Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimas, 2-127-940/2021

Teismas: Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-02-19
Bylos Nr.: 2-127-940/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-03318-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė (pirm.)
Ieškovas: R. P.
Atsakovas: J. P.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Panevėžio apskrities VTAS
Trečiasis asmuo: Uždaroji akcinė bendrovė "GELVORA", Lindorff Oy filialas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai: Simonas Janušaitis, Sigitas Gedvilas

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė byla Nr. 2-127-940/2021Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03318-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.2.; 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13. (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 19 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė,sekretoriaujant Irenai Miliukienei,dalyvaujant ieškovo R. P. atstovui advokatui Simonui Janušaičiui,atsakovės J. P. atstovui advokatui Sigitui Gedvilui,nedalyvaujant ieškovui R. P., atsakovei J. P.,

trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės „GELVORA“, Lindorff Oy filialo atstovams,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei J. P. ir pagal atsakovės J. P. priešieškinį ieškovui R. P., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „GELVORA“, Lindorff Oy filialas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas R. P. galutinai suformulavęs savo reikalavimus 2020 m. liepos 15 d. pateiktu ieškiniu prašo: 1) santuoką tarp ieškovo R. P. ir atsakovės J. P., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nenustatyti termino susitaikymui; 2) iš ieškovo R. P. priteisti nepilnamečių vaikų R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam vaikui atskirai nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę J. P.; 3) nustatyti, jog ieškovo R. P. įsipareigojimai kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal vykdomąsias bylas 0034/19/00857, 0090/17/01326 ir Lindorff Oy filialui pagal vykdomąją bylą 0087/12/01204 toliau vykdomi asmeniškai R. P.; 4) nustatyti, kad atsakovės J. P. įsipareigojimai kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal vykdomąją bylą 0036/19/02595 toliau vykdomi asmeniškai J. P.; 5) nustatyti, jog R. P. ir J. P. įsipareigojimai kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „GELVORA“ pagal vykdomąsias bylas 0114/17/00586, 0161/16/03096, 0161/18/01520 toliau vykdomi solidariai R. P. ir J. P.; 6) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokinę pavardę – P., atsakovei jos ikisantuokinę pavardę – J.; 7) priteisti ieškovui iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir išlaidas už advokato paslaugas.

2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad pirmuosius santuokos metus ieškovas su atsakove sutarė gerai, susilaukė bendrų vaikų. 2017 gruodį visa šeima išskrido gyventi į Jungtinę Karalystę, kadangi pradėjo trūkti pinigų pragyvenimui. Ten vaikai pradėjo lankyti mokymosi įstaigą (duomenys neskelbtini). Tačiau laikui bėgant santykiai šeimoje blogėjo, sutuoktiniai pradėjo negyventi santuokinio gyvenimo, išryškėjo skirtingi interesai bei poreikiai, paaiškėjo, kad ieškovas ir atsakovė skirtingų charakterių ir įsitikinimų žmonės, skiriasi jų požiūriai į šeimą, šeimos santykius, gyvenimo vertybes ir kitus siekius, todėl tokie santykiai nebeturi prasmės ir santuokoje likti toliau nėra galimybės. Esant išvardytoms aplinkybėms, toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas.

3. Ieškovas nurodė, kad dirba sezoninį darbą (duomenys neskelbtini), kur priklausomai nuo sezono, jo pajamos svyruoja nuo 50 - 300 svarų per savaitę, t. y. nuo 200 iki 1200 svarų per mėnesį. Iš šių pajamų ieškovas turi ne tik apmokėti nuomą (400-500 svarų per mėnesį, kadangi nuosavo būsto užsienyje neturi), bet taip pat patenkinti ir savo bent minimalius poreikius (maistas, drabužiai, telefono išlaidos, kelionės išlaidos į darbą ir pan.), kas per mėnesį sudarų apie 500 svarų išlaidų. Ieškovo sąskaitoje liko tik 33 svarai. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinė J. P. gauna iš valstybės paramą vaikams, o ieškovas turi finansinių įsipareigojimų, jo atliekamas grynąsias pajamas per mėnesį, bei tai, kad turi iš kitos santuokos du vaikus (E. P., gim. (duomenys neskelbtini), E. P., gim. (duomenys neskelbtini)), kuriems taip pat reikalinga parama, ieškovas būtų pajėgus vaikams skirti po 100 Eur periodinių mokėjimų kiekvienam vaikui atskirai kas mėnesį.

