- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-14
- Bylos Nr.
- 2S-1132-254/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02421-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Suinteresuotas asmuo
- akcinės bendrovės DnB bankas, V. B., L. B., uždaroji akcinė bendrovė „Žalias Ratas“
- Pareiškėjas
- B. J.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.22pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens akcinės bendrovės DnB bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-6949-475/2017 pagal pareiškėjos B. J. skundą dėl antstolio Raimundo Stanislausko veiksmų, suinteresuoti asmenys V. B., L. B., akcinė bendrovė DnB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Žalias Ratas“, antstolis Raimundas Stanislauskas, R. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjos B. J. skundą dėl antstolio Raimundo Stanislausko veiksmų, suinteresuoti asmenys V. B., L. B., akcinė bendrovė DnB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Žalias Ratas“, antstolis Raimundas Stanislauskas, R. J.. Skunde nurodoma, kad antstolio Raimundo Stanislausko žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0070/15/00152 dėl skolos išieškojimo iš B. J., L. B. ir V. B. turto. Antstolis 2017 m. sausio 27 d. paskelbė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo, prekybos patalpų, butų) pirmąsias varžytynes už bendrą 3 053 757 Eur kainą, turtą pardavinėjant kaip turtinį kompleksą, bei nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo) ir esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo, kavinės) antrąsias varžytynes už bendrą 163 800 Eur kainą, turtą taip pat pardavinėjant kaip turtinį kompleksą. Pareiškėja nurodė, kad antstolis turtą nepagrįstai parduoda kaip kompleksą, bet ne kaip atskiras patalpas ir butus, be to neatliko turto kaip komplekso rinkos vertės nustatymo ekspertizės; prekybos patalpos pardavinėjamos pirmųjų varžytynių kaina, nors jos jau buvo pardavinėjamos pirmosiose varžytynėse; skolininkų B. J. ar R. J. atžvilgiu pirmosios varžytynės buvo vykdomos, todėl dabar antstolis turėjo teisę skelbti tik antrąsias varžytynes su atitinkamai mažesne kaina. Pareiškėja B. J. skundo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti visus išieškojimų ir realizavimo veiksmus vykdymo procese.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjos B. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00152 sustabdė turto realizavimo veiksmus iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas.
Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 8 d. nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, nesustabdžius antstolio veiksmų ir leidus vykdyti paskelbtas varžytynes, atskirojo skundo nagrinėjimas netektų prasmės, kadangi pareiškėjai palankaus sprendimo priėmimo atveju, turtą kaip kompleksą gali įsigyti varžytynių dalyvis ir pareiškėja nebegalėtų siūlyti savo pirkėjo. Be to, teismui pripažinus antstolio veiksmus dėl varžytynių paskelbimo neteisėtais, būtų ginčijamas ir galimas įvykusių pirmųjų varžytynių rezultatas, tai yra kiltų papildomi teisiniai ginčai, todėl nukentėtų ir išieškotojo interesai kuo greičiau susigrąžinti pagal kredito sutartį perduotus pinigus. Tuo tarpu, teismui atmetus pareiškėjų skundą, antstolis galėtų toliau vykdyti išieškojimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė DnB bankas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir išspręsti klausimą iš esmės, pareiškėjos B. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetant. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus: Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad pareiškėjos skundo reikalavimai dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir esančio (duomenys neskelbtini) (turto komplekso – kavinės), varžytinių paskelbimo neteisėtumo yra visiškai nemotyvuoti, todėl akivaizdžiai nepagrįsti. Pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų nėra nurodžiusi jokių argumentų dėl kavinės antrųjų varžytynių paskelbimo neteisėtumo. Skunde nurodyti tik argumentai dėl pastato varžytynių kainos ir visų pastate esančių patalpų pardavimo komplekse nepagrįstumo. Tokiu būdu teismas akivaizdžiai netinkamai įvertino būtiną laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškinio (skundo) reikalavimų tikėtiną pagrįstumą. Teismas netinkamai įvertino ir pareiškėjos skundo reikalavimų, susijusių su nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (turto komplekso – pastato) varžytynių paskelbimu, pagrįstumą. Pareiškėja neįrodė, kad butai ir prekybos patalpos, esančios pastate, neteisėtai iš varžytynių parduodami komplekse. Butai ir prekybos patalpos, kurias nuspręsta parduoti kartu viename turtiniame komplekse, yra tame pačiame pastate – daugiabutyje gyvenamajame name su verslo patalpomis. Nors butai ir komercinės patalpos yra suformuotos ir įregistruotos atskirais turtiniais vienetais, tačiau pastato statybos užbaigimas nėra tinkamai teisiškai įformintas. Visą šį turtinį kompleksą įsigijęs asmuo turės pareigą tinkamai įforminti pastato statybos užbaigimą, nes tik tada jis galės būti naudojamas pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, vykdymo procese buvo nuspręsta visas pastate esančias patalpas (butus ir prekybos patalpas), taip pat po pastatu esantį įkeistą žemės sklypą, iš varžytynių pardavinėti komplekse.
