- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-25
- Bylos Nr.
- I-1323-281/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02842-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Mefodija Povilaitienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- N. B.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjai N. B., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Daivai Misiūnaitei, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja N. B. 2012-11-08 teismui padavė skundą, kurį patikslino 2013-04-03 (1 t., b. l. 1-15; 2 t., b. l. 29-36), prašydama:
1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) 2012-08-24 sprendimus Nr. 6-13-517, 6-13-518, 6-13-519 ir 6-13-520 „Dėl N. B. ligos pašalpos permokos nustatymo“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) 2012-10-19 sprendimą Nr. (10.10)I-6233 „Dėl draudžiamųjų pajamų tikslinimo ir ligos pašalpų permokų nustatymo“;
2) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-08-24 sprendimus Nr. 6-26-1646, Nr. 6-26-1647, Nr. 6-26-1648, Nr. 6-26-1649 „Dėl N. B. ligos pašalpos perskaičiavimo“;
3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių: 3.1. patikslinti pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSD fondas) draudžiamųjų pajamų duomenis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre 2011-04-13 ir 2011-07-21 sprendimų skirti ligos pašalpą datai; 3.2. perskaičiuoti 2011-04-13 sprendimu Nr. 6-12-60904 paskirtos ligos pašalpos kompensuojamąjį uždarbį ir priskaičiuotą ligos pašalpos sumą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011-02-05 iki 2011-03-28; 3.3. perskaičiuoti 2011-07-21 sprendimais Nr. 6-12-100378, Nr. 6-12-100379 ir Nr. 6-12-100381 paskirtų ligos pašalpų kompensuojamąjį uždarbį ir priskaičiuotą ligos pašalpos sumą už nedarbingumo laikotarpį nuo 2011-05-06 iki 2011-07-14; 3.4. sumokėti pareiškėjai ligos pašalpų nepriemoką, susidariusią dėl 2011-04-13 ir 2011-07-21 sprendimuose skirti ligos pašalpą neteisingai apskaičiuotų ligos pašalpų sumų; 3.5. patikslinti pareiškėjos VSD fondo ligos pašalpų draudžiamųjų pajamų duomenis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre atsižvelgiant į perskaičiuotas ligos pašalpų sumas už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2011-07-31;
4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas;
5) priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėja siekia perskaičiuoti jai paskirtas ligos pašalpas, apskaičiuotas už nedarbingumo laikotarpius nuo 2011-02-03 iki 2011-03-28 ir nuo 2011-05-04 iki 2011-07-14. Mano, kad pašalpos dydis buvo apskaičiuotas neteisingai dėl klaidingų duomenų Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre. VSDFV Vilniaus skyrius 2012-07-10 pašalino duomenis už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2011-01-31, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba nurodyta draudėju iki 2010-09-30, o nuo 2010-10-01 iki 2012-05-22 draudėju nurodyta Socialinės globos įstaigų administravimo tarnyba. Pareiškėja šioje tarnyboje nedirbo. Pareiškėja iš Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos atleista Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-05-22 sprendimu. Remiantis VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-07-10 sprendimu, buvo priimti 2012-08-24 sprendimai, kuriais perskaičiuota ligos pašalpa, už laikotarpį nuo 2011-05-04 iki 2011-07-14 skaičiuojant pagal pateiktą apskaičiavimą, darboviete laikant Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybą. VSDFV Vilniaus skyrius 2012-08-24 taip pat priėmė sprendimus dėl permokų, nes pareiškėja nedarbingumo laikotarpiais turėjo draudžiamųjų pajamų. Nurodo, kad su pareiškėja atsiskaityta buvo 2010-09-30, tačiau jos atleidimo diena yra 2010-11-02. Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba turėjo deklaruoti būtent šią datą registre, o 2010 m. rugsėjo mėn. gautų pajamų dydį turėjo nurodyti 3739,51 Lt vietoje 8347,12 Lt. 2010 m. spalio mėn. darbo užmokestis nedeklaruotas, lapkričio mėn. draudžiamųjų pajamų suma nedeklaruota. Deklaravus už rugsėjo mėn. darbo pajamas 8347,12 Lt, į ligos pašalpos apskaičiavimo laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2010-12-31 nepateko 4607,61 Lt pajamų suma už laikotarpį nuo 21010-10-01 iki 2010-11-02. Socialinės globos įstaigų administravimo tarnyba nuo 2010-10-01 perėmė Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos teises ir sumokėjo kompensaciją, padalindama ją dalimis, tačiau registre dvi išeitines išmokas deklaravo neteisingai. 2010 m. gruodžio mėn. deklaravo 3591,28 Lt darbo pajamų, nors turėjo būti 1703,49 Lt; 2011 m. sausio mėn. deklaravo 1364,69 Lt, nors turėjo būti 0,00 Lt. Dėl to į ligos pašalpos apskaičiavimo laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2010-12-31 nepateko 5972,30 Lt draudžiamųjų pajamų. Pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybą, prašydamas patikslinti pareiškėjos duomenis, 2012-06-13 pranešimais buvo pašalinta 2010 m. rugsėjo mėn. 8347,12 Lt suma, 2010 m. gruodžio mėn. 3591,28 Lt suma, 2011 m. sausio mėn. 1364,69 Lt suma, įrašyta 2010 m. rugsėjo mėn. 3739,51 Lt, 2010 m. spalio mėn. 3710,70 Lt suma. Pareiškėjos teigimu, supratusi, kad atsakovas sprendžia dėl išmokėtų ligos pašalpų permokų, patyrė stresą, skriaudos jausmą, paūmėjo lėtinė liga, vėl prarado nedarbingumą, mano, kad tai sudaro pagrindą neturtinei žalai atlyginti.
Per teismo posėdį pareiškėja prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 93-96; 2 t., b. l. 58-60).
Nurodė, kad ginčijami 2012-08-24 sprendimai priimti po to, kai buvo patikslinti pareiškėjos duomenys registre, vadovaujantis 2012-07-10 sprendimu. Nustatyta, kad nedarbingumo metu nuo 2011-02-03 iki 2011-03-28 ir nuo 2011-05-04 iki 2011-07-14 pareiškėja neprarado darbo pajamų, jai buvo išmokėtos ligos pašalpos, todėl ši suma laikytina permoka. Pareiškėja atleista iš pareigų Socialinės globos įstaigų administravimo tarnyboje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-05-07 sprendimu, atleidimo data – 2012-05-22. Už priverstinės pravaikštos laiką pareiškėjai buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis, jis išdėstytas už visą pravaikštos laikotarpį. Atsakovo nuomone, pareiškėją nuo neteisėto atleidimo dienos iki 2012-05-22 siejo tarnybos teisiniai santykiai, už šį laikotarpį jai buvo mokamas vidutinis darbo užmokestis kaip negautų darbo pajamų kompensacija. Pareiškėjai negautos darbo pajamos buvo kompensuotos du kartus – išmokant ligos pašalpą ir vidutinį darbo užmokestį už tą patį laikotarpį. Pripažinus, kad 2012-08-24 sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo tenkinti kitų pareiškėjos reikalavimų. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepriėmė neteisėtų sprendimų, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jos sveikata sutriko dėl atsakovo kaltės. Dėl to reikalauti atlyginti žalą taip pat nėra pagrindo.
Per teismo posėdį atsakovo atstovė skundą prašė atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 187-192; 2 t., b. l. 62-66).
