Utenos apylinkės teismo sprendimas, 2-28-731/2014

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-04-08
Bylos Nr.: 2-28-731/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-54-00660-2013-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Liudmila Kuzmickienė
Atsakovas: J. P., L. N.
Trečiasis asmuo: BUAB „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-28-731/2014 Proceso Nr.2-54-00660-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1;116.1 (S)

ZARASŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 8 dZarasai

Zarasų rajono apylinkės teismo teisėja Liudmila Kuzmickienė,sekretoriaujant Ingai Trimailovai,dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai V. V.,atsakovams J. P. ir L. N.,atsakovo J. P. atstovui advokato padėjėjui A. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal AB DNB banko ieškinį atsakovams J. P. ir L. N., trečiasis asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį sudarytą tarp J. P. ir L. N. dėl 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 2/5 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 pastato (pirties), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 pastato (viralinės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) perleidimo ir taikyti restituciją natūra, grąžinant šį turtą atsakovo J. P. nuosavybėn.

Ieškovo atstovė ieškinyje, rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdyje paaiškino, kad tarp ieškovo AB DNB banko ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos: (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sąlygos buvo keičiamos (duomenys neskelbtini) susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurios pagrindu ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 300000,00 Lt kredito sumą su kintama palūkanų norma terminui iki 2014-10-31 ir 2006-11-02 Kreditavimo sutartis Nr. 454, kurios sąlygos buvo keičiamos 2007-01-31 Susitarimu Nr. 454/1 ir (duomenys neskelbtini) Susitarimu Nr. 454/2, kurios pagrindu ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 140000,00 Lt kredito sumą su fiksuota metų palūkanų norma terminui iki 2009-10-31. Prievolių pagal kreditavimo sutartis įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytos (duomenys neskelbtini) Laidavimo sutartis Nr. 1 ir (duomenys neskelbtini) Laidavimo sutartis Nr. 14 tarp ieškovo ir J. P., kuriomis atsakovas J. P. įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles ieškovui. Be to, J. P. laidavimo, prievolių pagal kreditavimo sutartis įvykdymas taip pat buvo užtikrintas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), hipoteka. Prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymas taip pat buvo užtikrintas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), hipoteka.