4. Ieškovas pažymėjo, jog išlaikymo iš atsakovės nereikalauja. Patvirtino, kad jokio dalintino nekilnojamojo ir kilnojamo turto neturi. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovės nurodytas automobilis Audi A4 nebuvo įgytas ieškovo vardu, šio automobilio jau faktiškai nebėra ir vien tik baudos skyrimas nepagrindžia, jog ieškovas yra automobilio savininkas.

5. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad ieškovas išlaikymo įsiskolinimą neigia. Atsakovė neįrodė vaikų poreikių, ieškovas sutiktų mokėti iki 200 eurų išlaikymą vaikams. Pažymėjo, kad metinės ieškovo pajamos neatskaičius mokesčių yra 19 141,91 svarų.

6. Atsakovė su ieškovo pateiktu ieškiniu nesutinka. 2020 m. spalio 29 d. pateiktame priešieškinyje prašo: 1) santuoką, sudarytą tarp R. P. ir J. P., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nepilnamečių vaikų R. P. ir A. P. gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. P.; 3) priteisti iš ieškovo R. P. nepilnamečių vaikų R. P. ir A. P. išlaikymui po 220 svarų (244 eurai) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės; 4) priteisti iš ieškovo R. P. nepilnamečių vaikų R. P. ir A. P. išlaikymo įsiskolinimą po 220 svarų (244 eurų) nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.; 5) nustatyti, kad ieškovas R. P. turi teisę maksimaliai bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais; 6) priteisti iš ieškovo R. P. atsakovei J. P. 700 svarų (788 Eur) piniginę kompensaciją už turto (automobilio) dalybas, ieškovui R. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 7) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę – P.; 8) pripažinti, kad R. P. skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Lindorff Oy filialui yra asmeninės ieškovo R. P. prievolės; 9) pripažinti, kad atsakovės J. P. skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos yra asmeninė J. P. prievolė; 10) pripažinti, kad ieškovo R. P. ir J. P. skola UAB GELVORAI yra jų solidari prievolė; 11) priteisti iš ieškovo R. P. atsakovės J. P. naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

7. Atsakovė priešieškinyje, atsiliepime nurodė, kad ieškovas dirba 4 darbuose, kur minimalus darbo užmokestis yra 500 svarų, taigi jo mėnesinės minimalios pajamos yra ne mažiau kaip 2000 svarų. Ieškovas gyvena su kita moterimi, o Jungtinėje Karalystėje tai laikoma partneryste ir abu partneriai apmoka lygiomis dalimis nuomos mokestį. Atsakovė žino, kad 2019 metais ieškovas gavo pajamų virš 20 000 svarų, t. y. per mėnesį vidutiniškai 1 666 svarai. Atsakovė pažymėjo, jog palaiko ryšius su ieškovo buvusia sutuoktine V. P. (dabar Š.), kuri atsakovei pasakė, kad ieškovas nuo 2018 metų savo dukrai E. neteikia jokio išlaikymo, o sūnus E. jau yra pilnametis, dirba, jam greitai bus 19 metų, taigi jo irgi finansiškai neremia, nes jo sūnus pats užsidirba.

8. Atsakovė nurodė, kad ieškovas jų vaikams nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. nemoka išlaikymo. Atsakovė viena išlaiko vaikus. Pabrėžė, jog pragyvenimo lygis Jungtinėje Karalystėje yra žymiai didesnis negu Lietuvoje, taigi ieškovo prašymas priteisti vaikams išlaikymą po 100 Eurų kas mėnesį yra per mažas.

9. Atsakovė taip pat nurodė, kad santuokoje yra pirktas automobilis ir registruotas ieškovo vardu. Automobilis pirktas už 1400 svarų, Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis pirktas už vaikų pinigus - pašalpas. Todėl pusė automobilio vertės – 700 svarų priteistina atsakovei.