Pareiškėja nepagrindė skundo teiginių, kad iš varžytynių turto kompleksas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), parduodamas už nepagrįstą kainą. Kaip nurodė pati pareiškėja, įkeistas nekilnojamasis turtas buvo įvertintas antstolio paskirto eksperto ir įkainotas 2016 m. balandžio 14 d. patvarkymu bendra 3 988 000 Eur suma. Pastate esančios patalpos – butai ir prekybos patalpos buvo įvertinti kaip atskiri turto vienetai, todėl jas parduodant komplekse bendra pradinė pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse nustatyta atsižvelgiant į jų bendrą rinkos kainą (sudėjus visų atskirtų patalpų rinkos vertę pagal įkainojimą). Taigi jokių pažeidimų, nustatant pradinę turto pardavimo kainą iš pirmųjų varžytynių, antstolis nepadarė.
Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatsižvelgė į pateiktus įrodymus apie pareiškėjos nesąžiningumą, taip pat neįvertino ir išieškotojo banko neproporcingo interesų pažeidimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėja dėl tų pačių antstolio veiksmų 2017 m. sausio 30 d. yra pateikusi skundą Kauno apylinkės teismui. 2017 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-6370-1041/2017 teismas atsisakė taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sprendė, jog nėra pagrindų stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00152. Dar vienas pareiškėjos prašymas dėl vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje stabdymo buvo atmestas ir 2017 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-5818-918/2016. Pareiškėja visomis priemonėmis siekia, kad vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje būtų sustabdyti, todėl pateikė dar vieną skundą dėl tų pačių antstolio veiksmų ir dar vieną prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėja neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių jos, kaip skolininkės, interesams būtų padaryta žala. Priešingai, pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sustabdytų 6 900 000 Eur viršijančios skolos išieškojimą banko naudai, kuris ir taip dėl nuolatinių skolininkų ir su jais susijusių asmenų nepagrįstų skundų dėl antstolio veiksmų nuolatos vilkinamas. Skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai pažeidžia hipotekos kreditoriaus turtinius interesus.Atsiliepimu į atskirąjį skundą, pareiškėja B. J. prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra žemės sklypas bei atskirai kaip savarankiški suformuoti nekilnojamojo turto objektai – prekybos patalpos bei butai, kurie yra savarankiški nekilnojamojo turto objektai ir VĮ „Registrų centras“ registruoti atskirais unikaliais numeriais. Vykdomojoje byloje esantis šio turto įvertinimas ir įkainojimas yra atliktas atskirų šių turtinių vienetų atžvilgiu (butų, prekybos patalpų, žemės sklypo). Taigi vertė yra nustatyta atskirai kiekvieno objekto, o ne turtinio komplekso bendrai. Tačiau varžytynėse yra pardavinėjamas visas turtas kaip kompleksas už 3 053 757 Eur (kaip vienas objektas), taigi potencialiems pirkėjams nėra galimybės nusipirkti atskirus butus ar kelis jų. Antstolis nepateikė jokio teisinio ir faktinio pagrindimo, kodėl buvo pasirinktas toks varžytynių būdas, ypač turint omenyje, kad turtinio komplekso (kaip vientiso turto) vertė nėra lygi ir negali būti prilyginama atskirų kompleksą sudarančių objektų vertei.