Nurodė, kad pateikus įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-05-07 sprendimą, atsakovas įpareigojo Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybą patikslinti socialinio draudimo pranešimus. Tarnyba pateikė 2012-06-13 elektroninius prašymus tikslinti duomenis pagal teismo sprendimą. Pagal tai atsakovas priėmė 2012-07-10 sprendimą, šio sprendimo pagrindu atliktas duomenų tikslinimas registre. Buvo nustatyta, kad pareiškėja nedarbingumo laikotarpiais nuo 2011-02-03 iki 2011-03-28 ir nuo 2011-05-04 iki 2011-07-14 turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl ligos pašalpa buvo mokama nepagrįstai, darbinių pajamų netekimas buvo kompensuotas du kartus. Atsakovas iki teismo sprendimo priėmimo neturėjo pagrindo išdėlioti draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2011-01-31. Nors pareiškėja pabrėžia, kad niekada nedirbo Socialinės globos įstaigų administravimo tarnyboje, nes ši pradėjo veikti tik 2010-10-01, tačiau formaliai pareiškėja atleista tik 2012-05-22, įsiteisėjus teismo sprendimui, iš šios tarnybos priteista kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką. Sprendimuose dėl ligos pašalpos perskaičiavimo tarnyba kaip pareiškėjos darbovietė nurodyta nuo 2006-06-18 formaliai, tai esminės reikšmės sprendžiant šį ginčą neturi. Permokos nustatymo sprendimuose yra aiškiai nurodytas teisinis jų priėmimo pagrindas, pateikiami įrodymai ir faktai, dėl ko pareiškėjai buvo nustatytos ligos pašalpų permokos. Mano, kad pagrindo atlyginti neturtinę žalą nėra, pareiškėja savo teiginių nepagrindžia įrodymais, be to, tikėtina, kad nugaros ir kojos skausmai pareiškėjai pasireiškė po stuburo operacijos, o ne dėl atsakovo veiksmų ir atsirado dar iki 2012-08-24 sprendimų priėmimo.
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
2011-04-13 VSDFV Vilniaus skyrius sprendimu Nr. 6-12-60904 skyrė pareiškėjai ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011-02-03 iki 2011-03-28, iš viso 2224,40 Lt (1 t., b. l. 170).
2011-04-26 pareiškėja kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama patikslinti jos duomenis apie valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą, pajamas ir įmokas ir perskaičiuoti 2011-04-13 sprendimu apskaičiuotą dienos kompensuojamąjį uždarbį (1 t., b. l. 38-41).
2011-05-16 VSDFV Vilniaus skyrius raštu Nr. (8.2)3-31553 kreipėsi į Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybą, prašydamas pateikti patikslintus pranešimus apie pareiškėjos draudžiamąsias pajamas ir nuo jų apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2010-12-14 (1 t., b. l. 42-43).
2011-07-21 VSDFV Vilniaus skyrius sprendimu Nr. 6-12-100378 skyrė pareiškėjai ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011-05-04 iki 2011-06-09, iš viso 2109,36 Lt (1 t., b. l. 174).
2011-07-21 VSDFV Vilniaus skyrius sprendimu Nr. 6-12-100379 skyrė pareiškėjai ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011-06-10 iki 2011-06-23, iš viso 897,60 Lt (1 t., b. l. 177).
2011-07-21 VSDFV Vilniaus skyrius sprendimu Nr. 6-12-100378 skyrė pareiškėjai ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011-06-24 iki 2011-07-14, iš viso 1166,88 Lt (1 t., b. l. 180).
2011-08-19 VSDFV Vilniaus skyrius raštu Nr. (8.2)3-49954 informavo pareiškėją, kad kol vyksta teisminiai ginčai dėl pareiškėjos atleidimo iš Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos ir netikslių duomenų VSDFV pateikimo, pareiškėjos duomenys nebus tikslinami (1 t., b. l. 45-46).
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-05-07 sprendimu adm. byloje Nr. I-1060-629/2012 pareiškėjos atleidimas iš valstybės tarnybos Socialinės globos įstaigų administravimo tarnyboje pripažintas neteisėtu ir nuspręsta laikyti, kad pareiškėja atleidžiama teismo sprendimu, iš tarnybos jai priteisiama 10773,84 Lt trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, 66472,56 Lt darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (1 t., b. l. 47-59). Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs.
2012-05-30 pareiškėja kreipėsi VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama patikslinti duomenis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (1 t., b. l. 60-61).
Socialinės globos įstaigų administravimo tarnyba 2012-06-13 pateikė VSDFV Vilniaus skyriui elektroninius prašymus SD-950, 951, 951-1 ir 2012-06-15 prašymą Nr. (3)-955 patikslinti Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre pareiškėjos duomenis (1 t., b. l. 122-169).