10. Atsakovė kas mėnesį už vaikus gauna 140 svarų pašalpos iki vaikai mokysis. Už nuomą per mėnesį su paslaugomis moka 866 svarus. Savivaldybė apmoka 500, lieka 366 svarai. Atsakovės darbo užmokestis apie 700 svarų per mėnesį, vieną mėnesį uždirba 600 svarų, kitą 700 svarų ir t. t. Savivaldybė skiria 500-600 svarų pašalpų pragyvenimui. Taigi sudėjus pašalpas, vaikų pinigus ir darbo užmokestį kas mėnesį su dviem vaikais atsakovė gauna iki 1300 svarų pajamų. Už nuomą ir komunalines paslaugas moka: 366, už vandenį 66, už dujas ir elektrą 85, šiukšlėms, policijos, žemės mokestis 140, tai atsakovei ir vaikams viską atskaičius lieka apie 643 svarai pragyvenimui (pavalgyti, rūbams ir t. t.).

11. Vaikų mėnesio poreikiai yra tokie: pavalgyti 400 (15 svarų X 30 dienų) svarų, buto nuoma ir komunalinės paslaugos 224 svarai, batai, drabužiai – 100 svarų, mokyklinės priemonės – 100 svarų, vitaminai, vaistai – 50 svarų, viso 874 svarai. Tėvo dalis vaikų išlaikyme būtų 437 svarai dviem vaikams, t. y. po 220 svarų kiekvienam vaikui.

12. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas gyvena netoli, jų miestelis (duomenys neskelbtini) nedidelis, maždaug kaip Alytus, todėl su vaikais gali bendrauti bet kada netrukdomai, tačiau jis vaikais visai nesirūpina ir su jais nebendrauja, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove.

13. Atsakovei taip pat paliktina santuokinė pavardė – P., nes su atsakove lieka gyventi jų nepilnamečiai vaikai.

Atsiliepimas

14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) atsiliepime nurodė, kad VMI prie FM apskaitos informacinės sistemos duomenimis, R. P. Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams skolingas 465,17 Eur, iš jų 380,38 Eur pagal vykdomuosius dokumentus, 65,00 Eur administracinė nuobauda, 18,00 Eur žemės mokesčio ir 1,79 Eur šio mokesčio delspinigių. J. P. pagal mokesčių inspekcijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenis turi 380,38 Eur mokestinę nepriemoką, kurią sudaro skola pagal vykdomuosius dokumentus. VMI prie FM prieštaravimų šioje civilinėje byloje nereiškia ir prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra, VMI prie FM atstovui nedalyvaujant.

15. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „GELVORA“ atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog įsiskolinimas pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e2-8886-713/2018 (vykdomosios bylos Nr. 0161/18/01520), kuris perduotas priverstiniam vykdymui, liktų asmenine J. P. prievole arba R. P. ir J. P. solidariu įsiskolinimu. UAB „Gelvora“ neprieštaraus, kad įsiskolinimai pagal vykdomuosius dokumentus Nr. e2-14045-435/2016 (vykdomosios bylos Nr. 0161/16/03096) ir Nr. e2-29286-199/2016 (vykdomosios bylos Nr. 0114/17/00586), kurie perduoti priverstiniam vykdymui, liktų solidariomis R. P. ir J. P. prievolėmis arba asmeninėmis R. P. prievolėmis ir nutraukus santuoką.

16. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lindorff Oy filialas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

17. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) išvadoje nurodė, kad atsižvelgia į ieškovo galimybę gauti pajamas, kadangi jis yra darbingas, o nepilnamečių vaikų auklėjimo, kasdieniu vaikų poreikių tenkinimu, rūpinimosi jų sveikata, ugdymo našta tenka tik atsakovei. Atsakovė viena nepajėgi visapusiškai užtikrinti vaikų poreikių, todėl ieškovas turi bent truputį kompensuoti visą reikalingą priežiūrą vaikams teikiančiai atsakovei, teikdamas protingą ir pagrįstą išlaikymo dydį vaikams. Įvertinus šias aplinkybes, šalių vaikų amžių, šalių turtinę padėtį bei atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas vaikams priteisiamas ilgam laikotarpiui, per kurį didės ir vaikų poreikiai, Skyrius mano, kad atsakovės prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra tinkamas ir atitinkantis vaikų interesus bei tėvų galimybes išlaikyti vaikus. Teismui nustačius faktą, kad nebuvo teikiamas reikiamo išlaikymo dydis ir susidarė išlaikymo įsiskolinimas, Skyrius neprieštarautų reikalavimo priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą, tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl jurisdikcijos nagrinėti bylą Panevėžio apylinkės teisme

