- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-01
- Bylos Nr.
- e2S-1074-894/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00744-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Pareiškėjas
- E. J.
- Suinteresuotas asmuo
- K. J., I. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. skundą dėl notarės E. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys K. J., I. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas E. J. (toliau – pareiškėjas) skundu dėl notarės E. K. (toliau – notarė) veiksmų prašo panaikinti 2021 m. gruodžio 28 d. notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir įpareigoti išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į visą E. J. R. J. testamentu paliktą turtą, kurį sudaro butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas nurodė, kad testatorė R. J. 2020 m. gruodžio 21 d. savo ranka sudarė asmeninį testamentą, kuriame išreiškė valią jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą mirties atveju palikti pareiškėjui. (duomenys neskelbtini) R. J. mirė. Po jos mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi pareiškėjas, I. J. bei nepilnametis sūnus K. J.. 2021 m. rugpjūčio 24 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-13833-1052/2021 patvirtino R. J. surašytą asmeninį testamentą. Įsiteisėjusi nutartis buvo pateikta Kauno miesto 25-ojo notarų biuro notarei. Pareiškėjui buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, tačiau 2021 m. gruodžio 15 d. notarei buvo išsiųstas rašytinis prašymas išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą arba pateikti atsisakymą atlikti notarinį veiksmą. 2021 m. gruodžio 30 d. pareiškėjo atstovė gavo notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, kuriame nurodyta, kad notarė atsisako atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjui pagal testamentą, kol nebus išspręstas klausimas dėl privalomosios palikimo dalies. Pareiškėjas nurodo, kad tarp šalių jokių teisinių konfliktų nekilo ir nekyla iki šiol, todėl nėra jokių duomenų apie tai, kad tarp įpėdinių yra kilęs ginčas, dėl ko notarė negalinti išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo notarė E. K. atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Palikėja 2020 m. gruodžio 21 d. buvo sudariusi asmeninį testamentą, kuriuo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, paliko sūnui E. J.. Testamentas buvo patvirtintas 2021 m. rugpjūčio 24 d. teismo nutartimi. Palikėja turėjo nepilnametį sūnų K. J., kuris priėmė palikimą, vadovaujantis 2021 m. liepos 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-19107-429/2021. Nepilnamečiui įpėdiniui K. J. priklauso privaloma palikimo dalis ir įstatymo nustatyta tvarka jam turi būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į pusę tos dalies, kuri jam tektų, paveldint pagal įstatymą. Kadangi testamentinio įpėdinio E. J. įgaliotinė D. V. nurodė, kad E. J. nesutinka su paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją palikimo dalį išdavimu, notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į visą butą, buvo atsisakyta atlikti. Notarė prašė skundą atmesti, o jį tenkinus – nurodyti paveldėjimo liudijimų išdavimo tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiškėjo E. J. skundą dėl notarės E. K. veiksmų atmetė.
5. Teismas nustatė, jog atsisakyme atlikti notarinį veiksmą notarė nurodė, kodėl atsisako išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, nes prašoma jį išduoti visam testamente nurodytam turtui, tačiau esant nepilnamečiui įpėdiniui, jam priklauso privalomoji palikimo dalis ir įstatymo nustatyta tvarka jam turi būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į pusę tos dalies, kuri jam tektų paveldint pagal įstatymą.
6. Teismas konstatavo, jog sistemiškai aiškinant CK 3.72 straipsnio 2 dalį, CK trečiosios knygos XII skyriaus antrąjį skirsnį „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“, Valstybinio socialinio draudimo įstatymą bei Invalidų socialinės integracijos įstatymą, galima padaryti išvadą, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalyje numatytiems subjektams išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas, t. y. išlaikymas reikalingas tada, jeigu jie yra nepilnamečiai <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2005). Esant tokioms aplinkybėms, šiems asmenims turi būti išduotas privalomosios palikimo dalies paveldėjimo liudijimas. Kiti asmenys, pretenduojantys į palikimą, turi teisę ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
7. Teismas nustatė, kad testamentinis įpėdinis nesutiko dėl paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją palikimo dalį išdavimo, laikytina pakankama notarui padaryti išvadą, kad subjektinės teisės ir juridiniai faktai nėra neginčytini, todėl neturėjo pagrindo atlikti notarinį veiksmą. Notaras, kuris tvirtina tik neginčijamus sandorius ir juridinius faktus, neturėjo pagrindo spręsti klausimų, susijusių su ginču dėl privalomosios palikimo dalies nustatymu/nenustatymu ar nepilnamečio atsisakymu priimti privalomąją palikimo dalį.