2012-07-10 VSDFV Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybos 2012-06-13 elektroninius prašymus Nr. SD-950, 951, 951-1, 2012-06-15 prašymą Nr. (3)-955, vadovaudamasis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 36 ir 41 p., priėmė sprendimą Nr. 5-27-10781: 1) pašalinti iš registro duomenų bazės pareiškėjos duomenis: - valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą 2010-09-30, draudžiamųjų pajamų sumą 8347,12 Lt, VSD įmokų sumą 3337,18 Lt; - iš valstybės tarnybos atleistam tarnautojui priskaičiuotą išeitinę išmoką 3591,28 Lt draudžiamųjų pajamų ir 1435,80 Lt VSD įmokų už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2010-12-31 ir išeitinę išmoką 1364,69 Lt draudžiamųjų pajamų ir 545,60 Lt VSD įmokų už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-01-31; 2) įrašyti į registro duomenų bazę pareiškėjos duomenis: 2010 m. rugsėjo mėn. draudžiamųjų pajamų sumą 3739,51 Lt, VSD įmokų sumą 1495,06 Lt, spalio mėn. – 3710,70 Lt ir 1483,54 Lt, lapkričio mėn. – 3404,03 Lt ir 1360,93 Lt, gruodžio mėn. – 3591,28 Lt ir 1435,79 Lt, 2011 m. sausio mėn. – 3574,34 Lt ir 1429,02 Lt, vasario mėn. – 3574,34 Lt ir 1429,02 Lt, kovo mėn. – 3574,34 Lt ir 1429,02 Lt, balandžio mėn. – 3574,34 Lt ir 1429,02 Lt, gegužės mėn. – 3574,34 Lt ir 1429,02 Lt, birželio mėn. – 3574,34 Lt ir 1429,02 Lt, liepos mėn. – 3574,34 Lt ir 1429,02 Lt, rugpjūčio mėn. – 3574,34 Lt ir 1429,02 Lt, rugsėjo mėn. – 3574,34 Lt ir 1429,02 Lt, spalio mėn. – 3574,34 Lt ir 1429,02 Lt, lapkričio mėn. – 3574,34 Lt ir 1429,02 Lt, 12 mėn. – 3574,34 Lt ir 1429,02 Lt, 2012 m. sausio mėn. – 3557,40 Lt ir 1422,25 Lt, vasario mėn. – 3557,40 Lt ir 1422,25 Lt, kovo mėn. – 3557,40 Lt ir 1422,25 Lt, balandžio mėn. – 3557,40 Lt ir 1422,25 Lt, valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą 2012-05-22, draudžiamųjų pajamų sumą 14026,32 Lt, VSD įmokų sumą 5607,72 Lt (1 t., b. l. 119-121).
2012-08-02 VSDFV Vilniaus skyrius raštu Nr. (7.2)3-84940 informavo pareiškėją apie 2012-07-10 sprendimą Nr. 5-27-10781, pagal kurį registro duomenų bazėje buvo patikslinti duomenys apie pareiškėjos valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą iš 2010-09-30 į 2012-05-22 ir įrašytos priskaičiuotos draudžiamosios pajamos už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2012-05-22 (1 t., b. l. 62).
2012-08-24 VSDFV Vilniaus skyrius sprendimu Nr. 6-13-517, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 str. 3 d., Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., 8 str. 1 d. 1 p., Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 19.1 p., 58 p., nustatė, kad laikotarpiu nuo 2011-02-05 iki 2011-03-28 susidarė 1757,27 Lt ligos pašalpos, 333,66 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 133,47 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka. Permoka susidarė, nes VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-07-10 sprendimu Nr. 5-27-10781 patikslinus pareiškėjos duomenis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – Registre) buvo nustatyta, jog ji laikinojo nedarbingumo metu nuo 2011-02-05 iki 2011-03-28 turėjo draudžiamųjų pajamų (1 t., b. l. 97).
2012-08-24 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-26-1646 pakeistas VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-04-13 sprendimas Nr. 6-12-60904 ir nuspręsta pareiškėjai nuo 2011-02-03 iki 2011-03-28 perskaičiuoti ligos pašalpą, nustatant 2224,40 Lt permoką (1 t., b. l. 98-99).