Nei antstolis, nei apeliantas (išieškotojas) neturi teisės vienašališkai be pagrindo nuspręsti nepardavinėti turto iš antrųjų varžytynių, o pardavinėti turtą sujungtą su kitu turtu ir viską komplekse. Tokiems veiksmais turi būti objektyvus ir teisėtas pagrindas. Vykdomojoje byloje nėra jokių sprendimų ar patvarkymų, kuriais remiantis būtų pirmosios vykdytos varžytynės pripažintos negaliojančiomis ir pakeista turto pardavimo tvarka, t. y. kad būtų motyvuotai nuo atskirų patalpų pardavinėjimo pereita prie komplekso pardavimo.
Antstolis paskelbė varžytynes, esant aiškiems neatitikimams dėl turto kainos. Antstolis akivaizdžiai neteisėtai forsuoja turto pardavimą tokiu būdu, kad turtas būtų patrauklus tik pasirinktiems pirkėjams, tikėtinai, jau esant neteisėtiems susitarimams dėl turto įsigijimo. Tokiomis sąlygomis įkeisto turto (atskiro buto, atskiros prekybinės patalpos) negali įsigyti pirkėjai, kuriems toks turtas yra reikalingas. Turtą yra stengiamasi parduoti tik stambiems investuotojams už bendrą komplekso kainą, taip apribojant galimybes turtą įsigyti visiems norintiems.
Turtas pardavinėjamas kaip kompleksas be jokio pagrindimo, nuo turto vertinimo (ekspertizės) yra praėjęs itin ilgas laikas ir nustatyta vertė neatitinka realios rinkos vertės. Negali susiklostyti tokia situacija, kad iš varžytynių turtas pardavinėjamas už kainą, kuri yra nustatyta prieš kelis metus. Tokia kaina neatitinka rinkos vertės šiuo metu, todėl yra pažeidžiamas vienas iš pagrindinių varžytynių reikalavimų - tinkamas iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas.
Apeliantas klaidina teismą nurodydamas, kad dėl nuolatinių skundų išieškojimas iš įkeisto turto vyksta jau ne vienerius metus. Iš vykdomosios bylos matyti, kad jokie skundai nebuvo teikiami, procesas nebuvo vilkinamas. Nurodyti apelianto argumentai yra visiškai nepagrįsti. Skundai buvo teikiami tik 2017 metais, kai buvo turtas pardavinėjamas skolininkų pasiūlytiems pirkėjams. Tačiau šie skundai jokia forma nėra ir negali būti pripažįstami pareiškėjos nesąžiningumu ar piktnaudžiavimu teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00152 sustabdyti turto realizavimo veiksmus iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas.Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia Civilinio proceso kodekso (CPK) nustatyta tvarka. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015). Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tačiau pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2014m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-850/2014).Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Raimundas Stanislauskas vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00152 vykdo Kauno apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-15580-657/2011 dėl 6 983 389,28 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos skaičiuojant nuo 2011 m. liepos 28 d. iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo, išieškojimo iš skolininkų L. B., B. J., R. J., V. B. ir UAB „Žalias ratas“ turto išieškotojo AB DNB bankas naudai. Antstolis vykdomojoje byloje 2017 m. sausio 27 d. priėmė patvarkymus skelbti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo, prekybos patalpų, butų) pirmąsias varžytynės už bendrą 3 053 757 Eur kainą, šį turtą pardavinėjant kaip turtinį kompleksą, bei nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo) ir esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo, kavinės) antrąsias varžytynes už bendrą 163 800 Eur kainą, šį turtą taip pat pardavinėjant kaip turtinį kompleksą. Apeliantė nurodo, kad pareiškėja nemotyvavo ir tikėtinai nepagrindė savo skundo reikalavimų dėl antstolio veiksmų neteisėtumo tiek dėl nekilnojamojo turto pirmųjų ir antrųjų varžytinių paskelbimo, tiek ir dėl turto kainos nustatymo bei jo pardavinėjimo kaip turtinio komplekso. Pabrėžė, kad nors butai ir komercinės patalpos yra suformuotos ir įregistruotos atskirais turtiniais vienetais, tačiau pastato statybos užbaigimas nėra tinkamai teisiškai