Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Simona Dementavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos skolininkės B. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00152, suinteresuoti asmenys skolininkai R. J., V. B., L. B., išieškotojas akcinė bendrovė DNB bankas, mažoji bendrija „Bijūna“, uždaroji akcinė bendrovė „Gintaja“, uždaroji akcinė bendrovė „Žalias ratas“, P. K. ir antstolis R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiuo atveju būtina stabdyti vykdymo veiksmus, nes varžytynes laimėjus pirkėjui, turtas nebegalės būti parduodamas pareiškėjos pasiūlytiems pirkėjams, didinamos vykdymo išlaidos, be to, siekiant išvengti tolimesnių teisminių procesų (varžytynių pripažinimo negaliojančiomis, žalos dėl antstolio veiksmų atlyginimo, ko pasekoje nukentėtų ir išieškotojo interesai kuo greičiau atgauti pinigines lėšas pagal kredito sutartį). Tuo tarpu teismui atmetus pareiškėjos skundą, antstolis galėtų toliau vykdyti išieškojimą ir paskelbti naujas varžytynes.

Antstolis neturėjo pagrindo parduoti areštuotą turtą skolininkų pasiūlytiems pirkėjams, nes nebuvo tenkintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 704 straipsnyje nustatytos sąlygos dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui. Skolininkų pasiūlyti pirkėjai į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė mažesnę pinigų sumą, nei yra įkainotas išvaržomas turtas.

Vykdomojoje byloje išieškoma skola bankui yra žymiai didesnė už areštuoto turto vertę.

Antstolis neturėjo pagrindo parduoti areštuotą turtą skolininkų pasiūlytiems pirkėjams, nes nebuvo tenkintos CPK 704 straipsnyje nustatytos sąlygos dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui. Skolininkų pasiūlyti pirkėjai į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė mažesnę pinigų sumą, nei yra įkainotas išvaržomas turtas.

Nepagrįsto skundo užtikrinimui laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Pareiškėja tik siekia vilkinti vykdymo veiksmus, kurie ir taip jau ilgą laiką vyksta dėl nuolatinių skolininkės, bendraskolės L. B. ar šių skolininkių įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Žalias rastas“ nuolatinių skundų dėl antstolio veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmetamas.

Pareiškėja CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka antstoliui pateikė 2017 m. sausio 30 d. skundą dėl antstolio veiksmų (antstolio kontoroje gautas 2017 m. sausio 31 d.), kuriuo prašoma panaikinti antstolio 2017 m. sausio 27 d. patvarkymus skelbti turto varžytynes. Šioje byloje pareiškėja pateikė teismui vieną skundo egzempliorių, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo – taikymo galimybę. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjamu atveju – sustabdant vykdymo veiksmus, būtina siekti proceso šalių – išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros, nepažeisti proporcingumo principo. Be to, vykdymo veiksmų sustabdymas turi būti būtinas, teisėtas ir pagrįstas bei adekvatus siekiamam tikslui.

Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (šiuo atveju pareiškėjos) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Teismas pritaria išieškotojo ir antstolio pozicijai, kad šioje proceso stadijoje preliminariai yra pagrindas spręsti, kad skolininkės skundas dėl antstolio veiksmų negalės būti tenkinamas.

CPK 704 straipsnyje reglamentuota, kad iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Jeigu iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas ir turtas parduodamas skolininko pasiūtam pirkėjui.

Ši norma reiškia, kad tais atvejais, kai į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertės suma, antstolis turi imtis atitinkamų procesinių veiksmų turtui realizuoti skolininko pasirinktu būdu ir nutraukti turto pardavimo iš varžytynių procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005), nepaisant to, kad minėta suma nepadengia įsiskolinimo ar vykdymo išlaidų, tačiau atitinka nustatytą įsigyjamo turto rinkos vertę. Esminis argumentas, kodėl bankas ir antstolis nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad skolininkų (įskaitant pareiškėjos) pasiūlyti pirkėjai į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė mažesnę pinigų sumą, nei yra įkainotas išvaržomas turtas, t. y.