2011-02-24 ieškovas davė sutikimą šį turtą parduoti, o jį pardavus ir iš dalies atsiskaičius su ieškovu, hipoteka minėtiems 2 nekilnojamojo turto objektams buvo panaikinta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditavimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus vykdant netinkamai, ieškovas 2010-06-19, 2010-11-03, 2011-09-08 ir 2011-11-16 raštais įspėjo kredito gavėją ir laiduotoją J. P. apie netinkamai vykdomus įsipareigojimus ir paragino padengti skolą. Tarp ieškovo ir J. P. sudarytais 2009-12-16 Susitarimu Nr. 14/1, 2010-07-30 Susitarimu Nr. 14/2, 2010-10-18 Susitarimu Nr. 14/3, 2010-12-22 Susitarimu Nr. 14/4, 2010-03-03 Susitarimu Nr. 14/5 , 2011-10-03 Susitarimu Nr. 14/6 ir 2011-11-04 Susitarimu Nr. 14/7, ieškovas įsipareigojo iki 2011-11-30 nepradėti jokių priverstinių skolos priteisimo ar išieškojimo veiksmų prieš J. P., o pastarasis įsipareigojo rasti būdą padengti skolą savo noru ir savo ar skolininko sąskaita. Kadangi J. P. savo prisiimtų įsipareigojimų, t.y. visų prievolių pagal Kreditavimo sutartį Nr. 454 (įvykdymo terminas suėjo 2009-10-31) neįvykdė, o pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai taip pat buvo vykdomi netinkamai, ieškovas 2011-12-19 raštu Nr. 30.58.37/1480 vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini) ir įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto ir skolos priteisimo solidariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. P.. Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus (duomenys neskelbtini) nutartimis c.b. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ieškovui įkeistas turtas buvo areštuotas, o kredito gavėjas ir įkeisto turto savininkas įspėti, kad per 1 mėnesį negrąžinus skolos ieškovui, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Kadangi skola nebuvo padengta, Utenos rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimis c.b. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nutarė išieškoti skolą pagal kredito sutartis ir priverstinai parduoti įkeistą turtą. Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu c.b. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo 2012-03-13 ieškinys dėl skolos priteisimo iš J. P. kaip laiduotojo patenkintas iš dalies ir ieškovo naudai iš J. P. priteista 383820,12 Lt skolos, 6,92 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3630 Lt žyminio mokesčio. Panevėžio apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi c.b. Nr. (duomenys neskelbtini) kredito gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą. (duomenys neskelbtini) nutartimi teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje patvirtino ieškovo kreditorinį reikalavimą 431055,88 Lt sumai. Gavęs Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą ieškovas, ketindamas teismo sprendimui įsiteisėjus pradėti ieškovo naudai iš J. P. priteistos skolos išieškojimą, 2012-12-20 patikrino duomenis apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų ieškovas sužinojo, kad J. P., gavęs ieškovo 2011-12-19 raštą apie Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą ir raginimą gera valia padengti įsiskolinimą ieškovui pagal kreditavimo sutartis, sudarė dovanojimo sutartį ir tokiu būdu neatlygintinai perleido jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusių 10 nekilnojamojo turto objektų atsakovei L. N.. Pati dovanojimo sutartis ir nuosavybės teisė į ginčo turtą L. N. vardu nėra įregistruoti. Ieškovas mano, kad šioje byloje yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos, nes: 1) kreditavimo sutartys sudarytos 2006-11-02 ir (duomenys neskelbtini), o laidavimo sutartys, kuriomis J. P. įsipareigojo atsakyti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolių pagal kreditavimo sutartis tinkamą įvykdymą sudarytos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o notaro (duomenys neskelbtini) pranešimas, apie ginčo turo dovanojimo sutarties sudarymą nekilnojamojo turto registre įregistruotas (duomenys neskelbtini), todėl dovanojimo sutarties sudarymo momentu ir šio ieškinio reiškimo metu ieškovas turėjo ir turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę J. P. atžvilgiu; 2) atsakovas ginčo turto dovanojimo sutartį sudarė iš karto po to, kai iš ieškovo gavo 2011-12-19 raštą „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“, taip sumažindamas turto, į kurį gali būti nukreipiamas skolos išieškojimas, mastą ir sudarė grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti, o dėl ginčijamo sandorio atsiskaitymas su ieškovu užtruks gerokai ilgiau arba, neužtenkant skolininko turto, visiškas atsiskaitymas taps apskritai neįmanomas, nes atsakovui J. P. priklausančio turto ar jam tenkančios turto dalies vertė sudaro tik 40455,39 Lt; 3) apie ginčo turto dovanojimo sutarties sudarymą ieškovas sužinojo 2012-12-20, kai gavo Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą c.b. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš atsakovo J. P. ieškovo naudai buvo priteista 383820,12 Lt skola ir tik tada patikrino duomenis apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą, todėl ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2012-12-20; 4) duomenų apie imperatyvus, dėl kurių atsakovas J. P. būtų privalėjęs sudaryti dovanojimo sutartį nėra; 5) J. P. iki bankroto bylos iškėlimo buvo kredito gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir ginčijamą dovanojimo sutartį atsakovas sudarė žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai nevykdo kreditavimo sutarčių sąlygų, apie kurių nevykdymą buvo ne kartą informuotas ir įspėtas ieškovo. Ginčijamą dovanojimo sutartį J. P. sudarė iš karto po to, kai iš ieškovo gavo 2011-12-19 raštą „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“, todėl atsakovas J. P. sudarydamas dovanojimo sutartį buvo nesąžiningas - neprivalėdamas sudaryti dovanojimo sutarties, atsakovas ją sudarė siekdamas išvengti išieškojimo nukreipimo į jam priklausantį ginčo turtą nors žinojo, kad tai pažeis ieškovo teises; 6) ieškovui nėra žinoma, ar J. P. ir L. N. sieja kokie nors giminystės ryšiai (tokia galimybė neatmetama), tačiau nagrinėjamu atveju atsakovai sudarė dovanojimo sutartį, t.y. neatlygintinį sandorį, todėl L. N. nesąžiningumo įrodinėti nereikia; 7) ieškovo naudai įkeisto turto ir atsakovui priklausančio neperleisto turto vertės (294255,39 Lt) akivaizdžiai nepakanka jo reikalavimams (daugiau negu 370000 Lt) patenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį ir duodamas paaiškinimus atsakovo J. P. atstovas teismo posėdyje, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu, todėl vien (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) laidavimo sutarčių sudarymas nėra tinkamas reikalavimo teisės pagrindimas, įrodyti neabejotinos ir galiojančios teisės egzistavimą buvusią ginčijamo sandorio sudarymo metu. Ieškovas nurodo, kad apie ginčijamo sandorio sudarymą faktiškai sužinojo 2012-12-20, kai gavęs Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagrindu iš atsakovo J. P. banko naudai buvo priteista 383820,12 Lt skola, patikrino duomenis apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą, todėl ieškinio senaties terminas, ieškovo nuomone, turėtų būti skaičiuojamas nuo 2012-12-20, tačiau šiuo atveju ieškovas ne tik nesidomėjo laiduotojo realiomis galimybėmis vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditavimo sutarčių pagrindu prisiimtas prievoles, bet ir pagrindiniam skolininkui pradėjus netinamai vykdyti prievoles, nors tokią pareigą turėjo. Kreditavimo sutartys buvo nutrauktos 2012-01-25, todėl ieškovas - institucija teikianti finansines paslaugas, be apsunkinimų ir apribojimų turinti teisę naudotis valstybės registrų duomenimis, ne tik galėjo, bet ir privalėjo pasidomėti J. P. turimo turto duomenimis kreditavimo sutarčių nutraukimo dieną arba netrukus po jų, ypač ieškovui teigiant ar būnant įsitikinusiam, jog įkeisto turto įsipareigojimų įvykdymui nepakaks. Be to, ieškovas 2012-03-13 parengdamas Vilniaus apygardos teismui ieškinį žinojo apie sudarytą ginčijamą sandorį bei laiduotojo turimą nekilnojamąjį turtą, o jeigu nežinojo - tai galėjo ir privalėjo žinoti. Taip pat būtinybė pasidomėti J. P. turimu turtu ieškovui iškilo 2012-04-06 teikiant pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas dėl kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo siuntė eilę pranešimų jau nuo 2010 m., taip pat buvo nustatęs tiek pat jos nutraukimo datų, todėl kuri tikroji sutarties nutraukimo data yra, atsakovui J. P. negalėjo ir nebuvo žinoma. Faktiškai sutartis jau turėjo būti nutraukta 2010-11-26, dėl kokių priežasčių ieškovas ja nepasinaudojo - atsakovui nėra žinoma, todėl atsakovas būdamas nesąžiningas ir siekdamas prievolių vykdymo, turėjo visas galimybes ginčijamą sandorį sudaryti gavęs pirmą antrą ar trečią pranešimą dėl sutarties nutraukimo, tačiau to padarė. Todėl nepagrįstai ginčijamo sandorio sudarymą ieškovas sieja su paskutiniu pranešimu ir jame nurodyta sutarties nutraukimo data. Ginčo turtas senai buvo pažadėtas ir faktiškai padovanotas L. N., tačiau dėl J. P. laiko stokos ir sveikatos būklės, sandoris nebuvo teisiškai įformintas. Be to, tam nebuvo ir neišvengiamos būtinybės, nes atsakovė faktiškai ginčo turtu naudojosi ir jį valdė, t.y. tvarkė ūkį, pagal išgales prisidėdavo prie turto išlaikymo, aplinkos tvarkymo ir pan., o jo perleisti kitiems asmenims ketinimų neturėjo. Atsakovo sąžiningumą taip pat įrodo aplinkybė - galimybė perleisti kitą turimą turtą siekiant išvengti prievolių vykdymo, tačiau atsakovas J. P. savo turimo turto nei teismui atsisakius tenkinti pirmą ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nei CPK 147 str. 6 d. pagrindu pasibaigus laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminui, neperleido. Atsakovui J. P. nei ginčijamo sandorio sudarymo metu, nei iki jo, nekilo jokių abejonių dėl sandorio teisėtumo. Atsakovas būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, taip pat įkeisto turto savininkas ir laiduotojas, žinojo, kad ieškovo naudai, įkeisto turto vertė pagal hipotekos lakštus yra ženkliai didesnė nei suteiktų paskolų suma. UAB „Lituka“ ir Ko atliktas turto vertinimo ataskaitas, kuriomis ieškovas įrodinėja aplinkybę, kad įkeisto turto vertės nepakanka prievolių įvykdymo užtikrinimui, atsakovas sužinojo ir su jomis susipažino tik 2012 m. balandžio mėnesį. Minėtos turto vertinimo ataskaitos atliktos ekonomikos recesijos metu, kai nekilnojamojo turto kainos buvo sumažėjusios ir neatspindi tikrosios įkeisto turto rinkos vertės. Įkeisto turto vertė, kuri ieškovo paskaičiavimu sudaro 253800 Lt, 2012-2013m.padidėjo ir turėtų būti ženkliai didesnė ieškovo pateikti prieš trejus metus atlikti turto vertinimai ir juose pateikti duomenys nėra objektyvūs, neatspindi realios įkeisto turto rinkos vertės. Ieškovas išieškojimą vykdo iš abiejų solidarių skolininkų, todėl vykdymo procese išieškotos sumos, įskaitant ir iš įkeisto turto, turi dengti ir atitinkamai mažinti ir atsakovo J. P. skolinius įsipareigojimus, kylančius iš laidavimo sutarčių. Ieškovo ginčijamas sandoris yra menkavertis ir įtakos nei atsakovo mokumui, nei ieškovo teisių pažeidimui neturi.