įformintas. Todėl visą šį turtinį kompleksą įsigijęs asmuo turės pareigą tinkamai įforminti pastato statybos užbaigimą, nes tik tada jis galės būti naudojamas pagal paskirtį. Byloje nėra duomenų apie minėto pastato statybos užbaigimo teisinį įforminimą, o Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-34/2011 pripažintas negaliojančiu 2008 m. vasario 21 d. išduotas pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Pareiškėja šios bylos nagrinėjime dalyvavo, todėl apeliantės nurodomos aplinkybės negalėtų būti jai nežinomos. Sutiktina su apeliante, kad pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų tik nurodė, kad turtas negalėtų būti pardavinėjamas kaip turtinis kompleksas, tačiau savo argumentų nemotyvavo, kas duoda pagrindą manyti, kad šiuo aspektu savo skundo ji tikėtinai nepagrindė. Dėl pareiškėjos skundo argumentų dėl netinkamai nustatytos kainos pažymėtina, kad remiantis CPK 618 straipsnio 4 dalimi, jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustato ekspertas, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. CPK 718 straipsnyje nurodyta, kad pirmosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad turto kompleksas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įvertintas antstolio paskirto eksperto ir įkainotas antstolio 2016 m. balandžio 14 d. patvarkymu bendra 3 988 000 Eur suma, atsižvelgiant į eksperto nustatytą turto rinkos vertę. Pastate esančios patalpos buvo įvertintos kaip atskiri turto vienetai, bendra pradinė turto pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse buvo nustatyta pagal bendrą rinkos kainą, sudėjus visų patalpų rinkos vertę pagal įkainojimą. Pareiškėja tik nurodė, kad turto kaina, jį paduodant kaip turtinį kompleksą, galėtų būti kitokia, tačiau savo manymą pagrindžiančių duomenų ji nepateikė. Tokiu atveju nėra pagrindo išvadai, kad ji tikėtinai pagrindė savo skundo argumentus ir šiuo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-6370-1041/2017 buvo atsisakyta taikyti nagrinėjamu atveju 2017 m. vasario 8 d. nutartimi pritaikytas tapačias laikinąsias apsaugos priemones, teismui nenustačius pagrindų stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00152. Šioje byloje pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl antstolio veiksmų, kadangi nesutiko su antstolio 2017 m. sausio 27 d. patvarkymais dėl pirmųjų ir antrųjų varžytynių paskelbimo. Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-5818-435/2016 B. J. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visus turto išieškojimo ir realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00152 - buvo atmestas, Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.Įvertinus šios nutarties 7 – 9 punkto faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad B. J. tikėtinai nepagrindus savo skundo dėl turto pardavimo kaip komplekso neteisėtumo, turto nepagrįstos kainos nustatymo, ji neįrodė vienos iš būtinų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kurią privalo įrodyti laikinąsias apsaugos priemones prašantis taikyti asmuo (CPK 12, 178 str.). Pažymėtina, kad vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti vykdymo veiksmus. Remiantis LITEKO duomenimis, antstolis Raimundas Stanislauskas 2017 m. vasario 3 d. pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/1500152 netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2YT-8713-924/2017 pagal pareiškėjų B. J., P. K., V. Č. skundus dėl antstolio Raimundo Stanislausko veiksmų nutraukė, pareiškėjams atsisakius nuo skundų. O tai reiškia, kad negalima konstatuoti ir antrosios sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kuomet dar neįsiteisėjusia teismo nutartimi buvo patenkintas pareiškėjos prašymas dėl atsisakymo nuo skundo dėl antstolio veiksmų neteisėtumo vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00152.Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vykdymo procese, todėl ginčijama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
B. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.