0,0494 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), bei 0,0136 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įkainotas antstolio 2015 m. lapkričio 27 d. patvarkymu už bendrą 273 000 Eur sumą (v. b. l. 373, 372). Skolininkai šį turtą prašė parduoti jų siūlomam pirkėjui P. K. už 174 000 Eur (t. y. 99 000 Eur suma mažiau, nei įkainota) ir būtent 174 000 Eur šis pirkėjas buvo įnešęs į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 1308, 1309, 811).

Butai ir negyvenamosios patalpos pastate (unikalus Nr. 4400-1489-8923), adresu (duomenys neskelbtini), įkainoti antstolio 2016 m. balandžio 14 d. patvarkymu už bendrą 3 988 000 Eur sumą (v. b. l. 777). Skolininkai šį turtą prašė parduoti jų siūlytiems pirkėjams už 2 601 001 Eur (1 386 999 Eur suma mažiau, nei įkainota) ir būtent tokią sumą pirkėjai buvo įnešę į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 1310).

Akivaizdu, kad skolininkų (įskaitant pareiškėjos) pasiūlyti pirkėjai į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 1 485 999 Eur (174 000 Eur + 2 601 001 Eur) mažesnę pinigų sumą, nei yra įkainotas išvaržomas turtas.

Kita vertus, pagal CPK 704 straipsnio 2 dalį varžytynės taip pat nutraukiamos sumokėjus ir mažesnę nei areštuoto turto vertės sumą. Tačiau tokiu atveju antstolis privalo užtikrinti, kad perleidžiamo turto kaina nebus mažesnė nei įsiskolinimų ir vykdymo išlaidų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2005; 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2005) ir bus apsaugotos visų suinteresuotų asmenų, turinčių teises į parduodamą turtą (CPK 707 straipsnio 1 dalies 8 punktas) bei prie išieškojimo prisijungusių kreditorių teisės (CPK 759 straipsnis).

Akivaizdu, kad ir šios sąlygos skolininkų pasiūlyti pirkėjai neįvykdė: turtas įkainotas 4 261 000 Eur (273 000 Eur + 3 988 000 Eur), o vykdomojoje byloje išieškoma skola bankui sudaro daugiau nei 6 900 000 Eur, t. y. skola bankui yra žymiai didesnė už areštuoto turto vertę.

Svarbu yra tai, kad pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visiškai neargumentuoja, jog pasiūlytų pirkėjų įnašai pakankami skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, ar kad įnešta suma nėra mažesnė, nei įkainoto išvaržomo turto vertė, kas sukeltų abejones dėl preliminaraus skundo nepagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai, kad į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkų pasiūlytų pirkėjų įneštos lėšos žymiai mažesnės nei vykdomojoje byloje realizuojamo turto vertė pagal antstolio įkainojimą, paremtą ekspertizės išvadomis (abu minėti įkainojimai atlikti vadovaujantis turto vertintojos uždarosios akcinės bendrovės „Ober-haus“ parengtomis ekspertizės ataskaitomis), o taip pat nei skola bankui, negalima padaryti priešingos išvados, nei kad skundas preliminariai nepagrįstas, kas sudaro pagrindą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti (tolios pozicijos buvo laikomasi Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2SP-5818-435/2017).

Kauno apylinkės teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144–145 straipsniais, 290–292 straipsniais, 510 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos skolininkės B. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00152, suinteresuoti asmenys skolininkai R. J., V. B., L. B., išieškotojas akcinė bendrovė DNB bankas, mažoji bendrija „Bijūna“, uždaroji akcinė bendrovė „Gintaja“, uždaroji akcinė bendrovė „Žalias ratas“, P. K. ir antstolis R. S., atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu per Kauno apylinkės teismą Kauno apygardos teismui.