapdavo nevaldomas ir slydo. Vien važiavimas ledu, kadangi tai yra draudžiama, jau yra iššūkis visuomeninės tvarkai ir įstatymų negerbimo demonstravimas. KET draudžia važiuoti transporto priemonėmis pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose. Jei asmuo nesilaiko KET reikalavimų ir važiuoja draudžiamose vietose, jis nenustoja būti eismo dalyviu ir KET reikalavimai jam galioja. Todėl M. Č. vairavimas kvalifikuotinas kaip chuliganiškas.

ATPK 301 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina institucijos (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kad asmuo būtų patrauktas atsakomybėn už ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą, turi būti nustatytas KET pažeidimas; turi būti nustatyta, kad pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; turi būti nustatyta, kad pažeidimas sukėlė pavojų eismo saugumui arba pažeidėjo ar kitų žmonių saugumui. Kaip nurodė institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, važiuodamas ežero ledu M. Č. pažeidė KET 9 p. įpareigojantį eismo dalyvius imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, aplinkai. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 10 p. eismo dalyvį apibrėžia kaip kelių eisme dalyvaujantį asmenį (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Šio įstatymo 2 str. 71 p. eismą apibrėžia kaip procesą, atsirandantį judant žmonėms ir kroviniams keliais transporto priemonėmis arba be jų kelių ribose. KET 3 p. kelią apibrėžia, kaip eismui skirtą ir naudojamą žemės ar statinio paviršiaus juostą per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (KET 1 p.). Taigi, Kelių eismo taisyklės reglamentuoja eismą keliuose ir nustato eismo dalyvių teises ir pareigas. Ežero ledas nėra kelias ir kelių transporto priemonių eismo vieta, o ant ledo esantys asmenys nėra eismo dalyviai, todėl nėra pagrindo teigti, kad M. Č. pažeidė KET 9 p. ar kurį nors kitą KET punktą. Jeigu M. Č. važiavo ledu, ir tai draudžia KET, galima būtų teigti, kad jis padarė KET pažeidimą, tačiau teigti, kad vien važiavimas draudžiamoje vietoje, ne kelyje, sukėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui, nėra pagrindo, nes ne kiekvienas KET pažeidimas sukelia pavojų eismui. Chuliganiškos paskatos suprantamos kaip tyčinis asmens elgesys siekiant ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio normas, demonstruoti akivaizdžią nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, trikdyti visuomenės rimtį. Chuliganišku pripažįstamas tyčinis kelių eismo taisyklių pažeidimas, siekiant pademonstruoti nepagarbą kitiems eismo dalyviams, pademonstruoti savo iššaukiantį elgesį kelyje ir pan. Tai, kad asmuo, pažeisdamas KET draudimus, važiuoja transporto priemone neleistinoje vietoje, jis daro teisės pažeidimą, tačiau šis pažeidimas pats savaime nereiškia chuliganiškų paskatų. Netgi teigiant, kad ežero ledas yra kelių transporto priemonių eismo vieta, M. Č. elgesys ant ledo negali būti įvertintas kaip chuliganiškas. Vien tai, kad asmuo važiuoja ežero ledu, negali būti vertinama kaip nepagarbos aplinkai demonstravimas ir iššaukiantis elgesys. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, M. Č. juda labi nedideliu greičiu, manevrai lėti ir atsargūs. Tai greičiau ne važiavimas, bet slidinėjimas ant ledo, jau nekalbant apie kokį nors pavojingą judėjimo krypties keitimą. Tame pačiame vaizdo įraše užfiksuoti žvejai, vaikai yra taip toli nuo M. Č., kad jis savo veiksmais ne tik nesukėlė, bet ir negalėjo sukleti jiems pavojaus. Todėl nustačius, kad M. Č. nepadarė ATPK 124² str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo, jo skundas tenkintinas.

ATPK 78¹ str.1 d. numato atsakomybę už neteisėtą važiavimą vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis. Kaip nurodo apeliantas, jo veiksmai galėjo būti kvalifikuoti pagal šį straipsnį. Tačiau minėtas straipsnis numato atsakomybę ne už važiavimą ledu, bet už neteisėtą važiavimą ledu. Tai reiškia, kad ne kiekvienas važiavimas ledu yra neteisėtas ir M. Č. veiksmai turėtų būti įvertinti jų teisėtumo aspektu, kas išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų, todėl jo veiksmų perkvalifikavimo pagal kitą ATPK straipsnį nesprendžiamas.

Skundžiamu nutarimu paskirtos nuobaudos buvo subendrintos apėmimo būdu. Panaikinus nutarimo dalį dėl griežčiausios nuobaudos paskyrimo, likusios nuobaudos taip pat bendrinamos apėmimo būdu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300-302 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą patenkinti: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2014 m. kovo 18 d. nutarimą dalyje dėl ATPK 124² str. 2 d. pažeidimo panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Neskundžiamoje nutarimo dalyje paskirtas baudas pagal ATPK 123 str. 1 d, ir 134 str. 1 d. subendrinti ir galutinę nuobaudą M. Č. paskirti 120 Lt baudą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.