Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovėms S. V. ir A. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus. Ieškovės atstovas papildomai nurodė, kad prašo priteisti skolą iš atsakovės A. M. 123,74 Eur, 5 procentų dydžio palūkanas ir 15 Eur žyminį mokestį; kitoje dalyje ieškinio atsisako. Atsakovė papildomai nurodė, kad nebuvo kviesta pagalba, nėra užliejimo, negyvena bute, o vanduo iš krano bėga silpnai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas dėl dalies reikalavimų atsisakymo tenkintinas

7. Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį ieškovas bet kurioje proceso stadijoje, kreipęsis į teismą turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

8. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui prašymą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų atsakovei S. V., t. y. nuo 277,29 Eur žalos priteisimo, kadangi atsakovė skolą ieškovei sumokėjo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei yra žinomos visos atsisakymo nuo ieškinio teisinės pasekmės. Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies reikalavimų dėl 277,29 Eur skolos priteisimo priimamas ir civilinė byla Nr. e2-6620-1080/2021 toje dalyje nutraukiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Likusioje dalyje ieškinys tenkintinas.

9. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui (draudėjui), ir atsakingo asmens nustatymo už draudiminį įvykį.

10. Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog 2019-09-03 ieškovė ir I. B. BTA akcinės draudimo bendrovės filialo Lietuvoje Gyventojų draudimo taisyklių Nr. 039,1 pagrindu sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį ir apdraudė turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis nuo 2019-09-09 iki 2020-09-08. Ieškovės atstovui patikslinus ir sutikus atsakovei, nustatyta, kad 2019-12-23 – 25 dienomis apdraustas turtas – (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) buvo aplietas iš aukščiau esančio buto – (duomenys neskelbtini). Butas – (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovėms, t. y. S. V. – 2/3 buto dalis ir A. M. - 1/3 buto dalis. Ieškovė atlikusi žalos sureguliavimo procedūras išmokėjo 415,94 Eur draudimo išmoką. Ieškovė kreipėsi į S. V., I. B. dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsakovė S. V. 277,29 Eur dydžio žalą atlygino bylos nagrinėjimo metu, atsakovė A. M. žalos neatlygino.

11. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

12. Atsakovė teigia, kad prideda Statinio apžiūros aktą, kuris patvirtina, jog bute vonia buvo sandari. Taip pat teigia, kad nėra pateikta konkrečių duomenų apie užliejimo faktą, specialistų įvykio dieną niekas nekvietė, o nuotraukose esantys pelėsiai neįrodo užliejimo fakto; be to teigia, kad namas yra 1940 metų statybos, namui reikalingas kapitalinis remontas, nes perdanga yra avinės būklės, mediena supuvusi, viskas krenta.

13. Konstatuotina, jog byloje pateikta pakankamai objektyvių įrodymų dėl Buto užliejimo priežasties ir užliejimo šaltinio. Ieškovė pateikė į bylą 2020-04-07 Statinio apžiūros aktą Nr. SU-SAA-20-04-0046, kuriame nurodyti pastebėti defektai, deformacijos, gedimai – užlietos 1A buto patalpos iš aukščiau esančio 3 buto, kuriame yra nesandari vonia ir dušo kabina, todėl įvyko užliejimas; vidaus tinklai, t. y. aiškiai įvardinta nustatyto vandens užliejimo priežastis. Statinio apžiūros akte pateiktos ir fotonuotraukos, iš kurių matyti, vonios kambaryje tarp sienos ir vonios (dušo kabinos) plyšiuose žymus pelėsis. Statinio apžiūros akte nurodytą informaciją pateikė techninio prižiūrėtojo atstovas UAB „Pastatų meistrai“. Taip pat iš į bylą pateikto Defekto akto matyti, kad iš viršutinio buto prabėgus vandeniui po Kalėdų nukrito lubos; taip pat nurodoma, kad dušo patalpa atskirta nuo bendrojo naudojimo virtuvės; patalpa virtuvėje (dušo) priklauso 1A butui, ko iš neneigė ir atsakovės. 2020-05-07 Draudžiamojo įvykio tyrimo akte Nr. GT/20/000102 nurodyta, kad bute (duomenys neskelbtini) apgadintas lubos (griuvo lubų kampas|), galimai nuo vandens, toks pats įvykio aprašymas nurodytas ir pateiktoje 2020-06-19 Įvykio išklotinėje

14. Į bylą pateikta Lokalinė sąmata, kurioje nurodytas atliktų darbų ir išlaidų aprašymas, kiekis, darbai, medžiagos, mechanizmai, pridėtinos ir baldų panešimai, patalpų valymas, statybinių šiukšlių išvežimas, 50 Eur išskaita bei nurodyta, jog išlaidos yra 415,94 Eur. Taip pat ieškovė pateikė į bylą 2021-08-23 Lokalinę sąmatą, kurioje apskaičiuotas nusidėvėjimas dailylentėms 17,5 proc. ir nusidėvėjimas g/k konstrukcijai 23,1 proc. bei paskaičiuotas 14,91 Eur nusidėvėjimas. Nors atsakovė teigia, jog ieškovo nurodoma užliejimą paneigia pateiktas 2021-06-23 Statinio apžiūros aktas Nr. SU-SAA-21-06-0197, tačiau iš pastarojo akto negalima nustatyti, kurioje vietoje fiksuotas nuotraukoje matomas vamzdis, ar jis fiksuotas atsakovės bute, akte nurodomas netikslus adresas - (duomenys neskelbtini), be to, nurodoma, kad nesandarumai ir pratekėjimai nenustatyti patalpų ribose, tačiau neaišku, kurių patalpų ribose. Taip pat įvertintina ir apžiūros laikas 2021-06-23, tai yra praėjus daugiau nei 1 metai nuo įvykio. Todėl pastarasis atsakovės pateiktas Statinio apžiūros aktas nepatvirtina atsakovės nurodomos aplinkybės apie vonios sandarumą bei nepaneigia užliejimo fakto. Atsiliepime atsakovė teigė, jog į butą įeiti negali, o teismo posėdžio metu duodama žodinius paaiškinimus atsakovė nurodė, kad bute negyvena, o bute po Kalėdų bute nebuvo, taigi atsakovės teiginiai apie vonios kranų sandarumą, vertintini kritiškai.