2012-08-24 VSDFV Vilniaus skyrius sprendimu Nr. 6-13-518, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 str. 3 d., Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., 8 str. 1 d. 1 p., Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 19.1 p., 58 p., nustatė, kad laikotarpiu nuo 2011-05-06 iki 2011-06-11 susidarė 1666,39 Lt ligos pašalpos, 316,41 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 126,56 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka. Permoka susidarė, nes VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-07-10 sprendimu Nr. 5-27-10781 patikslinus pareiškėjos duomenis Registre buvo nustatyta, jog ji laikinojo nedarbingumo metu nuo 2011-05-06 iki 2011-06-09 turėjo draudžiamųjų pajamų (1 t., b. l. 103).
2012-08-24 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-26-1647 pakeistas VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-07-21 sprendimas Nr. 6-12-100378 ir nuspręsta pareiškėjai nuo 2011-05-04 iki 2011-06-09 perskaičiuoti ligos pašalpą, nustatant 2109,36 Lt permoką (1 t., b. l. 104-105).
2012-08-24 VSDFV Vilniaus skyrius sprendimu Nr. 6-13-519, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 str. 3 d., Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., 8 str. 1 d. 1 p., Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 19.1 p., 58 p., nustatė, kad laikotarpiu nuo 2011-06-10 iki 2011-06-23 susidarė 709,10 Lt ligos pašalpos, 134,64 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 53,86 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka. Permoka susidarė, nes VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-07-10 sprendimu Nr. 5-27-10781 patikslinus pareiškėjos duomenis Registre buvo nustatyta, jog ji laikinojo nedarbingumo metu nuo 2011-06-10 iki 2011-06-23 turėjo draudžiamųjų pajamų (1 t., b. l. 109).
2012-08-24 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-26-1648 pakeistas VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-07-21 sprendimas Nr. 6-12-100379 ir nuspręsta pareiškėjai nuo 2011-06-10 iki 2011-06-23 perskaičiuoti ligos pašalpą, nustatant 897,60 Lt permoką (1 t., b. l. 110).
2012-08-24 VSDFV Vilniaus skyrius sprendimu Nr. 6-13-520, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 str. 3 d., Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., 8 str. 1 d. 1 p., Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 19.1 p., 58 p., nustatė, kad laikotarpiu nuo 2011-06-24 iki 2011-07-14 susidarė 921,83 Lt ligos pašalpos, 175,04 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 70,01 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka. Permoka susidarė, nes VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-07-10 sprendimu Nr. 5-27-10781 patikslinus pareiškėjos duomenis Registre buvo nustatyta, jog ji laikinojo nedarbingumo metu nuo 2011-06-24 iki 2011-07-14 turėjo draudžiamųjų pajamų (1 t., b. l. 114).
2012-08-24 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-26-1649 pakeistas VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-07-21 sprendimas Nr. 6-12-100381 ir nuspręsta pareiškėjai nuo 2011-06-24 iki 2011-07-14 perskaičiuoti ligos pašalpą, nustatant 1166,88 Lt permoką (1 t., b. l. 115).
2012-08-29 VSDFV Vilniaus skyrius raštu Nr. (9.3)3-94352 nurodė pareiškėjai, kad patikslinus jos duomenis registre nustatyta, jog pareiškėja laikinojo nedarbingumo metu turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl to susidarė 5054,59 Lt ligos pašalpų permoka (1 t., b. l. 67-68).
2012-09-21 pareiškėja, nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-04-13, 2011-07-21 ir 2012-08-24 sprendimais, padavė skundą VSDFV (2 t., b. l. 1-15).
2012-10-19 VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, raštu Nr. (10.10)I-6233 informavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai dėl ligos pašalpų perskaičiavimo atitinka teisės aktų reikalavimus, ligos pašalpų permokos nustatytos pagrįstai, todėl pareiškėjos skundas netenkinamas (1 t., b. l. 183-186).
Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl duomenų Registre teisingumo bei dėl to, ar pagrįstai pareiškėjai buvo apskaičiuotos ligos pašalpų permokos. Pareiškėja iš esmės siekia, kad vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis laikinojo nedarbingumo laikotarpiu būtų skaičiuojamas neatsižvelgiant į 2012-05-07 teismo sprendimu priteistas išmokas pagal patikslintus duomenis Registre.