8. Teismas nurodė, kad netenkinus pirmojo pareiškėjo skundo reikalavimo, ir preziumuojant nepilnamečio įpėdinio išlaikymo reikalingumą, atmetė ir antrą reikalavimą dėl notaro įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą E. J. R. J. testamentu paliktą turtą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas E. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį ir pareiškėjo skundą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Byloje nėra pagrindo spręsti, jog yra ginčas dėl privalomosios palikimo dalies, notarės atsisakymas išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą turėtų būti vertinamas kaip subjektyvus notarės požiūris, neva tokie ginčai gali kilti ateityje, kadangi tai yra tik pačios notarės deklaratyvūs, niekuo nepatvirtinti teiginiai.
1.2. Teisiniai ginčai tarp paveldėtojų nekyla. Pareiškėjui nurodžius, jog jis nesutinka, kad nepilnamečiam vaikui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomąją dalį, jokie teisiniai ginčai teismuose nebuvo pradėti. Teisme nėra užvesta byla dėl leidimo priimti privalomąją palikimo dalį nepilnamečio vaiko vardu ar dėl praleisto termino priimti privalomąją palikimo dalį atnaujinimo, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kitaip, nei nurodė notarė ir Kauno apylinkės teismas, nėra jokių duomenų apie tai, kad tarp įpėdinių yra kilęs ginčas. Sprendime konstatuotas faktas, neva notarė neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, kadangi yra ginčas dėl privalomosios dalies, neatitinka bylos aplinkybių, nes tarp šalių nėra jokių teisinių ginčų.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Teismas nurodė, kad išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas, t. y. išlaikymas yra reikalingas tada, kai vaikai yra nepilnamečiai. Tačiau prezumpcijai galioja nuginčijimo galimybė. 2021 m. lapkričio 24 d. notarė išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo pareiškėjas paveldi 3/8 dalis, I. J. paveldi 1/4 dalis, nepilnametis K. J. paveldi 3/8 dalis palikėjos R. J. turto, kurį sudaro: 1/4 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis garažo, esančio Kaune, V. K. pr. 122A-95; 1/4 dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis piniginių lėšų, esančių „Swedbank“ banko sąskaitoje; 1/4 dalis piniginių lėšų, esančių „Luminor“ banko sąskaitoje; 1/4 dalis gyventojų pajamų permokos valstybės biudžetui; 1/4 dalis sukaupto pensijų turto pagal pensijų kaupimo sutartį.
1.4. Nepilnametis K. J. yra įgijęs pakankamai turto, kurį turi galimybę realizuoti (parduoti arba nuomoti) ir gauti pajamų, reikalingų jo paties išlaikymui, kas reiškia, kad papildomas išlaikymas nepilnamečiam vaikui nėra reikalingas, su kuo sutinka ir nepilnamečio tėvas I. J., kadangi jokių prieštaravimų į pareiškėjo reikalavimus suinteresuotas asmuo nėra pateikęs. Nepilnametis K. J. paveldėjo ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir pinigines lėšas, tačiau į tai teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė, t. y. nevertino išlaikymo prezumpcijos nuginčijimo argumentų, apie juos nepasisakė.
1.5. Remiantis teismų praktika bei įstatymų nuostatomis, konstatuotina, kad net jeigu mirusysis turėjo nepilnamečių vaikų, kuriems yra preziumuojama privalomoji dalis į testamente nurodytą turtą dėl to, jog jiems yra reikalingas išlaikymas, tokia prezumpcija yra nuginčijama, jeigu pateikiama įrodymų, patvirtinančių, kad nepilnametis vaikas turi pakankamai turto ir piniginių lėšų, jog būtų patenkinti vaiko poreikiai. Byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad nepilnamečio vaiko K. J. turimas turtas ir pinginės lėšos yra pakankamos, kad būtų galima užtikrinti jo išlaikymą iki pilnametystės, ypatingai atsižvelgiant į faktą, kad I. J. šių argumentų neginčija.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo I. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiami šiais argumentais:
2.1. Jokių ginčų tarp I. J., kaip nepilnamečio vaiko K. J. įstatyminio atstovo, ir pareiškėjo nėra. Sutinka, kad jo sūnui E. J. būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą.