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, deklaravę išvykimą į Jungtinę Karalystę. Ginčas yra su tarptautiniu (užsienio) elementu, todėl reikalavimo dėl santuokos nutraukimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo bei nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo jurisdikcijos klausimas buvo sprendžiamas vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) 1347/2000 (Reglamento „Briuselis II bis“) nuostatomis. Reikalavimo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą jurisdikcijos klausimas buvo sprendžiamas remiantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje nustatytomis taisyklėmis.

19. Nagrinėjamu atveju abi šalys ir jų nepilnamečiai vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, šalys yra aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškę sutikimą teismų jurisdikcijai, t. y. kad ši byla būtų nagrinėjama Lietuvos Respublikos teisme, ieškovui pateikus ieškinį, o atsakovei – priešieškinį. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis minėtų Reglamentų nuostatomis, nustatyta, jog ši byla teisminga Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

20. Ieškovo R. P. ir atsakovės J. P. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

21. Šalių procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, todėl santuoka nutrauktina. Bendras sutuoktinių gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, santuoka iširusi, todėl nėra tikslinga juos taikyti, termino susitaikymui nustatymas nereikalingas.

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Iš šalių į bylą pateiktų procesinių dokumentų nustatyta, kad šalys nurodytų pareigų tinkamai nevykdė, nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, neišsaugojo santuokos.

23. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ir šalims iš esmės neginčijant, pripažintina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių ir sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

24. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

25. Atsakovė prašo jai palikti santuokinę pavardę, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalys turi nepilnamečių vaikų, todėl, vadovaujantis CK 3.69 straipsnio 2 dalimi, atsakovei paliktina santuokinė pavardė ? „P.“, o ieškovui paliktina jo turėta pavardė – „P.“.

26. Šalys išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl šalių tarpusavio išlaikymo neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos

27. Šalims santuokoje gimė du vaikai R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis šalių nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena su atsakove. Ieškovas, išvadą teikianti institucija neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas. Tarp šalių nesant ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių R. P. ir A. P. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina – atsakove (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis, CK 3.174 straipsnis).

28. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

29. Nagrinėjamu atveju, remiantis atsakovės paaiškinimais, ieškovas su vaikais gali bendrauti bet kada netrukdomai, tačiau jis vaikais visai nesirūpina ir su jais nebendrauja. Šalys neprašo nustatyti konkrečios ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, kadangi tarp pačių šalių ginčo dėl ieškovo bendravimo su vaikais nėra. Pagrindo išvadai, kad nepilnamečių vaikų bendravimas su tėvu kenktų jų interesams, nėra.

30. Nesant duomenų, kad nekonkreti ir neapibrėžta bendravimo tvarka prieštarautų nepilnamečių vaikų ar ieškovo teisėms ir interesams, atsižvelgiant į geriausiai vaikų interesus atitinkančią bei vaikų tėvo teisių neapribojančią bendravimo su vaikais tvarką, nustatytina, kad ieškovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja be apribojimų (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

31. Pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo pasikeitus aplinkybėms tėvas ar motina gali kreiptis į teismą pakartotinai (CK 3.201 straipsnis, 3.175 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

32. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Siekiant nustatyti priteistino išlaikymo vaikui dydį, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, nes kaip minėta, būtina atsižvelgti į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Šalys gyvena atskirai, nesusitarė gera valia dėl išlaikymo vaikams teikimo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas išspręstinas teismo sprendimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

33. Pažymėtina, jog nustatant išlaikymo dydį, vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį, svarai sterlingai perskaičiuojami į eurus pagal teismo sprendimo priėmimo dieną Lietuvos banko nustatytą 0,8654 svaro sterlingo ir euro santykį.