1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 31 str. 3 ir 10 p. numato, kad VSDFV teritoriniai skyriai tvarko apdraustųjų asmenų įskaitą ir kontroliuoja duomenų keitimo apdraustųjų asmenų įskaitoje pagrįstumą; moka pensijas, pašalpas ar kitas išmokas ir tvarko jų apskaitą.
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ginčas yra susijęs su apdraustojo asmens ligos pašalpos apskaičiavimu ir tikslinimu pagal draudėjo pateiktus duomenis.
2000 m. gruodžio 21 d. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 (toliau – Įstatymas) 2 str. nustatyta, kad šis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje negautų darbo pajamų. Remiantis Įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų. Remiantis Įstatymo 8 str. 1 d. 1 p., teisę gauti ligos pašalpą turi apdraustieji asmenys, kurie tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86, 58 p. nustatyta, kad teritoriniame skyriuje mokamos ligos <...> pašalpos skiriamos šio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) arba skyriaus direktoriaus įgalioto teritorinio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu.
Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 str. 1 d., socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Remiantis šio straipsnio 2 d., draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Pagal šio straipsnio 3 d., visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre.
Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435, 15.4 p. nustatyta, kad teritorinės registro tvarkymo įstaigos tikrina, ar registro duomenų teikėjų pateikti įregistravimo į registrą dokumentai atitinka nustatytuosius reikalavimus. Pagal šių nuostatų 16.2 p., privaloma užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs registro duomenys būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti. Pagal šių nuostatų 36 p., registre esantys dokumentai ir duomenys tikslinami (ištaisomi, atnaujinami, pildomi, šalinami), duomenų pokyčiai įrašomi vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka. Patikslinti registro duomenys apie registro objektą kaupiami duomenų bazėje.
Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243, 74 p. nustato, kad apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami: 74.1. draudėjo prašymu, kuris gali būti pateiktas rašytinis arba elektroninis; 74.2. apdraustojo prašymu; 74.3. dėl klaidingai ar pagal dokumentus, neatitinkančius teisės aktų reikalavimų, į Registrą įrašytų duomenų; 74.4. pagal tyrimo/patikrinimo rezultatus; 74.5. pagal įsigaliojusį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą arba įsiteisėjusį atitinkamą teismo sprendimą; 74.6. pagal ES valstybės narės ar EEE valstybės, ar Šveicarijos Konfederacijos kompetentingos valdžios institucijos paskirtos įstaigos išduotą pažymą dėl taikytinų teisės aktų; 74.7. pagal Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatas. Pagal minėtų taisyklių 79 p., sprendimą dėl apdraustųjų duomenų tikslinimo už praėjusį ataskaitinį laikotarpį priima Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktorius (jo pavaduotojas) arba direktoriaus įgaliotas jo vadovaujamos įstaigos valstybės tarnautojas ar darbuotojas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo draudėjo prašymo tikslinti duomenis gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje.
Nustatyta, kad pareiškėja 2012-05-30 kreipėsi VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama patikslinti duomenis Registre, pateikė įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-05-07 sprendimą adm. byloje Nr. I-1060-629/2012 (1 t., b. l. 60-61). Kaip minėta, šiuo teismo sprendimu pareiškėjos atleidimas iš valstybės tarnybos pripažintas neteisėtu, laikyta, kad pareiškėja atleista iš pareigų teismo sprendimu nuo 2012-05-22, o iš Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priteista išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą. Ankstesniais Registro duomenimis, pareiškėjos valstybinio socialinio draudimo pabaigos data buvo 2010-09-30. Atsižvelgiant į teismo sprendimą, nurodytą socialinio draudimo pabaigos datą ir priteisto vidutinio darbo užmokesčio bei išeitinės išmokos sumas, atsirado teisinis ir faktinis pagrindas patikslinti duomenis apie apdraustąją.
Pažymėtina, kad ginčas siejamas su tuo, kad priteisto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumomis buvo patikslintos draudžiamosios pareiškėjos pajamos laikotarpiui nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. gegužės mėn., t. y. priteista suma padalinta atitinkamomis dalimis, tokiu būdu laikant, kad pareiškėja neprarado darbo pajamų. Išmokėjęs atlyginimą už priverstinę pravaikštą, pareiškėjos darbdavys patikslino draudžiamųjų pajamų duomenis Registre, o atsakovas, atsižvelgdamas į naujus duomenis, skundžiamais sprendimais pripažino pareiškėjai išmokėtas ligos pašalpas permokomis.
Byloje medžiaga patvirtina, kad atsakovas pareiškėjai priteistą iš darbdavio atlyginimą už priverstinę pravaikštą priskyrė pareiškėjos darbo pajamoms Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 2 str., 5 str. 2 d. 1 p. ir 8 str. 1 d.1 p. prasme. Atsižvelgiant į tai nagrinėjamoje byloje turi būti aptarta Darbo kodekse nustatyto atlyginimo už priverstinę pravaikštą paskirtis.
Darbo kodekso 297 str. 4 d. numato, jog jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Teismo vertinimu, nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad atlyginimas už priverstinę pravaikštą nėra siejamas su apmokėjimu už atliktą darbą. Nors ši išmoka yra susijusi su darbo teisiniais santykiais (pripažinimą dėl šių santykių neteisėto nutraukimo), tačiau ji tiesiogiai negali būti tapatinama su darbuotojo darbo pajamoms, kurias jis gauna kaip darbo užmokestį už atliktą darbą. Darbo pajamos – tai piniginės lėšos, gaunamos iš tam tikros darbinės veiklos, užmokestis darbuotojams už atliktą darbą. Priverstinė pravaikšta yra tas laiko tarpas, kurį darbuotojas nedirba dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Teismų praktikos analizė leidžia daryti išvadą, kad atlyginimas už priverstinę pravaikštą suprantamas ne kaip darbo užmokestis, bet kaip atitinkamas kompensavimas už darbuotojui kilusius neigiamus padarinius. Tokia kompensacija nėra susijusi su vykdoma darbo veikla ir todėl ji negali būti prilyginama darbo užmokesčiui (arba darbo pajamoms). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Darbo kodekso 297 str. 4 d. nuostatas dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo, yra nurodęs, kad šioje įstatymo normoje įtvirtintas darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdas yra skirtas kompensuoti darbuotojui kylančius neigiamus padarinius dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo. Tokia aptariama kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir, kadangi tai neigiamo pobūdžio turtiniai padariniai darbdaviams, taip veikia prevenciškai, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų (LVAT 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010).
Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 36 p. numatyta, kad jeigu apdraustasis asmuo nedarbingumo ar šeimos nario slaugos laikotarpiu dirba ir dėl ligos ar šeimos nario slaugos nepraranda darbo pajamų, ligos pašalpa už tą laikotarpį nemokama. Taigi ligos pašalpa gali būti nemokama tik tuo atveju, kai apdraustasis dirba ir dėl to nepraranda darbo pajamų.
Nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2011-03-28 ir nuo 2011-05-04 iki 2011-07-14 buvo laikinai nedarbinga ir gavo ligos pašalpą (1 t., b. l. 37, 75). Taip pat nustatyta, kad pareiškėja nuo laikinojo nedarbingumo nustatymo pradžios atitiko Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatytų sąlygų visumą ir įgijo teisę į ligos pašalpą, mokamą laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, be to, nebuvo nustatytas pagrindas tiesiogiai taikyti bent vieną iš Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 str. numatytų atvejų, kuriems esant ligos pašalpa negali būti mokama.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 21 d. nutartyje adm. byloje Nr. A552-621/2013 pažymėjo, kad tuo atveju, kai asmuo yra įgijęs subjektinę teisę gauti ligos pašalpą ir ji buvo išmokėta, todėl tokia jo pagal įstatymus įgyta teisė, laikantis konstitucinio teisėtų lūkesčių principo, gali būti pripažinta kaip permoka tik esant teisės aktuose numatytiems pagrindams. Teismas konstatavo, kad teisės aktai nenumato, jog apdraustajam, kuris nedirba, tačiau laikino nedarbingumo metu gauna atlyginimą už priverstinę pravaikštą, šio gavimo laikotarpiu nemokama ligos pašalpa. Teismas pabrėžė, kad tokiam asmeniui galėtų būti mažinamas teismo priteisiamo atlyginimo už priverstinę pravaikštą pareiškėjui dydis, bet ne jo teisėtai gauta ligos pašalpa už realiai egzistavusį nedarbingumo laikotarpį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius nepagrįstai pareiškėjai išmokėtas ligos pašalpas už laikotarpius, kuriais pareiškėja buvo nedarbinga, traktavo kaip permokas. Dėl to atsakovo 2012-08-24 sprendimai bei ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusios VSDFV 2012-10-19 sprendimas naikintini (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).
Pripažinus, kad atsakovas nepagrįstai priskyrė atlyginimą, priteistą iš darbdavio už priverstinės pravaikštos laikotarpį, draudžiamosioms pajamoms, sudarančiomis pagrindą perskaičiuoti ligos pašalpas, atsakovas įpareigotinas atitinkamai patikslinti duomenis registre ir perskaičiuoti ligos pašalpų sumas už ginčo laikotarpį (ABTĮ 90 str.).
Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, negali kilti civilinė atsakomybė.
Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo. Minėtose teisės normose nėra nustatyta jokių prezumpcijų, dėl to turi būti taikoma bendra taisyklė dėl kiekvienos proceso šalies pareigos įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą.
Pareiškėja skunde nurodo, kad dėl atsakovo veiksmų patyrė dvasinę skriaudą, stresą, ženkliai pablogėjo sveikata, paūmėjo lėtinės ligos. Taip pat pateikė išrašą iš medicininių dokumentų, iš kurio matyti, kad pareiškėja buvo hospitalizuota 2012-08-19–2012-09-01 dėl diagnozės M51, būklė po stuburo operacijos, šiuo laikotarpiu jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas reabilitacijai (2 t., b. l. 53-54). Teismo vertinimu, nurodyti dokumentai nepatvirtina aplinkybės, kad dėl VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų pareiškėja patyrė žalą, sveikatos būklė sietina su pareiškėjai atliktos operacijos pasekmėmis. Kitų duomenų, be pareiškėjos paaiškinimų apie patirtą žalą, byloje nenustatyta. Dėl to pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į patenkintų skundo reikalavimų dalį, pareiškėjai priteistina 75 Lt žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjos N. B. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012-08-24 sprendimus Nr. 6-13-517, 6-13-518, 6-13-519 ir 6-13-520 „Dėl N. B. ligos pašalpos permokos nustatymo“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) 2012-10-19 sprendimą Nr. (10.10)I-6233 „Dėl draudžiamųjų pajamų tikslinimo ir ligos pašalpų permokų nustatymo“.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012-08-24 sprendimus Nr. 6-26-1646, Nr. 6-26-1647, Nr. 6-26-1648, Nr. 6-26-1649 „Dėl N. B. ligos pašalpos perskaičiavimo“.
Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių: 1. patikslinti pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo draudžiamųjų pajamų duomenis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre 2011-04-13 ir 2011-07-21 sprendimų skirti ligos pašalpą datai; 2. perskaičiuoti 2011-04-13 sprendimu Nr. 6-12-60904 paskirtos ligos pašalpos kompensuojamąjį uždarbį ir priskaičiuotą ligos pašalpos sumą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011-02-05 iki 2011-03-28; 3. perskaičiuoti 2011-07-21 sprendimais Nr. 6-12-100378, Nr. 6-12-100379 ir Nr. 6-12-100381 paskirtų ligos pašalpų kompensuojamąjį uždarbį ir priskaičiuotą ligos pašalpos sumą už nedarbingumo laikotarpį nuo 2011-05-06 iki 2011-07-14; 4. sumokėti pareiškėjai ligos pašalpų nepriemoką, susidariusią dėl 2011-04-13 ir 2011-07-21 sprendimuose skirti ligos pašalpą neteisingai apskaičiuotų ligos pašalpų sumų; 5. patikslinti pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo ligos pašalpų draudžiamųjų pajamų duomenis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre atsižvelgiant į perskaičiuotas ligos pašalpų sumas už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2011-07-31.
Priteisti N. B. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 75 Lt (septyniasdešimt penki litai) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.