2.2. Nepilnamečiui sūnui K. J. papildomas išlaikymas nėra reikalingas, jam nereikalinga ir privalomoji palikimo dalis, nes sūnus paveldėjo pagal įstatymą. Nepilnamečiui nuosavybės teise priklauso dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena, dalis garažų bei piniginių lėšų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylą toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas skundas dėl notarės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
14. Pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Notariato įstatymo 26 straipsnis nurodo sąrašą notaro atliekamų notarinių veiksmų. Vadovaujantis CPK 511 straipsnio 1 dalimi, apskundimo teismui objektas gali būti ne tik atliktas notarinis veiksmas, bet ir atsisakymas atlikti notarinį veiksmą.
15. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo motina R. J. 2020 m. gruodžio 21 d. buvo sudariusi asmeninį testamentą, kuriuo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjui. (duomenys neskelbtini)R. J. mirė. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtino R. J. 2020 m. gruodžio 21 d. surašytą asmeninį testamentą. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 27 d. nutartimi išdavė teismo leidimą suinteresuotam asmeniui I. J. priimti nepilnamečio vaiko K. J. vardu palikimą, atsiradusį po jo motinos R. J. mirties, pagal antstolio sudarytą apyrašą. 2021 m. lapkričio 24 d. notarė E. K. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo E. J. paveldėjo 3/8 dalis, I. J. paveldėjo 1/4 dalis, o K. J. paveldėjo 3/8 dalis palikėjos turto.
16. 2021 m. gruodžio 14 d. pareiškėjo atstovė kreipėsi raštu į notarę, prašydama išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, nesutinkant jo išduoti, prašo išduoti atsisakymą atlikti notarinį veiksmą. Notarė 2021 m. gruodžio 28 d. atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes E. J. nesutinka su paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją palikimo dalį išdavimu nepilnamečiui K. J., kuriam reikalingas išlaikymas, todėl jis yra asmuo, pretenduojantis gauti privalomąją palikimą dalį.
17. Kasacinio teismo pasisakyta, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).
18. Paveldėjimo teisiniuose santykiuose nemažas vaidmuo tenka notarui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui. R. N. įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, notaras atlieka funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, todėl kiekvieną kartą, kai į notarą kreipiasi asmuo dėl paveldėjimo, notaras, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo, patikrina, ar nėra nepilnamečių įpėdinių, t. y. nustato, ar nėra įmanomas paveldėjimas transmisijos bei atstovavimo būdu (paveldėjimo pagal įstatymą atveju) bei ar nėra nepilnamečių, kuriems įstatymas nustato teisę į privalomąją palikimo dalį (paveldėjimo pagal testamentą atveju).
19. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad teisminiai ginčai tarp paveldėtojų nekyla, teisme nėra užvesta byla dėl leidimo priimti privalomąją palikimo dalį nepilnamečio vaiko vardu ar dėl praleisto termino priimti privalomąją palikimo dalį atnaujinimo, todėl nėra jokių duomenų apie tai, kad tarp įpėdinių yra kilęs ginčas.
20. Pažymėtina, kad atsisakyme atlikti notarinį veiksmą notaras pažymėjo, kad atsisako išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, nes prašoma jį išduoti visam testamente nurodytam turtui, tačiau esant nepilnamečiui įpėdiniui, kuriam reikalingas išlaikymas, priklauso privalomoji palikimo dalis ir įstatymo nustatyta tvarka jam turi būti išduodamas paveldėjimo liudijimas į pusę tos dalies, kuri jam tektų paveldint pagal įstatymą.
