- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- eB2-370-643/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01704-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- individualiai įmonei „Sava reklama“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei individualiai įmonei „Sava reklama“, trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo iškelti bankroto bylą atsakovei IĮ „Sava reklama“ motyvuodama tuo, kad IĮ „Sava reklama“ įsiskolinimas biudžetui 2019 m. rugsėjo 16 d. duomenimis sudaro 5 580,92 Eur, iš jų 3 531,30 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už savininką, 1 991,63 Eur įmokų privalomojo sveikatos draudimo įmokų už savininką ir 57,99 Eur delspinigių. Pareiškime taip pat teigiama, kad į raginimus reaguojama nebuvo. Be to, buvo bandoma skolą išieškoti priverstinai, tačiau įmonės savininkas į raginimus nereagavo, įsiskolinimo ir naujai priskaičiuotų įmokų toliau nemokėjo, taip pat nebuvo gauta lėšų iš antstolio.
Atsakovė IĮ „Sava reklama“ nepateikė teismui įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkančio atsiliepimo bei reikalaujamų dokumentų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.
Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185/2010; 2011-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2013-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2731/2013; 2014-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-462/2014; 2014-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).
Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies reikalavimus bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato bent vieną iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Viena iš šių sąlygų – įmonės nemokumas, yra apibrėžta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Įmonės nemokumui nustatyti reikia dviejų savarankiškų juridinių faktų: a) įmonė nevykdo įsipareigojimų; b) pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-823/2008). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018). Be to, vertinant įmonės mokumo situaciją, esminę reikšmę turi ne balanse apskaityta turto vertė, o reali į balansą įtraukto turto vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1164-330/2018).
Juridinių asmenų registre atsakovė įregistruota 2009 m. spalio 9 d. VSDFV duomenimis, 2019 m. gruodžio 9 d. įmonėje apdraustųjų asmenų nebuvo. Kelių transporto priemonių registro duomenimis įmonė transporto priemonių neturi. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, įmonė nekilnojamojo turto taip pat neturi. Be to, Juridinių asmenų registro duomenimis, finansinės atskaitomybės dokumentų nebuvo teikta.Iš antstolių informacinės sistemos matyti, kad antstolei buvo perduoti VSDFV sprendimai dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, tačiau nėra duomenų, kad buvo gauta lėšų, taigi galima daryti išvadą, kad įmonė lėšų neturi. Skolos išieškojimas ne teismo tvarka buvo nesėkmingas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad VSDFV 2012 m. spalio 4 d. išsiuntė raginimą Nr. (7.5) R-16344, 2013 m. gegužės 6 d. išsiuntė raginimą Nr. (7.5) R-4246, 2015 m. kovo 17 d. išsiuntė raginimą Nr. (7.5) R-4956 įmonės savininkui sumokėti įsiskolinimą, tačiau į raginimus reaguojama nebuvo. Be to, atsakovė turėdama tokią pareigą nepateikė įrodymų, kad ji yra moki (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 5 580,92 Eur, darytina išvada, kad įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Atsakovė nemoka socialinio draudimo įmokų valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, taikytos priverstinio poveikio priemonės dėl skolos išieškojimo nebuvo veiksmingos. Įvertinus ieškovo teismui pateiktus duomenis, teismas daro išvadą, kad įmonė yra nemoki, ji negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai, 2 straipsnio 8 punktas).
ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti bankroto administratorių. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį, bankroto administratorių teismas parenka naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa. Šia programa atrinktas bankroto administratorius UAB „Reniva“, kuris pareiškė sutikimą teikti atsakovui bankroto administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalies normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti administratorių neskundžiama ir neprivalo būti motyvuota (IBĮ 11 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
nutaria:
iškelti individualiai įmonei „Sava reklama“ (į. k. 302445475, registracijos adresas: I. Kanto al. 26-9, Vilnius) bankroto bylą.
Įmonės administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Reniva“ (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA213).
Taikyti bankrutuojančios individualiosios įmonės „Sava reklama“ (į. k. 302445475, registracijos adresas: I. Kanto al. 26-9, Vilnius) nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiniam turtui areštą, galiosiantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti 45 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.
1) atlikti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 7 dalies 8 punkte nurodytus veiksmus;
2) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui įmonės lėšų sąmatą sumai, kurią jis turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti;
3) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą įsiteisėjimo dienos sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą;
Įpareigoti paskirtą bankroto administratorių, sužinojus apie iškeltas bylas ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.
Įpareigoti bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
Nutarties dalį dėl nekilnojamojo turto ir kito ilgalaikio materialaus turto arešto vykdyti skubiai.
Išsiųsti nutarties kopiją Turto arešto aktų registrui ir Juridinių asmenų registrui.
Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.