34. Ieškovas prašo priteisti išlaikymą po 100 Eur kiekvienam vaikui.

35. Ieškovas yra jauno, darbingo amžiaus. Ieškovo paaiškinimais dirba sezoninį darbą (duomenys neskelbtini), kur priklausomai nuo sezono, ieškovo pajamos svyruoja nuo 50 - 300 svarų per savaitę, t. y. nuo 200 iki 1200 svarų per mėnesį. Iš šių pajamų ieškovas apmoka 400-500 svarų per mėnesį nuomą bei patenkina savo minimalius poreikius, taip pat dar išlaiko du vaikus iš kitos santuokos. Ieškovas teismui pateikė tik 2020 m. sausio 9 d., 2020 m. sausio 16 d. ir 2020 m. sausio 23 d. algalapius, kuriuose matyti, jog ieškovo metinis atlyginimas iki 2020 m. sausio mėn. buvo 19 141,91 svarai. Kitų duomenų apie gaunamas pajamas ir ieškovui Jungtinės Karalystės mokamas išmokas teismui neteikė.

36. Atsakovė nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui per mėnesį reikalinga po 437 svarų (504,97 Eur) suma kiekvienam. Bylos nagrinėjimo metu, įvertinus ieškovo turtinę padėtį prašė iš ieškovo priteisti po 220 svarų (254,22 Eur) kiekvienam vaikui.

37. Atsakovė yra jauno darbingo amžiaus, kas mėnesį už vaikus gauna 140 svarų pašalpą iki kol vaikai mokysis. Savivaldybė už nuomą per mėnesį su paslaugomis atsakovei apmoka 500 svarų. Atsakovės darbo užmokestis apie 700 svarų per mėnesį. Savivaldybė skiria 500-600 svarų pašalpų pragyvenimui. Taigi sudėjus pašalpas, vaikų pinigus ir darbo užmokestį kas mėnesį su dviem vaikais atsakovė gauna iki 1300 svarų pajamų, iš kurių moka 657 svarų už nuomą ir komunalines paslaugas, vandenį, dujas ir elektrą, šiukšles, policijos, žemės mokestį. Viską atskaičius atsakovei ir vaikams lieka apie 643 svarai (743,02 Eur) pragyvenimui.

38. Bylos duomenimis, remiantis atsakovės paaiškinimais, ieškovas išlaikymo vaikams nemoka nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., todėl yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Pažymėtina, kad nors ieškovas išlaikymo įsiskolinimą neigia, tačiau teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog jis nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. teikė išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.

39. Priešieškinyje, atsiliepime atsakovė nurodė, kad per mėnesį nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalingos šios lėšos: 1) maistui reikia 400 svarų; 2) buto nuomai ir komunalinėms paslaugoms – 224 svarų; 3) batams, drabužiams – 100 svarų; 4) mokyklinėms priemonėms – 100 svarų; 5) vitaminams, vaistams – 50 svarų. Iš viso 874 svarai (1009,94 Eur), t. y. po 437 svarų (504,97 Eur) kiekvienam vaikui. Pažymėtina, jog duomenų apie tai, kad ginčo šalių vaikai turi sveikatos sutrikimų, lanko papildomus užsiėmimus, būrelius, lemiančius būtinybę patirti nuolatines papildomas išlaidas sveikatos priežiūrai ir/ar laisvalaikio užsiėmimams, teismui nepateikta.

40. Pripažintina, kad įprastines nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidas sprendimo priėmimo metu sudaro išlaidos maistui, aprangai, gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, išlaidos sveikatos priežiūrai, buities, higienos priemonių įgijimui. Vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, teismas sprendžia, kad papildomos išlaidos vaikų poreikių patenkinimui nepatiriamos.

41. Vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir sprendžia, kad išlaidų dydis neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos) (CK 1.5 straipsnis). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (CK 3.3 straipsnis).