Atsakovas J. P. palaikė atsiliepimus ir parodė, kad jis sutarčių su banku nesudarinėjo nes direktoriumi buvo P. G., laidavimo sutartis pasirašė nes taip liepė bankas, negaudavo jokių pranešimų iš banko, įkeisto ir areštuoto turto yra pakankamai atsiskaityti su banku, L. N. apie skolas nieko nesakė, ji įsigijo turtą iš savo lėšų,o tuo metu kai perleido turtą L. N., kitas turtas nebuvo areštuotas. Prašė ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį ir duodama paaiškinimus teisme atsakovė L. N. teismo posėdyje, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo objektais, esančiais (duomenys neskelbtini), faktiškai valdė ir naudojosi ne J. P. o ji, nuo to momento, kai minėto turto nuosavybės teisė buvo įregistruota J. P. vardu, t.y. nuo 2005-04-26 Dovanojimo sutarties Nr. 1993 sudarymo. Ji faktiškai tvarkė ginčo objektų, esančių (duomenys neskelbtini), ūkį, pati savo lėšomis ir per trečiuosius asmenis dengė turto išlaikymo išlaidas. J. P. atsakovei buvo pažadėjęs padovanoti, kuomet jai sukaks 18 metų, tačiau dėl atsakovo J. P. ligos, perrašymo jos nuosavybėn procedūra buvo atidėta. Nei iki dovanojimo sandorio sudarymo, nei po jo, atsakovei nebuvo žinoma apie kokius nors atsakovo J. P. sudarytus laidavimo susitarimus su ieškovu. Ji neketino ginčo objektų perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jį suvaržyti, jai nebuvo poreikio skubiai registruoti sandorį nekilnojamo turto registre, todėl sandoris iki šiol nebuvo pateiktas nekilnojamo turto registrui. Ieškovas ieškiniu neįrodė aplinkybių, jog egzistuoja sąlygų visetas, kuris leistų ieškovui actio Pauliana instituto pagrindu reikalauti pripažinti (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį negaliojančia. Ieškovas melagingai teismui nurodė, kad apie ginčo turto dovanojimo sutarties sudarymą sužinojo arba turėjo sužinoti 2012-12-20, tačiau ieškovas patikrino atsakovės turimą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), dar 2012-11-19, todėl ieškovas sužinojo ar turėjo apie ginčijamo sandorio sudarymą 2012-11-19 arba dar anksčiau. Pasitvirtinus nurodytoms aplinkybėms, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas ne nuo 2012-12-20, ar nuo 2012-11-19, o nuo pirmosios ieškovo atliktos duomenų patikros apie J. P. turimą turtą po sandorio sudarymo, t.y. (duomenys neskelbtini), dienos. Ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo metu neturėjo reikalavimo teisės į J. P., nes sandorio sudarymo metu ieškovas neturėjo reikalavimo teisės į skolininką, kadangi (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartis nebuvo nutraukta, todėl ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą J. P. ieškovas neturėjo. Kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas - šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ - neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro. 2011-12-19 raštu skolininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatytas papildomas terminas iki 2012-01-25 prievolei įvykdyti, todėl pagrįstai galima tikėtis, kad kol nėra suėjęs terminas skolininkui padengti skolą, tol nėra ir reikalavimo teisės į laiduotoją, kuris atsako tik tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo savo prievolės. Ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, kad ieškovo raštai, įskaitant 2011-11-16 raštas, atsakovui J. P. būtų įteikti. Tiek atsakovas J. P., tiek ji buvo sąžiningi, nes tarp jų dar iki laidavimo sudarymo egzistavo susitarimas dėl ginčo objektų perleidimo, ji nežinojo apie atsakovo J. P. ir ieškovo sudarytus susitarimus, ieškovas sandorio sudarymo metu neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą. Ieškovui, kuris yra profesionali finansų įstaiga, taikomi ypatingi atidumo ir kruopštumu kriterijai, todėl ieškovas, būdamas profesionaliu finansines paslaugas teikiančiu subjektu, privalėjo įsitikinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai ieškovui bus užtikrinti tinkamomis kredito rizikos mažinimo priemonėmis, ką UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė - prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas iš hipoteka įkeisto turto.

Trečiasis asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius L. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Remiantis šalių pateiktais dokumentais ir atstovų, atsakovų paaiškinimais byloje nustatyta, kad ieškovas AB DNB bankas pagal (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 12-19), kurios sąlygos (duomenys neskelbtini) susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini)/1 buvo keičiamos (I t., b.l. 20-22), suteikė trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 300 000,00 Lt kredito sumą su kintama palūkanų norma terminui iki 2014-10-31. Taip pat ieškovas pagal 2006-11-02 Kreditavimo sutartį Nr. 454 (I t., b.l. 25-32), kurios sąlygos buvo keičiamos 2007-01-31 Susitarimu Nr. 454/1 ir (duomenys neskelbtini) Susitarimu Nr. 454/2 (I t., b.l. 33-37), UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 140 000,00 Lt kredito sumą su fiksuota metų palūkanų norma terminui iki 2009-10-31. Prievolių pagal kreditavimo sutartis įvykdymo užtikrinimui tarp ieškovo ir J. P. buvo sudarytos: (duomenys neskelbtini) Laidavimo sutartis Nr. 1 (I t., b.l. 23-24) ir (duomenys neskelbtini) Laidavimo sutartis Nr. 14 (I t., b.l. 38-39), kurių pagrindu atsakovas J. P. įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles. Paskolos gavėjo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui taip pat buvo įkeisti nekilnojamieji daiktai: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b.l. 33-47). Prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymas taip pat buvo užtikrintas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipoteka (II t., b.l. 48-49), kurios ieškovas 2011-03-15 atsisakė (II t., b.l. 50, 2011-02-24 ieškovas davė sutikimą šį turtą parduoti). Ieškovas 2010-06-19, 2010-11-03, 2011-09-08 ir 2011-11-16 raštais įspėjo kredito gavėją bei laiduotoją J. P., kurie jam buvo įteikti (II t., b.l. 86-87, 89, 91), dėl prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo ir įkeisto turto savininkus apie netinkamai vykdomus įsipareigojimus ir paragino padengti skolą (I t., b.l. 47-50). Tarp ieškovo ir J. P. sudarytais 2009-12-16 Susitarimu Nr. 14/1, 2010-07-30 Susitarimu Nr. 14/2, 2010-10-18 Susitarimu Nr. 14/3, 2010-12-22 Susitarimu Nr. 14/4, 2010-03-03 Susitarimu Nr. 14/5 , 2011-10-03 Susitarimu Nr. 14/6 ir 2011-11-04 Susitarimu Nr. 14/7, ieškovas įsipareigojo iki 2011-11-30 nepradėti jokių priverstinių skolos priteisimo ar išieškojimo veiksmų prieš J. P., o pastarasis įsipareigojo rasti būdą padengti skolą (II t., b.l. 40-46). Kadangi J. P. savo įsipareigojimų neįvykdė, visų prievolių pagal Kreditavimo sutartį Nr. 454 įvykdymas buvo suėjęs (2009-10-31), o įsipareigojimai pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo vykdomi netinkamai, ieškovas 2011-12-19 raštu Nr. 30.58.37/1480 vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 51). Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimis nutarta išieškoti skolą pagal kredito sutartis ir priverstinai parduoti įkeistą turtą (I t., 53-58). Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo iš J. P. kaip laiduotojo patenkintas iš dalies ir ieškovo naudai iš J. P. priteista 383820,12 Lt skolos, 6,92 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3630 Lt žyminio mokesčio (I t. b.l. 70-74). Panevėžio apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi kredito gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą (I t. b.l. 59-62). (duomenys neskelbtini) nutartimi teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje patvirtino ieškovo kreditorinį reikalavimą 431055,88 Lt sumai (I t. b.l. 63-64). Ieškovas pirmą kartą 2012-11-19 patikrino J. P. duomenis apie jo turimą nekilnojamąjį turtą (II t. b.l. 17). (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi atsakovas J. P. padovanojo atsakovei L. N.: 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 2/5 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 pastato (pirties), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 pastato (viralinės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (II t. b.l. 72).