15. Kita vertus, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog buto užliejimas įvyko dėl kitų, ne su (duomenys neskelbtini) vonios ir dušo kabinos sandarumu susijusių priežasčių. Be to įvertintina ir tai, kad kita buto savininke žalą pripažino, ją apmokėdama ieškovei. Taigi iš įrodymų visumos darytina išvada, kad pagrindiniu įvykio šaltiniu buvo būtent atsakovėms priklausančiame Bute Nr. (duomenys neskelbtini) nesandari vonia ir dušo kabina, dėl ko išsiliejo vanduo, esančiame bute (duomenys neskelbtini), kurį įvykio metu valdė atsakovės. Nustačius, kad Butas buvo užlietas dėl Bute vonios ir dušo kabinos nesandarumo, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų priemonių tokios žalos išvengti.

16. Atsakovė pažymi, jog namas yra 1940 m. statybos, perdanga avarinės būklės, mediena supuvo, viskas krenta, tačiau šiai savo argumentacijai atsakovė nepateikia jokių įrodymų. Byloje nesant duomenų apie namo bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos ar/ir konstrukcijų defektų, vien prielaidomis negali būti padaryta išvada dėl atsakovės nurodomų pažeidimų ir jų tiesioginio ryšio su įvykiu bei padaryta žala. Be to tiek ieškovės, tiek pačios atsakovės Statinio apžiūros aktuose tokių defektų nenurodyta. Byloje nėra pateikta duomenų, kad būtų buvę užlieti kiti butai ar, minėta, būtų pažeisti, nesandarūs bendri inžinieriniai tinklai. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė ir jokių įrodymų, patvirtinančių ir jos valdomo buto užliejimą (jei užliejimo priežastis būtų bendrų inžinierinių tinklų trūkumai).

17. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

18. Nustačius, kad atsakovės yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) valdytojos, darytina išvada, kad atsakovė dėl savo nepakankamo rūpestingumo, neteisėtais veiksmais, neužtikrino tinkamo buto priežiūros ir avarijos prevencijos. Atsakovė neįrodė, kad siekė (ir ėmėsi visų būtinųjų atlikti veiksmų) užkirsti kelią vandens pratekėjimui, todėl įvyko Buto užpylimas ir buvo padaryta žala.

19. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita.

20. Nagrinėjamu atveju žalos dydį ieškovė įrodinėjo Statinio apžiūrios aktu, Defektų aktu, pranešimu apie įvykį, Lokalinėmis sąmatomis, Įvykių išklotine, mokėjimo nurodymu. Ieškovė, skaičiuodama draudimo išmokos dydį, apskaičiavo buto remonto darbų kainą, apskaičiavo nusidėvėjimą bei nustatė, jog draudėjai yra pagrindas išmokėti 415,94 Eur sumą. Be to, Lokalinėse nurodytas reikalingų atlikti darbų kiekis, apimtis nėra nuginčyti, kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitokio žalos dydžio apskaičiavimo nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad žalos dydis įrodytas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei kilti.

21. Minėta, jog teismų praktikoje yra nurodoma, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Ieškovė neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančio atsakovės valdomo buto. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Butas buvo užlietas viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), o šį faktą paneigiančių įrodymų atsakovė į bylą nepateikė. Tokiu būdu byloje yra nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei (CK 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis).

22. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Nagrinėjamu atveju už apdrausto turto sugadinimą atsakinga pripažinta atsakovė. Kadangi ieškovė, veikdamas kaip draudikas, atlyginio žalą, padarytą butui, ji įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės. Tokiu būdu ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 123,74 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

23. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (123,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė patyrė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis, kuris priteistinas iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

25. Atsakovė A. M. pateikė prašymą grąžinti I. I. ieškovei sumokėtą 277,29 Eur sumą. Pažymėtina, kad I. I. nėra byloje dalyvaujantis asmuo, atsakovė nenurodo, kokiu pagrindu ši suma turi būti išreikalaujama iš atsakovės, todėl atsakovės prašymas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinu. Pažymėtina, kad prašymo netenkinimas neužkerta kelio I. I. kreiptis į asmenį, dėl jos nuomone, nepagrįstų sumų grąžinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

priimti ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsisakymą nuo ieškinio dalies reikalavimų atsakovei S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 123,74 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus ir 74 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (123,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-01-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, kodas 300665654, naudai.

Atsakovės A. M. prašymo dėl 277,29 Eur grąžinimo I. I. netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.