Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio pro­ce­so tvarka išnagrinėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-10 nutarimo E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. K. pagal Lietuvos Res­pu­bli­kos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 str. 1 d. surašytas dėl to, kad jis 2012-08-22, apie 21 val., (duomenys neskelbtini), prie savo mažamečių vaikų V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), konfliktavo su buvusia su­tuok­tine, rėkavo, tokiu savo elgesiu išgąsdino vaikus, šiais savo veiksmais teisėtą tėvų valdžią pa­nau­dojo priešingai vaikų interesams. Už tai Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-10 nutarimu E. K. nubaustas įspėjimu.

Motyvuojamoji dalis

E. K. apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas nai­ki­na­mas ir byla perduodama teismui tirti iš naujo.

Apylinkės teismas bylą išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukia­mam asmeniui nedalyvaujant. Nors duomenų apie jo prašymą 2012-09-10 10 val. numatytą posėdį atidėti nėra, E. K. prie apeliacinio skundo pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos ko­mi­­sa­ria­to išduotą pažymą, kad jo vairuojamas automobilis 2012-09-10 9.12 val. pateko į eismo įvykį ir buvo apgadintas. Spręstina, kad ši jo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis yra svarbi. Nesant apy­linkės teismo posėdžio protokolo, negalima patikrinti apylinkės teisme atlikto įrodymų ver­tinimo, nes nu­tarime jie tik abstrakčiai išvardinti. Nors ATPK 285 str. numatyta, kad nagrinėdamas ad­mi­nis­­tra­cinio teisės pažeidi­mo bylą, ko­legialus or­ga­nas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą na­gri­nė­jant apylinkės teisme (kai tai daro tei­sė­jas vien­asmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti ra­­šo­mas. Esant vien tik rašytiniams įro­dy­mams byloje ir neapklausus teisme pa­žei­di­mą padariusio as­mens ir visų svarbias aplinkybes ga­linčių paliudyti asmenų, ypač kai asmuo skun­de savo kaltę nei­gia, ir įvertinus tą aplinkybę, kad jis pirmas kreipėsi į policiją telefonu ir nuro­dė, kad buvusi žmona neleidžia pasimatyti su vaikais, kad bute yra girtaujama, kyla abejonė, ar apylinkės teis­mas nu­tari­me pagristai konstatavo, kad E. K. pripažino jam inkri­mi­nuo­jamą pažeidimą.

Be to, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojų (D. K., A. A., O. Z. ir ga­li­mai kitų) ir paties pažeidėjo, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės prak­ti­kos (Pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-881/2009), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vie­ninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę nei­gia. Neap­klausus liu­dytojų, kurių parodymai gali būti esminiai bylos baigčiai, sudaromos prie­laidos pažeisti Žmogaus tei­sių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. asmeniui suteiktą teisę admi­nis­tra­ci­nių tei­sės pažeidimų bylų procese pateikti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pa­grindu teis­mas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Vien tik rašytiniai pa­aiš­kinimai negali būti pri­ly­ginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Bylos na­gri­nėjimo teisme be­tar­piš­kumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas by­lą, privalo tie­sio­giai iš­tirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų pa­rodymus, spe­cia­lis­tų pa­aiš­ki­nimus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įro­dy­mus. Teis­mas šio principo nesilaikė. Šioje byloje akivaizdžiai pažeistas ir rungimosi prin­ci­pas, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo apribota teisė duoti pa­aiškinimus teisme apie pažeidimo aplinkybes, pateikti savo įrodymus, pareikšti prašymus ir pa­si­naudoti kitomis įsta­ty­mo jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, numatytomis ATPK 272 str.

Pagal ATPK 256 str. 3 d. pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio tei­sės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rin­kti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir ob­jek­tyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas neiš­siaiškino visų reikšmingų bylos ap­lin­ky­bių, nepašalino iškilusių prieštaravimų tarp byloje esančių paaiškinimų, nesurinko visų neabe­jo­tinai admi­nis­tra­cinėn at­sakomybėn traukiamo asmens kaltę pa­tvirtinančių įrodymų. Be to teismas pri­va­lo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti ar­gu­mentus, kodėl vie­nais įrodymais re­mia­si, o kitus atmeta. Nesurinkus pakankamai asmens kaltę pa­tvir­tinančių įro­dymų, nutarimas, kuriuo pa­skirta administracinė nuobauda, negali būti laikomas tei­sėtu. Dėl pa­mi­nėtų procesinių teisės nor­mų pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Šioje nutartyje paminėtų administracinio proceso teisės normų pažeidimų apeliacinės ins­tan­ci­jos teisme ištaisyti negalima, todėl skundžiamas Kauno miesto apylinkės teismo nutarimas yra nai­ki­na­mas, E. K. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios ins­tancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

E. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarimą panaikinti.

E. K. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios ins­tan­cijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.