Dėl acio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų

A. P. – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jos sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Nurodytoje teisės normoje išsamiai neišvardyta, kokiais būdais gali būti pažeidžiamos kreditoriaus teisės, pateikiamas tik pavyzdinis sąrašas. Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto vieno iš kreditoriaus interesų gynimo būdų paskirtis yra ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB Litimpeks bankas v. UAB „Pajūrio paslaptys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž., bylos Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3k-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Kreditorius, reikšdamas acio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be būtino pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo pagrindų atvejais, acio Pauliana paskirtis – kompensacinė. Tai reiškia, kad, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi ieškinio tikslas – atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą, sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. BAB „Rimeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Ortofina“ ir kt., Nr. 3K-3-17/2006; kt.).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias acio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vinukas“ v. UAB „LCL“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu.

Dėl ieškovo reikalavimo teisės

Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Taigi šis institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, civilinėje byloje E. N. v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-575/2004; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; kt.) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis. Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis).

Kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas priklauso nuo teisinių santykių, iš kurių ši teisė kildinama, pobūdžio. Ši teisė actio Pauliana taikymo aspektu yra savarankiška: kiekvieną kartą būtina nustatyti šią actio Pauliana sąlygą, išreiškiančią nuo tam tikro momento galiojančią kreditoriaus teisę reikalauti skolininko įvykdyti tam tikrą prievolę. Pažymėtina, kad pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu.

Byloje nustatyta, kad ginčo dovanojimo sutarties sudarymo momentu ieškovas AB DNB bankas turėjo ir turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą J. P.. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus išaiškinimus, ieškovui neįvykdytų 2006-11-02 ir (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutarčių, pagal kurias atsakovas J. P. laidavimo sutartimis įsipareigojo kaip solidarusis skolininkas atsakyti prieš kreditorių už kredito gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditų grąžinimą ir įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, kuriuo iš J. P. kaip laiduotojo yra priteista 383820,12 Lt skola, pateikimas iš esmės yra pakankamas pagrindas pirmajai actio Pauliana sąlygai – kreditoriaus reikalavimo teisei – patvirtinti.

Dėl ieškovo teisių pažeidimo

Atsakovai nesutinka su tuo, kad ginčo sandoriu buvo pažeistos ieškovo teisės.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies.

Atkreiptinas dėmesys į pirmiau pateiktą taisyklę, kad actio Pauliana ieškiniui patenkinti būtina nustatyti visų sąlygų buvimą, todėl kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Baltijos parkingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-423/2007). Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sukelia realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. C. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-535/2007). Taip pat teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę.

Nagrinėjamos bylos aplinkybės ypatingos tuo, kad atsakovas J. P. ginčijama dovanojimo sutartimi nekilnojamąjį turtą perleido savo podukrai, ką teismo posėdyje patvirtino ir atsakovė L. N. (II t., b.l. 69). Tokiu atveju galioja skolininko nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 straipsnio 1 punktas), pakeičianti įrodinėjimo naštos paskirstymą šalims. Galiojant nesąžiningumo prezumpcijai, kreditorius turi teisę ja remdamasis teigti, kad skolininkas apie pirmiau nurodytas aplinkybes žinojo ir veikė nesąžiningai, t. y. siekė perleisti kitą jam priklausantį turtą, jog, kreditoriui pradėjus priverstinį išieškojimą pagal teismo sprendimą, jį išsaugotų. J. P. turimo turto (40455,39 Lt), ieškovui įkeisto turto vertės (rinkos vertė 253800 Lt, likvidacinė 177660 Lt) nepakanka teismo priteistos 383820,12 Lt skolos padengimui. Ginčo sandoriu atsakovas J. P. sumažino jai priklausančio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, masę. Įrodymų, kad perleistas nekilnojamasis turtas būtų sudaręs ne esminę jo turėto turto dalį, atsakovas J. P. į bylą nepateikė.

Be to, nekilnojamasis turtas – padovanoti pastatai (duomenys neskelbtini), yra ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio žemės sklypo ( unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), kurį bendrovei perleido J. P. 2007 metais, jo rinkos vertė 130 000 Lt (It.,b.l.89-100). Taip pat atmestinas atsakovo J. P. nurodytas argumentas, kad ieškovas turi pirmumo teisę į skolos patenkinimą iš įkeisto turto. Laiduotojo atsakomybė prieš kreditorių kartu su pagrindiniu skolininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ už skolos grąžinimą yra solidari, kas reiškia, kad išieškotojas turi teisę reikalauti visos skolos tiek iš laiduotojo, tiek ir iš pagrindinio skolininko CK 6.6 str. 4-5 d., o pagal CK 6.80 str. 2 d. esant solidariai laiduotojo atsakomybei, jis neturi teisė reikalauti, kad skolos išieškojimas būtu pirmiausia nukreipiamas į įkeistą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Dėl ieškinio senaties termino

Ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pagal LR Civilinio kodekso 6.66 str. 3 d. pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Tačiau sužinojimo apie sandorio sudarymo faktą dar nepakanka, nes kreditorius turi sužinoti ir apie savo teisių neginčijamą pažeidimą. Tik tuomet toks sandoris gali būti ginčijamas būtent actio Pauliana instituto pagrindu.