21. Nepilnamečiai paveldi pagal įstatymą arba pagal testamentą, tačiau visais atvejais ne mažiau kaip privalomąją palikimo dalį. CK 5.20 straipsnyje nurodyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai) kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
22. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, testamento laisvė yra laisvės disponuoti nuosavybe išraiška paveldėjimo teisėje, kuria remdamasis palikėjas, sudarydamas testamentą, gali būti užtikrintas, kad po mirties jo sukauptas turtas bus paveldėtas pagal jo valią. Šio principo veikimas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Tokio ribojimo įtvirtinimo būtinybę lemia kitas paveldėjimo teisės principas – privalomųjų įpėdinių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principas. Jo esmė – Europos teisės kultūroje susiformavusi nuostata, kad, palikėjui piktnaudžiavus testamento laisve ir artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalinus nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikiant jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos nariams remiasi šeimos narių solidarumo samprata, kuri šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, šiuo atveju – rūpintis savo šeimos narių gerove. Taigi, ribodamas testamento laisvę, įstatymų leidėjas gina viešąjį interesą ir, derindamas nurodytus principus bei užtikrindamas palikėjo ir jo šeimos narių bei visuomenės interesų pusiausvyrą, stiprina šeimos vienybės ir šeimos narių tarpusavio atsakomybės suvokimą visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose Nr. 35. Teismų praktika).
23. Įpėdinio, paveldinčio teisės į privalomąją palikimo dalį pagrindu, teisinis statusas paveldėjimo santykiuose yra lygiavertis įpėdiniams pagal testamentą arba įpėdiniams pagal įstatymą, todėl nepilnametis, įgyvendindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, paveldi ne tik palikėjo turtą, bet ir jo skolas, jei tokių esama. Dėl šios priežasties, paveldint privalomąją dalį, kaip ir kitais nepilnamečių paveldėjimo atvejais, būtinas teismo leidimas priimti palikimą. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-19107-429/2021 išdavė teismo leidimą I. J. jo nepilnamečio sūnaus K. J. vardu priimti palikimą, likusį po jo motinos R. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pagal apyrašą, sudarytą CK nustatyta tvarka.
24. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sistemiškai aiškinant CK 3.72 straipsnio 2 dalį, CK trečiosios knygos XII skyriaus antrąjį skirsnį „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“, Valstybinio socialinio draudimo įstatymą bei Invalidų socialinės integracijos įstatymą, galima padaryti išvadą, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalyje numatytiems subjektams išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas, t. y. išlaikymas reikalingas tada, jeigu jie yra nepilnamečiai. Kiti asmenys, pretenduojantys į palikimą, turi teisę ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskiruoju skundu ginčija nepilnamečio K. J. išlaikymo reikalingumo prezumpciją, t. y. nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad nepilnametis K. J. po R. J. mirties paveldėjo ne tik nekilnojamąjį turtą, tačiau ir pinigines lėšas, todėl teismas nevertino prezumpcijos nuginčijimo argumentų ir apie juos nepasisakė.
26. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto teiginiais. Pažymėtina, kad pareiškėjas pasirinko savo teisių gynimo būdą skųsdamas notarės veiksmus, kas aiškiai apibrėžė nagrinėjamo skundo ribas CPK XXXI skyriuje numatyta tvarka.
27. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas.
28. Pažymėtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikdamas skundą dėl notarės veiksmų, neginčijo nepilnamečio K. J., kuriam yra preziumuojama privalomoji dalis į testamente nurodytą turtą, išlaikymo reikalingumo. Pirmosios instancijos teismui skundžiamoje nutartyje nurodžius, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalyje numatytiems subjektams išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas, pareiškėjas tik atskirajame skunde nurodė, kad jis ginčija nepilnamečio K. J. išlaikymo reikalingumo prezumpciją. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, teisingai apibrėžęs pareikšto skundo nagrinėjimo ribas, visiškai pagrįstai nevertino privalomo išlaikymo reikalingumo prezumpcijos nuginčijimo klausimo, nes kaip minėta, pareiškėjas tokio klausimo ir nekėlė, ir dėl jo nepasisakė. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas tik patikrino, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atskirojo skundo argumentai, dėl privalomojo išlaikymo reikalingumo prezumpcijos nuginčijimo, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos dėl notaro veiksmų (ne)teisėtumo išnagrinėjimui, todėl plačiau dėl jų nepasisako.
30. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.