42. Kaip jau minėta, ieškovas yra jauno, darbingo amžiaus. Duomenų apie ribotą ieškovo darbingumą nėra. Ieškovas ieškinyje tik deklaratyviai teigia, jog remia kitus du vaikus iš ankstesnės santuokos, tačiau teismui nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę. Teismas pažymi, jog ieškovas turi pareigą rūpintis nepilnamečiais vaikais ir juos išlaikyti. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie suponuotų spręsti, kad ieškovas sąžiningai vykdo tėvo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, taip pat nėra pakankamai duomenų apie ieškovo gaunamas pajamas ir tikrąją turtinę padėtį. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad yra itin sunki ieškovo turtinė padėtis ir ieškovas deda maksimalias pastangas, kad pagerintų savo turtinę padėtį. Darytina išvada, kad ieškovas turi galimybę užtikrinti tinkamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir 100 Eur nėra pakankamas išlaikymo dydis.

43. Teismas neturi pagrindo vertinti, kad atsakovės nurodyta apie 437 svarų (504,97 Eur) suma, reikalinga kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį, įvertinant ir jų amžių (7 m. ir 6 m.), atsižvelgiant į tai, jog pragyvenimo lygis Jungtinėje Karalystėje yra didesnis, yra užaukštinta, neprotingo dydžio ar aiškiai nepagrįsta (CPK 185, 187 straipsniai). Konstatuotina, kad atsakovės nurodytų vaikų poreikiams reikalingų išlaidų dydžio ir pagrįstumo ieškovas nepaneigė (CPK 185 straipsnis).

44. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

45. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvai asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti vaikus privalo įgyvendinti sąžiningai ir nepiktnaudžiauti. Pareiga išlaikyti savo vaikus, dėti maksimalias pastangas, kad būtų patenkinti ne tik būtiniausi vaiko poreikiai (tokie kaip maistas, būstas, apranga ir pan.), tačiau taip pat užtikrinta vaiko teisė į turiningą laisvalaikį, poilsį, tenka būtent tėvams, o ne valstybei ir ne tretiesiems asmenims.

46. Atsakovė suteikia vaikams gyvenamąjį būstą, juos išlaiko, jai tenka kasdienė vaikų priežiūra ir rūpinimasis, vaikų išlaikymui reikalingas lėšas atsakovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo vaikų išlaikymo prievolės lygių dalių principo. Pripažintina, kad abu tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Nurodytais motyvais, atsakovės reikalavimas tenkintinas, iš ieškovo priteistinas išlaikymas kiekvienam vaikui po 254 Eur (220 svarų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. birželio 16 d.) iki vaikų pilnametystės.

47. Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovo R. P. nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą po 220 svarų (254 Eur) nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimui teismui dienos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, jog jis nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. teikė išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismas sprendžia, jog yra pagrindas priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą. Taigi iš ieškovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 9 mėn. ir 15 d., vienam vaikui per mėnesį skaičiuojant po 254 Eur, kiekvienam vaikui priteisiant po 2 413 Eur išlaikymo įsiskolinimo (CK 3.200 straipsnis).

48. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

49. Atsakovė paskirtina vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis).

50. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

51. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro santuokinio turto padalijimas yra privalomai teismo spręstinas santuokos nutraukimo padarinys. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

52. Nagrinėjamu atveju šalių reikalavimai dėl dalintino turto nesutampa. Pažymėtina, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas.

53. Atsakovė nurodo, kad santuokoje už 1400 svarų vaikų pinigų – pašalpų yra pirktas automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir registruotas ieškovo vardu, todėl pusė automobilio vertės priteistina atsakovei. Ieškovas neigia savo vardu turintis automobilį. Nurodo, kad automobilis Audi A4 nebuvo įgytas ieškovo vardu ir šio automobilio jau faktiškai nebėra. Atsakovė savo nurodytas aplinkybes grindžia fotonuotrauka, kurioje ieškovas stovi prie minėto automobilio Audi A4, ieškovui adresuotais pranešimais apie baudą už automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo taisyklų pažeidimą bei taip pat ieškovui adresuotu priminimu apie minėtos transporto priemonės mokestį.

54. Taigi, šalių santuokos nutraukimo byloje, kurioje abi šalys procese dalyvauja lygiomis teisėmis remdamosis rungimosi ir dispozityvumo principais, yra iškilęs ginčas dėl automobilio, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausančio kilnojamojo turto, egzistavimo ir kompensacijos už jį priteisimo (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis).

55. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsakovės pateikta fotonuotrauka, kurioje ieškovas stovi prie automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai nepagrindžia ieškovo nuosavybės teisės. Pažymėtina, jog ir priminimas apie transporto priemonės mokestį, siųstas ieškovui 2019 m. gruodžio 31 d., ir pranešimai apie baudą, siųsti ieškovui 2020 m. birželio-liepos mėn., bauda paskirta 2019 m. lapkričio 7 d., pranešimuose ieškovas įvardijamas kaip transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas / turėtojas / nuomininkas, teismo vertinimu, nepagrindžia realaus automobilio egzistavimo santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu bei ieškovo nuosavybės teisės. Taigi, teismas sprendžia, jog atsakovė, įrodinėdama savo aplinkybes apie šalių bendrai santuokoje pirktą automobilį, iš esmės teismui nepateikė leistinų patikimų įrodymų (pvz. pirkimo – pardavimo sutarties, automobilio registracijos dokumento ir pan.), kurie pagrįstų automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), realų egzistavimą santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, taip pat pagrįstų aplinkybes, jog automobilis yra pirktas santuokos metu bei registruotas nuosavybės teise ieškovo vardu.

56. Atsižvelgiant į tai, kad dėl santuokoje įgyto automobilio šalių pozicijos yra prieštaringos, nesant duomenų, kad tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir teismui nėra pateikta leistinų patikimų įrodymų apie automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), realų egzistavimą, ginčo automobilis į dalintino turto balansą netrauktinas (CPK 185 straipsnis, CK 3.118 straipsnis).

57. Nurodytais motyvais, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės reikalavimas priteisti jai iš ieškovo 700 svarų piniginę kompensaciją už turto (automobilio) dalybas, o ieškovui R. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atmestinas (CPK 185 straipsnis).

58. Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais, kito santuokoje įgyto dalintino kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto šalys neturi.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

59. Šalys turi kreditorinių įsipareigojimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „GELVORA“ ir Lindorff Oy filialui, kurie įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis.

60. Tiek ieškovas ieškinyje, tiek atsakovė priešieškinyje prašo pripažinti, kad: 1) ieškovo R. P. įsipareigojimai kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal vykdomąsias bylas 0034/19/00857, 0090/17/01326 ir Lindorff Oy filialui pagal vykdomąją bylą 0087/12/01204 yra asmeninės R. P. prievolės; 2) atsakovės J. P. įsipareigojimai kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal vykdomąją bylą 0036/19/02595 yra asmeninė J. P. prievolė; 3) R. P. ir J. P. įsipareigojimai kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „GELVORA“ pagal vykdomąsias bylas 0114/17/00586, 0161/16/03096, 0161/18/01520 yra solidarios R. P. ir J. P. prievolės.

61. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl kreditorinių įsipareigojimų padalinimo ir prievolių pobūdžio nėra, prievolės kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal vykdomąsias bylas 0034/19/00857, 0090/17/01326 ir Lindorff Oy filialui pagal vykdomąją bylą 0087/12/01204 po santuokos nutraukimo pripažintinos asmeninėmis R. P. prievolėmis, prievolė kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal vykdomąją bylą 0036/19/02595 po santuokos nutraukimo pripažintina asmenine J. P. prievole, prievolė kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „GELVORA“ pagal vykdomąsias bylas 0114/17/00586, 0161/16/03096, 0161/18/01520 po santuokos nutraukimo pripažintinos solidariomis šalių prievolėmis. Duomenų apie kitus šalių finansinius įsipareigojimus byloje nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62. Byloje šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, o tokiose šeimos bylose, kai sprendžiami ne tik turtiniai, bet ir neturtiniai reikalavimai, nustatyti tikslias tenkintų/atmestų reikalavimų proporcijas sudėtinga, todėl ši proporcija vertinama apytiksliai.

63. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Tenkinti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo. Reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo ir pavardžių tenkinti iš dalies. Teismas sprendžia, kad tenkinta apie 75 proc. ieškovo reikalavimų.