Iš byloje esančio rašytinio įrodymo matyti, kad ieškovas (ieškovo darbuotojas M. V.) pirmą kartą 2012-11-19, 9.29 val. bei 2012-12-20 13:24 val patikrino J. P. duomenis apie jo turimą nekilnojamąjį turtą (I t. b.l. 176, II t. b.l. 17). Ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu teismui yra pareikštas 2013-09-27 (I t. b.l. 3), t.y. nepraleidus 1 metų senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti.

Atsakovų argumentai, kad ieškovas apie sudarytą sandorį turėjo sužinoti nuo notaro (duomenys neskelbtini) pranešimo apie sudarytą dovanojimo sandorį atmestini, kadangi vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtu pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas. Kol kreditorius sužino ar atsiranda aplinkybės, kad jis turėjo galimybę sužinoti su sandoriu susijusias aplinkybes, nuo sandorio sudarymo gali būti praėję daugiau kaip vieneri metai, bet kreditorius tokiu atveju nelaikomas praleidusiu ieškinio senaties termino (LAT 2013-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuosavybės teisė atsakovei L. N. į ginčo turtą nėra įregistruota ir ginčo turtas tebėra registruotas atsakovo J. P. vardu.

Ieškovas AB DNB bankas šiuo atveju ieškinį pareiškė apdairiai ir rūpestingai įgyvendinamas savo teises. Šie argumentai paneigia atsakovų argumentus dėl ieškovo nepakankamo rūpestingumo. Ieškovo elgesys atitinka sąžiningumo ir protingumo reikalavimus (CK 1.5 str.) ir paneigia atsakovų argumentus, kad ieškovas būdamas kreditoriumi pažeidė kokius nors veiklos vykdymo standartus, todėl laikytina kad ieškovas teismui actio Pauliana ieškinį pareiškė nepraleisdamas 1 metų senaties termino.

Dėl ginčijamo sandorio sudarymo neprivalomumo

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti iki sutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; kt.).

Privalomumas sudaryti sandorį turi kilti iš teisinių imperatyvų, o ne iš moralinių paskatų, taip pat sandorio neprivalomumas yra preziumuojamas, todėl pareiga įrodyti sandorio privalomumą tenka atsakovams. Atsakovas J. P. neįrodė jokių teisinių imperatyvų, dėl kurių jis būtų turėjęs teisinę pareigą sudaryti ginčo dovanojimo sandorį. Taip pat byloje nėra pateiktų duomenų, jog atsakovas (skolininkas) nekilnojamąjį turtą būtų padovanojęs veikdamas kreditorių interesais, o taipogi, jog kitos svarbios aplinkybės būtų lėmusios ginčo sandorio sudarymą. Atsakovės L. N. argumentai , kad jos patėvis atsakovas J. P. buvo tik jos statytinis, nes 2005-04-26 ji buvo nepilnametė (17 m.) ir negalėjo įgyti nuosavybėn ginčo turto, todėl jis privalėjo sugrąžinti jai priklausantį ginčo turtą ginčo dovanojimo sutartimi, atmestini, kadangi jokių įrodymų byloje apie faktinį atsakovės įgyto turto valdymą iki ginčo dovanojimo sutarties sudarymo byloje nėra. Be to, apklausti teismo posėdyje nei L. N., nei J. P. negalėjo paaiškinti, kodėl nekilnojamasis turtas perleistas tik 2012 metais, kai L. N. tapo pilnamete tais pačiais 2005 metais. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR įstatymai nedraudžia nekilnojamąjį turtą padovanoti nepilnamečiam asmeniui, todėl atsakovų tokią iškeltą versiją, teismas vertina kaip siekimą išvengti civilinės atsakomybės. Teisme apklaustas atsakovų pakviestas liudytojas P. R. Š. 2005 metais perleidęs dovanojimo sutartimi J. P. ginčo nekilnojamąjį turtą. Jis negalėjo paaiškinti kodėl dovanojo J. P. turtą kai jo brolis norėjo turtą parduoti, negalėjo paaiškinti kodėl turtą perleido ne L. N., o J. P., ar gavo atlygį. Ginčo dovanojimo sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini), t.y. praėjus 7 metams po ginčo turto įsigijimo, būtent tuomet, kai ieškovas ėmėsi skolos išieškojimo iš atsakovo J. P. veiksmų. J. P. sveikatos būklė taip pat neįrodo sandorio privalomumo, nes baiminantis ligos pasekmių, buvo galima sudaryti testamentą, tokiu būdu užtikrinant ginčo turto atitekimą tariamai faktinei jo valdytojai atsakovei L. N., tačiau tai padaryta nebuvo.

Dėl atsakovų nesąžiningumo

Ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, taip pat, kad sandorį sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sąlygų. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip – CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta siekiant paneigti atsakovų nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio tenka atsakovams.

Kadangi turtas perleistas neatlygintinai, turto įgijėjos atsakovės L. N. nesąžiningumo byloje įrodinėti nereikia. Atsakovo J. P. nesąžiningumą patvirtina tai, kad ginčo turtą neatlygintinai jis padovanojo susijusiam asmeniui - podukrai, padovanojo jau po to, kai buvo suėjęs galutinis kredito grąžinimo terminas, kai jam buvo įteikti ieškovo įspėjamieji pranešimai dėl skolų grąžinimo ir priverstinio skolos išieškojimo, kai ieškovas gera valia buvo sutikęs nepradėti priverstinių skolos išieškojimo veiksmų iš jo turto iki 2011-11-30. Atsakovės L. N. patėvis J. P. tariamai neinformavo jos apie esamas skolas kredito įstaigai, taip, nesąžiningai nuslėpdamas nuo jos faktą apie gręsiantį skolos išieškojimą. Teismas pripažįsta, kad šios aplinkybės sąlygoja atsakovo J. P. nesąžiningą elgesį ir sąmoningą turto perleidimą, tikslu jį apsaugoti nuo priverstinių skolos išieškojimo veiksmų, turtą išlaikant faktiniame valdyme. Atsižvelgtina ir į tai, kad nekilnojamasis turtas – padovanoti pastatai (duomenys neskelbtini), yra ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį bendrovei perleido J. P. 2007 metais, kuris yra 2012-06-07 įkeistas bankui (It.,b.l.56), todėl L. N. , būdama teisininke, privalėjo pasidomėti kokį turtą jai patėvis perleidžia.

Dėl reikalavimo ir ginčijamo sandorio dalyko verčių dydžių disproporcijos

Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu iš atsakovo J. P. priteista 383820,12 Lt skolos, 6,92 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3630 Lt žyminio mokesčio ieškovo naudai. Ieškovas nurodė, kad įkeisto turto rinkos vertė sudaro 253800 Lt vertės (likvidacinė 177660 Lt), J. P. turimo turto vertė - 40455,39 Lt, todėl pripažintina, kad teismo priteistos 383820,12 Lt skolos padengimui nepakaks. Atsakovas J. P. nepateikė jokių duomenų, jog turėtų kito turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su ieškovu. Taigi iš esmės ginčo turto nesąžiningas perleidimas, nepriklausomai nuo tokios turto vertės ir ieškovo reikalavimo dydžio proporcijų, negali būti ginamas, todėl ginčo sandoris privalo būti pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kadangi tokiu būdu bent dalinai atstatomas atsakovo J. P. mokumas ir ieškovui, suteikiama galimybė bent iš dalies patenkinti savo reikalavimą.

Teismas konstatuoja, kad šioje byloje yra CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetas, leidžiantis tenkinti ieškovo reikalavimą. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija natūra (CK 6. 145, 146 straipsniai), grąžinant padovanotą turtą atsakovui J. P..

Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies, pagal CPK 98 straipsnį, priteisiamos išlaidos už advokato pagalbą. Ieškovo atstovo pateiktas išlaidų dydis, įvertinant teismo posėdžių ir procesinių dokumentų kiekį, rinktų įrodymų ir parengtų dokumentų kiekį, vertintina, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius. Ieškovo AB DNB banko bylinėjimosi išlaidas sudaro 151,00 Lt žyminis mokestis (I t., b.l. 117) ir 2178,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (I t. b.l. 148), viso 2329,00 Lt. Kadangi ieškinys yra patenkintas visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteistina po 1164,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 1, 6 p., 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Be to, iš atsakovų priteistina po 24,32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (88 str. 1 d. 3 p., CPK 96 str.).

Zarasų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (I t. b.l. 130-131) (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, patvirtintą Utenos 2-jo notarų biuro notarės B. G. (notarinio registro Nr.1), kuria J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) jam nuosavybės teise priklausiusius: 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 2/5 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 pastato (pirties), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 pastato (viralinės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) padovanojo L. N., a.k. (duomenys neskelbtini)

Taikyti restituciją natūra, grąžinant 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 2/5 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/5 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/5 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/5 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/5 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/5 pastato (pirties), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/5 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/5 pastato (viralinės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/5 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) atsakovo J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn.

Priteisti J. P. ir L. N. po 1164,50 Lt bylinėjimosi išlaidų AB DNB banko naudai.

Priteisti J. P. ir L. N. po 24,32 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Palikti galioti Zarasų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Liudmila Kuzmickienė