64. Priešieškinis tenkintinas iš dalies. Tenkinti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pavardžių ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo. Atmestas reikalavimas dėl automobilio ir kompensacijos priteisimo. Teismas sprendžia, kad tenkinta apie 85 proc. atsakovės reikalavimų.

65. Proporcingai atmestiems ir patenkintiems reikalavimams paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

66. Už ieškinį ieškovas sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 20,00 Eur žyminį mokestį, tačiau remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, nagrinėjamu atveju, atsakovės mokėtinas žyminis mokestis yra 18,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovei grąžintina 2,00 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

67. Ieškovo atstovas byloje pateikė duomenis apie patirtas 605 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, kurios įvertinus bylos pobūdį, apimtį, teiktų procesinių dokumentų skaičių, laikytinos pagrįstomis (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis).

68. Atsakovės atstovas byloje pateikė duomenis apie patirtas 1 000 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, kurios įvertinus bylos pobūdį, apimtį, teiktų procesinių dokumentų skaičių, laikytinos pagrįstomis (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovės atstovas taip pat pateikė dokumentus, pagrindžiančius patirtas 262,57 Eur dokumentų vertimo išlaidas bei 1,00 Eur išlaidas už aptarnavimą, mokant žyminį mokestį.

69. Ieškinį tenkinus 75 proc. ieškovui iš atsakovės priteistinas 56,25 Eur žyminis mokestis ir 453,75 Eur atstovavimo išlaidos (CPK 93 straipsnis).

70. Priešieškinį tenkinus 85 proc. atsakovei iš ieškovo priteistinas 15,30 Eur žyminis mokestis ir 1 074,03 Eur atstovavimo, dokumentų vertimo bei žyminio mokesčio apmokėjimo išlaidos (CPK 93 straipsnis).

71. Iš ieškovo atsakovei priteistinos 1 089,33 Eur (15,30 Eur + 1 074,03 Eur) bylinėjimosi išlaidos, o iš atsakovės ieškovui – 510 Eur (56,25 Eur + 453,75 Eur), todėl darytinas tarpusavio reikalavimų įskaitymas – iš ieškovo atsakovei priteistina 579,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.

72. Iš ieškovo valstybei priteistinas žyminis mokestis už priešieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Priteistinas žyminis mokestis sudaro 328 Eur (((254 Eur + 254 Eur) x 12 x 3 proc.) + ((2 413 Eur + 2 413 Eur) x 3 proc.)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

73. Iš ieškovo ir atsakovės pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, nes priteistina proporcinga atmestiems reikalavimams (25 proc. ir 15 proc.) suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina suma (5 Eur) (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo R. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką R. P. palikti pavardę ? „P.“, J. P. – „P.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. P..

Nustatyti, kad ieškovas R. P. su nepilnamečiais vaikais R. P. ir A. P. bendrauja be apribojimų.

Priteisti iš ieškovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 254 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. birželio 16 d.) iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Iš ieškovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečių vaikų R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), naudai kiekvienam vaikui po 2 413 Eur (du tūkstančius keturis šimtus trylika eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaikų motiną J. P..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Pripažinti, kad prievolės kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal vykdomąsias bylas 0034/19/00857, 0090/17/01326 ir Lindorff Oy filialui pagal vykdomąją bylą 0087/12/01204 po santuokos nutraukimo lieka asmeninėmis R. P. prievolėmis.

Pripažinti, kad prievolė kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal vykdomąją bylą 0036/19/02595 po santuokos nutraukimo lieka asmenine J. P. prievole.

Pripažinti, kad prievolė kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „GELVORA“ pagal vykdomąsias bylas 0114/17/00586, 0161/16/03096, 0161/18/01520 po santuokos nutraukimo lieka solidariomis R. P. ir J. P. prievolėmis.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 579,33 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 328,00 Eur (trijų šimtų dvidešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, įmokos kodas 5660.

Grąžinti atsakovei J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2,00 Eur (dviejų eurų ir 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. spalio 29 d. Perlo terminalo kvitu, permoką, žyminio mokesčio užduoties kodas (ID): ZJ04966.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė